- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-46-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Liutauras Kinderis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-575-774/2008 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l. 3-5) prašė:
1) atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovui nuosavybės teises į šio gyvenamojo namo patalpas, UAB ,,Architektūros vystymo grupė” parengtame projekte pažymėtas žymomis II-8 (2,96 kv.m), IV-I (3,29 kv.m), IV-2 (17,35 kv.m), V-l (18,15 kv.m), II-7 (1,86 kv.m), a-2 (2,96 kv.m), II-l (4,16 kv.m), II-2 (8,48 kv.m), II-3 (9,69 kv.m), II-4 (19,58 kv.m), II-5 (9,02 kv.m), II-6 (2,01 kv.m), viso 99,51 kv.m ;
2) pripažinti atsakovui nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpas, pažymėtas III-I (20,15 kv.m), III-2 (14,15 kv.m), III-3 (10,10 kv.m), III-4 (2,49 kv.m), a-1 (6,28 kv.m), I-4 (7,84 kv.m), 1-3 (9,98 kv.m), 1-2 (13,21 kv.m), I-1 (21,22 kv.m), viso 105,42 kv.m;
3) priteisti ieškovui iš atsakovo kompensaciją pinigais už atsakovui tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį, viso 62.655,78 Lt;
4) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstat ieškovui nuosavybės teises į visą ūkinį pastatą, priteisiant atsakovui iš ieškovo kompensaciją pinigais už atsakovui tenkančią didesnę ūkinio pastato dalį, viso 1.370 Lt;
5) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo su kiemo statiniais bei 1/2 dalys ūkinio pastato, esančių(duomenys neskelbtini), likusios gyvenamojo namo su kiemo statiniais bei ūkinio pastato dalys priklauso atsakovui. Taip pat ieškovui priklauso 327/521 dalys žemės sklypo po namu bei ūkiniu pastatu, likusi dalis žemės sklypo priklauso valstybei. Ieškovas siekia, kad gyvenamasis namas ir jo priklausiniai būtų padalinti natūra pagal UAB „Architektūros vystymo grupė“ paruoštą projektą. Ieškovas atidalinti namą yra priverstas dėl atsakovo iš jo šeimos narių elgesio, padalijus turtą būtų galima izoliuotai naudotis patalpomis, neliktų bendrų patalpų. Bendras viso gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), plotas yra 204,93 kv.m, todėl atidalijus namą ieškovui atitektų 136,62 kv.m (t. y. 2/3 dalys), atsakovui - 68,31 kv.m. Šiuo metu atsakovas naudojasi namo plotu, kuris yra didesnis nei jam priklausanti idealioji dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu (b. l. 138-142) ieškinį tenkino iš dalies:
1) atidalijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Architektūros vystymo grupė" projektą;
2) pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas II-8 (2,96 kv.m), IV-I (3,29 kv.m), IV-2 (17,35 kv.m), V-l (18,15 kv.m), II-7 (1,86 kv.m), a-2 (2,96 kv.m), II-l (4,16 kv.m), II-2 (8,48 kv.m), II-3 (9,69 kv.m), II-4 (19,58 kv.m), H-5 (9,02 kv.m), H-6 (2,01 kv.m), viso 99,51 kv.m;
3) pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas III-I (20,15 kv.m), III-2 (14,15 kv.m), III-3 (10,10 kv.m), III-4 (2,49 kv.m), a-1 (6,28 kv.m), I-4 (7,84 kv.m), 1-3 (9,98 kv.m), 1-2 (13,21 kv.m), 1-1 (21,22 kv.m), viso 105,42 kv.m;
4) priteisė ieškovui iš atsakovo kompensaciją pinigais už jam tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį 36.200 Lt;
5) atidalijo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į visą ūkinį pastatą;
6) priteisė atsakovui iš ieškovo kompensaciją pinigais už didesnę ūkinio pastato dalį, viso 1.040 Lt;
7) priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt už antstolio paslaugas, 145,50 Lt už pranešimus spaudoje viešo paskelbimo būdu, 2.000 Lt už advokato teisinę pagalbą bei valstybei 57,75 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad bendras viso gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), plotas yra 204,93 kv.m, todėl atidalijant namą ieškovo 2/3 dalys sudaro 136,62 kv.m, atsakovo 1/3 dalis sudaro 68,31 kv.m. Atsakovas naudojasi namo plotu, kuris yra didesnis nei jam priklausanti idealioji dalis. Ieškovas, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją, todėl teismas ieškovui iš atsakovo priteisė kompensaciją už jam tenkančią 37,11 kv.m didesnę negu jam priklauso idealią nuosavybės dalį. Atsakovui pagal idealias dalis priklauso 68,31 kv.m, pagal atidalijimo projektą atitenka 105,42 kv.m. Priteisdamas kompensaciją, teismas nesivadovavo ieškovo pateikta preliminarios turto vertės nustatymo pažyma Nr.07-E26, o vadovavosi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis apie ginčo turto rinkos vertę (b.l.125-127). Kadangi pagal šiuos duomenis ginčo gyvenamojo namo rinkos vertė yra 199.905 Lt, vieno kvadratinio metro vertė – 199.905/204,93 kv.m – 975,48 Lt x 37,11 – 36.200 Lt, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 36.200 Lt kompensaciją pinigais už jam tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį. Teismas nustatė, kad ginčo ūkio pastatas yra nedalus, tai patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinės bylos, kuriose ginčo ūkinis pastatas pažymėtas kaip vienas 1928 m. statybos, 80 kubinių metrų tūrio pastatas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šis pastatas gali būti naudojamas dviejų savininkų. Kadangi, teismo nuomone, ūkinio pastato atidalinti be žalos turtui ir jo paskirčiai kitokiu negu ieškovo nurodytu būdu nėra galimybės, teismas ūkinį pastatą natūra priteisė ieškovui, iš jo atsakovui priteisė kompensaciją už ½ ginčo ūkinio pastato dalį, t. y. 1.040 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 146-150) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka teismo sprendimu dėl šių motyvų:
Dėl gyvenamojo namo su kitais kiemo statiniais atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Atsakovas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1480/81 Kauno m. Lenino rajono liaudies teismas 1981-10-08 nutartimi (b. l. 87) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje numatyta, kad:
1) J. K. naudosis ginčo gyvenamuoju namu, pažymėtu 3A1/m, turinčiu 120,23 kv.m bendro naudingo ploto, bei dviem ūkio mediniais pastatais 8J1/m ir 9J1/m;
2) L. K. naudosis ginčo namo 2A2/m 1-o aukšto patalpomis III-1 (16,69 kv.m), III-2 (19.46 kv.m), III-3 (8,01 kv.m) ploto ir bendrai su bendrasavininke V. Š. naudosis šio namo 1-o aukšto patalpa ,,a”1 (6.28 kv.m), naudosis 1/2 medinio ūkio pastato 5J/m iš pietų pusės;
3) L. K. naudosis tik gyvenamajame name 2A2/m pažymėtomis patalpomis 1-1 (21,66 kv.m), 1-3 (9,98 kv.m), 1-2 (13,33 kv.m), 1-4 (7,80 kv.m) su laiptine bei bendrai naudosis su bendrasavininke V. Š. patalpomis a-2 (2,96 kv.m ) ir 11-1 (4,16 kv.m), visu ūkio pastatu 10J1/m naudosis viena ir priestatu prie ūkio pastato 6J1/m iš pietų pusės;
4) V. Š. naudosis tik gyvenamajame name 2A2/m Kapsų g. 71 esančiomis patalpomis II-3 (9,23 kv.m), II-2 (8,31 kv.m), II-4 (19,58 kv.m), II-5 (8,79 kv.m), i-l (4,97 kv.m), 1V-2 (15,82 kv.m), V-1 (18,17 kv.m) ir bendrai naudosis su bendrasavininke L. K. patalpa a-1 (6,28 kv.m), ūkio patalpa ji naudosis - garažu su dviem priestatais 1191 kv.m ir 1/2 medinio ūkio pastato 5J1/m iš rytų pusės.
