Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 30 d. veika), ir skirta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 1 d. veika), ir skirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 24 d. veika), ir skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės pridedant po dalį švelnesnių arešto bausmių, ir A. M. paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, nustatyta ir nesumokėta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą nesumokėtą baudą, ir A. M. paskirti galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. M. priteista civilinės ieškovės UAB „Iki Lietuva“ naudai 188,85 Eur ir 172,85 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ naudai 159,77 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. kovo 30 d. apie 20.40 val. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Iki Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Iki Žaliakalnis“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų paėmė 3 vnt. degtinės „Grey Goose Original“, bendros 188,85 Eur vertės, prekes susidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Iki Lietuva“ 188,85 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to jis nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 1 d. apie 20.50 val. UAB „Iki Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Iki Kalniečiai“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų paėmė šampaną „Moet&Chandon Champagne Brut Imperial“, 49,95 Eur vertės, šampaną „Veuve Cliquot Brut Yellow Label“, 54,95 Eur vertės, šampaną „Ruinari Champagne Brut“, 67,95 Eur vertės, prekes susidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Iki Lietuva“ 172,85 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 8.47 val. UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi Savanorių“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų paėmė 2 vnt. šampano „Moet&Chandon“, bendros 98,98 Eur vertės, šampaną „Veuve Cliquot Brut“, 60,79 Eur vertės, prekes susidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Rimi Lietuva“ 159,77 Eur turtinę žalą.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nuteistajam nurodė, kad jis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Nuteistasis nedirba, pajamų negauna, turto neturi, eilę kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, todėl kaltinamajam neskirtina baudos bausmė. Anksčiau teistas trylika kartų, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam neskirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo vertinimu, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės, dydį parenkant artimą vidurkiui, bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių bendrinimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. A. M. nesutinka tik su jam paskirta bausme, laikydamas ją per griežta, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

9. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – dėl 2024 m. kovo 30 d. veikos skirta 25 parų arešto bausmė, dėl 2024 m. balandžio 1 d. veikos skirta 27 parų arešto bausmė, dėl 2024 m. gegužės 24 d. veikos skirta 30 parų arešto bausmė. Bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant po dalį švelnesnių, ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Kaip jau minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau sutikti su nuteistojo pozicija pagrindo nėra.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į A. M. veikų pobūdį (padaryti trys baudžiamieji nusižengimai), į kaltės formą ir rūšį (veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai), į nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos) bei motyvus ir tikslus (veikos padarytos siekiant materialinės naudos). Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau teistas, tame tarpe už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, tame tarpe eilę kartų dėl smulkių vagysčių, nedirba, gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas, įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirta; nedirba, pajamų negauna, turto neturi, eilę kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, todėl neskirta baudos bausmė; anksčiau teistas trylika kartų, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl neskirta laisvės apribojimo bausmė, kadangi nepasieks bausmei keliamų tikslų; įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas nuteistajam skyrė arešto bausmes, jų dydį nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausme teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo apeliaciniame skunde, kuriame iš esmės nurodoma tik tai, kad paskirtoji bausmė yra per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme – kartojo savo nusikalstamą elgesį (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas trylika kartų), kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jos esminės reikšmės nuteistojo mąstymui neturėjo ir nuo pakartotinio nusikalstamumo nesulaikė. Priešingai, būdamas jau trylika kartų teistas, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas nusikalto pakartotinai. Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnę bausmę ir jo neizoliuojant.

12. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Nuteistajam už jo padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirtos 25 parų, 27 parų ir 30 parų arešto bausmės savo dydžiu yra artimos šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui (vidurkis – 27,5 paros). Už atskiras nusikalstamas veikas dalinio bausmių sudėjimo būdu nuteistajam paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė neviršija maksimalaus šios bausmės rūšies dydžio, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, t. y. itin artima bausmės rūšies vidurkiui. Taigi daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją švelninti, įvertinus visas aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, nėra teisinio pagrindo. Bausmė yra neišvengiama už nusikalstamų veikų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmė, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytais nusikaltimais.

13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. M. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.