1984-01-19 atsakovas per savo įgaliotinį B. M. su L. K. ir L. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 86), pagal kurią atsakovas nusipirko iš kiekvienos po 1/6 dalį joms priklausančių patalpų ginčo name, esančiame(duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalį medinio su trimis priestatais gyvenamojo namo 2A2/m (194,47 kv.m naudingo ploto, iš jo 149,88 kv.m gyvenamojo ploto), ir dalį medinio ūkinio pastato bei kiemo įrenginių. Sutartyje nurodyta, kad atsakovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis I-1/21,56 kv.m, I-3/9,98 kv.m, I-2/13,33 kv.m, I-4/7,84 kv.m su laiptine, III-1/19,96 kv.m, III-2/14,15 kv. m, III-3/10 kv.m, III-4/2.49 kv.m, ¹/₂ dalimi ūkio pastato (5J1/m) iš pietų pusės ir bendrai su V. Š. naudojasi patalpomis gyvenamajame name: a-1/6,28 kv.m, a-1/2,96 kv.m (buvo a-2/2,96 kv.m), II-1/4,16 kv.m (pagrindas - Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo 1981-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1480/81).
1992-12-30 atsakovas sudarė mainų sutartį (b. l. 107), pagal kurią jam priklausiusią 1/3 dalį medinio ūkinio pastato 8J1/m, esančio(duomenys neskelbtini), išmainė į Z. P. priklausiusią 1/6 dalį medinio ūkinio atstato 5J1/m, esančio(duomenys neskelbtini). Po minėtų sutarčių sudarymo atsakovas medinio ūkinio pastato 8J1 nuosavybės teise nebevaldo, tačiau nuosavybės teise valdo 1/3 ir 1/6 dalį medinio ūkinio pastato 5J1/m, esančio(duomenys neskelbtini), t. y. iš viso valdo 1/2 dalį medinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad gyvenamuoju namu, esančiu(duomenys neskelbtini), naudojasi Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo 1981-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1480/81 bendraturčiams nustatyta naudojimosi tvarka, kuri niekada nebuvo pakeista ar nuginčyta, todėl yra privaloma ir pasikeitusiems turto savininkams (CK 4.75 str.). Atsakovas taip pat naudojasi ginčo namo dalimis taip kaip buvo nurodyta 1984-01-19 sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo namo (unikalus Nr. 1992-8011-0012) atidalinamo pagal faktiškai naudojamus plotus yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tokiomis sąlygomis atsakovo turtas buvo įgytas ir juo naudojamasi tiek pagal 1984-01-19 pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pagal Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo 1981-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1480/81, todėl kompensacijos priteisimas ieškovui iš atsakovo už tai, ką atsakovas teisėtai yra įgijęs ir sumokėjęs, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams;
Dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. 1992-1011-0023) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad ginčo pastatas gali būti naudojamas dviejų savininkų. Kadangi ginčo objekte yra sienos, keturi sandėliai, atskiri įėjimai, iš kurių vienu naudojasi atsakovas, o kitu ieškovas(2008-04-29 – 2008-05-26 teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad šalys naudojasi jiems priklausančiomis ūkinio pastato dalimis savarankiškai), todėl teismo argumentas dėl šio turto nedalumo yra nepagrįstas. Atsakovo manymu, prašymo dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio netenkinimas pažeidė atsakovo teisę įrodyti faktines aplinkybes (CPK 176 str., 178 str.). Be to, su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2008-06-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog ūkinio pastato kairėje pusėje nuo gatvelės yra medinės durys, kurias atidarius matyti, kad ūkiniame pastate prie durų dešinėje pusėje yra medinė lentų siena, atskirianti ūkinio pastato dalis. Siekiant nustatyti ginčo pastato vidutinę rinkos vertę šiai dienai, teismo posėdžio metu buvo prašoma priimti nutartį dėl ekspertizės skyrimo bei dėl naujos inventorizacijos atlikimo (nes pastatas yra labai senas – 1928 m. statybos), tačiau teismas ir šiuos prašymus atmetė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 164-166) prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad iš savo mamos V. Š. pagal 2001-10-23 liudijimą paveldėjo 2/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kita 1/3 dalis ginčo namo nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui, kuris šią dalį įsigijo 1984-01-19 pirkimo pardavimo sutartimi. Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis šalys valdo ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1992-8011-0023), esantį(duomenys neskelbtini), kiekviena po 1/2 dalį. Ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1) 1984-01-19 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo idealiąją dalį nuosavybės teisėje, t. y. 1/3 gyvenamajame name, o ne konkrečias patalpas. Pagal sutarties 3 punktą numatyta, kad patalpomis apeliantas tik naudosis, o ne įgis jas nuosavybėn. Be to, turto perleidėjas netgi ir negalėjo perleisti nuosavybės teisės į konkrečias patalpas, kadangi jos nebuvo atidalintos, namas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o buvo nustatyta tik naudojimosi tvarka. Ieškovo manymu, nepriteisus jam kompensacijos būtų pažeista jo nuosavybės teisė, kadangi realinė turto dalis jam atitektų mažesnė nei turima idealinė dalis, dėl ko ieškovas netektų dalies jam priklausančio turto;
2) ieškovas vadovaujasi nuostata, kad patalpos gali būti formuojamos įstatymo nustatyta tvarka, laikantis statybos procesą reglamentuojančių taisyklių. Patalpos laikomos suformuotomis, kai joms atlikti kadastriniai matavimai ir jie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinės bylos matyti, kad ginčo ūkinis pastatas nėra padalintas į atskiras patalpas, kurios gali būti laikomis patalpomis įstatymo nustatyta prasme ir gali būti tinkamos vykdant turto atidalinimą ir formuojant du atskirus turtinius vienetus. Dėl šių priežasčių atsakovo argumentai, kad ginčo ūkinis pastatas yra dalus ir jį galima padalinti natūra, atmestini;
Šalies argumentai
3) apelianto pareikšto prašymo dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio nebuvo pagrindo tenkinti, kadangi aplinkybės buvo įrodytos kitomis tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, pateiktais dokumentais, o tokio prašymo tenkinimas būtų tik būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1480/81 dėl naudojimosi namų valda nustatymo Kauno m. Lenino rajono liaudies teismas 1981-10-08 nutartimi (b. l. 87) patvirtino taikos sutartį, kuria L. K. ir L. K., kurioms priklausė po 1/6 idealinę dalį, bei V. Š. ir J. K., kurioms priklausė po 1/3 idealinę dalį, susitarė, kad:
1) J. K. naudosis ginčo gyvenamuoju namu(duomenys neskelbtini), pažymėtu 3A1/m, turinčiu 120,23 kv.m bendro naudingo ploto, bei dviem mediniais ūkio pastatais 8J1/m ir 9J1/m;
2) L. K. naudosis gyvenamajame name(duomenys neskelbtini), pažymėtame 2A2/m, 1-o aukšto patalpomis III-1 (16,69 kv.m), III-2 (19,46 kv.m), III-3 (8,01 kv.m) ploto ir bendrai su bendrasavininke V. Š. naudosis šio namo 1-o aukšto patalpa ,,a”1 (6,28 kv.m), naudosis 1/2 medinio ūkio pastato 5J/m iš pietų pusės;
3) L. K. naudosis tik gyvenamajame name(duomenys neskelbtini), pažymėtame 2A2/m, patalpomis 1-1 (21,66 kv.m), 1-3 (9,98 kv.m), 1-2 (13,33 kv.m), 1-4 (7,84 kv.m) su laiptine bei bendrai naudosis su bendrasavininke V. Š. patalpomis a-2 (2,96 kv.m ) ir 11-1 (4,16 kv.m), visu ūkio pastatu 10J1/m naudosis viena ir priestatu prie ūkio pastato 6J1/m iš pietų pusės;
4) V. Š. naudosis tik gyvenamajame name(duomenys neskelbtini), pažymėtame 2A2/m, esančiomis patalpomis II-3 (9,29 kv.m), II-2 (8,31 kv.m), II-4 (19,58 kv.m), II-5 (8,79 kv.m), 1-l (4,97 kv.m), 1V-2 (15,82 kv.m), V-1 (18,17 kv.m) ir bendrai naudosis su bendrasavininke L. K. patalpa a-1 (6,28 kv.m), ūkio patalpa ji naudosis - garažu su dviem priestatais 119¹ /m ir 1/2 medinio ūkio pastato 5J1/m iš rytų pusės.
Nustatyta, jog pagal Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1983-10-01 (1984-01-19) pažymėjimą Nr. 2796 ginčo pastatai nuosavybės teisėmis priklausė L. K. 1/6-2A2/m-3A1/m-5J1/m-8J1/m ir L. A. (Kozel) 1/6-2A2/m-3A1/m-5J1/m-8J1/m (pagal 1978-08-29 paveldėjimo teisės liudijimą) bei V. Š. 1/3-2A2/m-3A1/m-5J1/m-8J1/m ir J. K. 1/3-2A2/m-3A1/m-5J1/m-8J1/m.
Taip pat nustatyta, jog 1984-01-19 atsakovas per savo įgaliotinį B. M. su L. K. ir L. A. (K.) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 86), pagal kurią atsakovas nusipirko iš kiekvienos po 1/6 dalį, t. y. 1/3 dalį medinio su trimis priestatais gyvenamojo namo 2A2/2m (194,47 kv.m naudingo ploto, iš jo 149,88 kv.m gyvenamojo ploto), medinių ūkio pastatų 5J1/m ir 8J1/m su dalimi kiemo įrengimų, esančių(duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad atsakovas naudosis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis I-1 (21,56 kv.m (buvo 21,66 kv.m)), I-3 (9,98 kv.m), I-2 (13,33 kv.m), I-4 (7,84 kv.m su laiptine), III-1 (19,69 kv.m, buvo 16,69 kv.m), III-2 (14,15 kv.m, buvo 19,46 kv.m), III-3 (10,10 kv.m, buvo 8,01 kv.m), III-4 (2,49 kv.m), ¹/₂ dalimi ūkio pastato (5J1/m) iš pietų pusės ir bendrai su V. Š. naudojasi patalpomis gyvenamajame name: a-1 (6,28 kv.m), a-1 (2,96 kv.m, buvo a-2 (2,96 kv.m)), II-1 (4,16 kv.m) (pagrindas - Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo 1981-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1480/81).
Taip pat nustatyta, jog pagal 1990-05-10 sutartį V. Š. iš A. nupirko 1/3 dalį ginčo gyvenamojo namo 2A2/m (204,93 kv.m naudingo ploto) bei 1/6 dalį ūkinio pastato 5J1/m.
Be to, atsakovas 1992-12-30 sudarė mainų sutartį (b. l. 107), pagal kurią jam priklausiusią 1/3 dalį medinio ūkinio pastato 8J1/m, esančio(duomenys neskelbtini), išmainė į Z. P. priklausiusią 1/6 dalį medinio ūkinio atstato 5J1/m, esančio(duomenys neskelbtini). Po minėtų sutarčių sudarymo atsakovas medinio ūkinio pastato 8J1 nuosavybės teise nebevaldo, tačiau nuosavybės teise valdo 1/3 ir 1/6 dalį medinio ūkinio pastato 5J1/m, esančio(duomenys neskelbtini), t. y. iš viso valdo 1/2 dalį medinio ūkinio pastato (unikalus Nr. 1992-8011-0023).
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2008-02-25 duomenimis bylos nagrinėjimo metu ieškovui 2001-10-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė 2/3 dalys gyvenamojo namo 2A2m ir ½ dalis ūkinio pastato 5J1m, o atsakovui 1984-01-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo 2A2m ir 1992-12-30 mainų sutarties pagrindu – ½ dalis ūkinio pastato 5J1m.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 dalis). Šioje byloje keliamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl teismo 1981-10-08 nutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos. Apie tai, kad šie nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai skiriasi ir kaip turi būti taikomi, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008. Šioje nutartyje konstatuota, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.). CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Kokios sąlygos lemia atidalijimo galimybę natūra, šioje įstatymo nuostatoje nenustatyta. CK 4.80 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.75 str. 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Aiškindamas CK 4.80 str. nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
Kaip matyti iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, atsakovas su ieškovo pasiūlytu atidalijimo būdu iš esmės nesutinka dėl vienintelės priežasties – t. y. dėl to, kad atidalijimo pasekoje jam tenka sumokėti ieškovui nemažą piniginę kompensaciją, kadangi jis pagal Kauno m. Lenino rajono liaudies teismas 1981-10-08 nutartimi nustatytą naudojimosi tvarką faktiškai naudojasi didesne gyvenamo namo dalimi negu jam priklausanti idealinė pastato dalis. Byloje nekilo ginčas nei dėl to, kad atidalijamo gyvenamojo namo plotas yra 204,93 kv.m, nei dėl to, kad ieškovui priklausančios 2/3 gyvenamojo namo dalys turi sudaryti 136,62 kv. m, o atsakovui priklausanti 1/3 dalis – 68,31 kv.m. Kadangi atsakovui pagal idealią dalį priklauso 68,31 kv.m, o pagal atidalijimo projektą atsakovui kaip asmeninė nuosavybė (o ne naudojimuisi) atitenka net 105,42 kv.m patalpų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, teisingai taikydamas CK 4.80 str. 2 d. nuostatas, priteisė iš atsakovo ieškovui kompensaciją už atsakovui tenkančią 37,11 kv.m didesnę negu jam priklauso nuosavybės teisės dalį. Tai, kad 1981-10-08 teismo nutartimi buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka (kuri iš principo ir perkelta į atidalijimo projektą, išskyrus bendro naudojimosi patalpas pirmame aukšte a-1 (6,28 kv.m), kuri atiteko tik atsakovui, bei patalpas antrame aukšte II-1 (4,16 kv.m) ir a-2 (2,96 kv.m), atitekusias ieškovui), kolegijos nuomone, negali būti pagrindu nepriteisti iš atsakovo kompensacijos, nes naudojimosi tvarkos nustatymas (jeigu tuo pačiu nėra sprendžiamas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) jokiu būdu negali reikšti nuosavybės dalies praradimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju kompensacija priteista ne už tai, kad ieškovas beveik trisdešimt metų naudojosi mažesne nei jam priklausė nuosavybės teisės dalimi, o už atidalijimo pasekoje prarastą tam tikrą gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalį. Tik tokiu atveju, jeigu ieškovas šioje situacijoje, nespręsdamas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimo, būtų pretendavęs į kompensaciją už jo naudotą beveik trisdešimt metų mažesnį nei jam priklausė pagal idealinę dalį gyvenamojo namo plotą, kolegijos nuomone, svarbus būtų buvusių bendrasavininkų 1981-10-08 susitarimas, pagal kurį nebuvo numatyta jokia kompensacija už naudojamą mažesnį plotą.
Pažymėtina, jog atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose net nekėlė klausimo, jog šioje byloje nebuvo sąlygų gyvenamojo namo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 str. 2 d. (pavyzdžiui, kad atidalijimas padarys neproporcingą žalą gyvenamojo namo paskirčiai; kad atidalijimas natūra nėra įmanomas dėl namo bendrųjų patalpų ir pan.) bei nepasiūlė jokio kito atidalijimo būdo, kuris būtų buvęs priimtinausias. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas priteistinos iš atsakovo kompensacijos dydį parinko ne pagal ieškovo pateiktus įrodymus, kuriuos kritikavo atsakovas, o pagal registro duomenis, vadovaujantis kuriais buvo priteista beveik dvigubai mažesnė kompensacija negu prašė ieškovas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo atidalijimo, laikydamasis proporcingumo principo bei siekdamas išlaikyti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą, tinkamai taikė CK 4.80 str. 2 dalies nuostatas, atidalindamas ginčo gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą UAB „Architektūros vystymo grupė" projektą, pripažindamas šalims asmeninės nuosavybės teisę į konkrečias gyvenamojo namo patalpas bei priteisdamas ieškovui iš atsakovo kompensaciją pinigais už jam tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį 36.200 Lt.
Nors kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.80 str. 2 d. nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų ginčo ūkinio pastato atidalijimo iš bendro turto variantą. Ieškovas teigė, kad ūkinis pastatas negali būti atidalintas, nes jį sudaro vientisa viena erdvė, ūkiniame pastate suformuoti dviejų nekilnojamojo turto objektų nėra galimybės, tačiau aplinkybės, dėl kokių priežasčių šis ūkinis pastatas negali būti atidalytas natūra kiekvienam iš bendrasavininkų po ½ dalį, kas atitiktų bendrasavininkių valdomas nuosavybės teisės dalis, ir ar tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, šioje byloje liko neišsiaiškintos. Nors atsakovas teigė, kad pastatas gali būti atidalintas natūroje po ½ dalį pagal nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių galimybę atidalyti ūkinį pastatą natūra abiem šalims po ½ dalį, bei konkrečių reikalavimų dėl atidalinimo teismui neteikė. Kadangi abi šalys jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, liečiančių ūkinį pastatą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 225 str., turėjo sutikslinti šalių pareigą savalaikiai įrodinėti šias jų nurodytas aplinkybes. Nors, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas ir nėra įpareigotas turtą atidalyti remiantis vien tik ieškinyje ar priešieškinėje nurodytu būdu, o turto atidalijimo būdas parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikytina materialiosios teisės normas, nelaikant, kad teismas išeina už pareikšto ieškinio ribų, tačiau kolegija pagal byloje esančią medžiagą, atsakovui į bylą nepateikus net ūkinio pastato plano (kuriame būtų atvaizduotas faktinis naudojimasis šiuo pastatu ir (arba) siūlomas atidalijimas konkrečiomis pastato dalimis) bei įrodymų dėl techninės galimybės pastatą padalinti natūra, neturi galimybių išspręsti ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kolegija nelaiko pakankamu konstatuoti aplinkybę, kad ūkinį pastatą techniškai yra įmanoma padalinti natūra po ½ dalį. Be to, kolegijos nuomone, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl ūkinio pastato atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būtina išsiaiškinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo nuomojamo žemės sklypų ribas bendrame sklype. Nors ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 327/521 dalys žemės sklypo po namu bei ūkiniu pastatu, tačiau ieškovui priklausančio žemės sklypo planas, iš kurio būtų galima nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo vietą bendrame sklype, į bylą nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog, nagrinėjant reikalavimą dėl ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, liko neatskleista bylos esmė, netinkamai taikyta CK 4.80 str. 2 d., dėl ko teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovui asmeninės nuosavybės teisė į visą ūkinį pastatą ir kuria priteista atsakovui iš ieškovo 1.040 Lt kompensacija pinigais už didesnę ūkinio pastato dalį, naikintina, šią bylos dalį perduodant iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kad panaikinta tik sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas vienas reikalavimų dėl ūkinio pastato atidalijimo (iš dviejų pareikštų reikalavimų, kurių pirmasis (dėl gyvenamojo namo atidalijimo) gerokai sudėtingesnis, atitinkamai iki 1.500 Lt mažintina ir priteista ieškovui iš atsakovo advokato pagalbos išlaidų suma. Kadangi dalis sprendimo paliktina nepakeista, visumoje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 3 p.). Be to, iš atsakovo, pralaimėjusio didesnę dalį apeliacijos, ieškovui priteistina dalis jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1.500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 dienos sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalis, kuria pripažinta V. Š. asmeninės nuosavybės teisė į visą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), ir kuria priteista atsakovui A. M. iš ieškovo V. Š. 1.040 Lt kompensacija pinigais už didesnę ūkinio pastato dalį. Sumažinti priteistą V. Š. iš atsakovo A. M. advokato pagalbos išlaidų sumą iki 1.500 Lt.
Bylą dalyje dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti V. Š. iš atsakovo A. M. advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų 1.500 Lt.