Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria jam kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesne kardomąja priemone.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1A-5-245/2016 medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 232 straipsnį nuteistas 1 metams ir 1 mėnesiui laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas ir A. B. laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 5 mėnesių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistajam A. B. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštą pakeitė į suėmimą. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi A. B. paliko galioti minėtą Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir nustatė 1 mėnesio suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. nutartis.

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi A. B. pakeitė paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad pagrindas skirti A. B. suėmimą buvo tai, jog šiam sistemingai, piktybiškai neatvykstant į teismo posėdžius nebuvo galimybės įgyvendinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų reikalavimų. Kadangi po A. B. sulaikymo buvo surengti keturi posėdžiai, kurių metu dalyvaujant nuteistajam A. B. ir užtikrinant jo procesines teises buvo apklaustos visos bylai visapusiškai išnagrinėti reikalingos liudytojos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis buvo pilnai įgyvendinta. Atitinkamai, įgyvendinus šią nutartį, išnyko A. B. suėmimo taikymo pagrindas, todėl apygardos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti jam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. B. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas. Nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį, kuria jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes pagal bylos aplinkybes apskritai nėra pagrindo taikyti jam kardomąją priemonę.

Skunde nuteistasis nurodo, kad priimta apygardos teismo nutartimi pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 119, 122, 139 straipsniai, kadangi apygardos teismas, skirdamas nuteistajam kardomąją priemonę – suėmimą, nesilaikė šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindų, t.y. suėmimą skyrė dėl to, kad būtų užtikrintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties įgyvendinimas.

A. B. skunde pažymi, kad padavus apeliacinį skundą jo padėtis negalėjo būti bloginama, todėl paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nurodo, kad dėl paminėtų priežasčių kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Skunde taip pat teigiama, kad skyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o be to yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla yra sufalsifikuota, baudžiamasis persekiojimas sukelia jam ir jo artimiesiems neigiamas pasekmes.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

A. B. skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti jam paskirta nepagrįstai, nes nėra įstatyme numatytų pagrindų taikyti jam kardomąją priemonę. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš apeliacine instancija Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. nesant svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių, vengė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nors apie teismo posėdžių laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta, šaukimų šakneles jis pasirašinėjo asmeniškai. Kauno apygardos teismas 5 kartus priėmė nutartis nuteistąjį A. B. į teisiamąjį teismo posėdį atvesdinti, tačiau nutartys buvo neįvykdytos, nes policijos pareigūnams nepavykdavo A. B. rasti jo gyvenamojoje vietoje nei Jonavoje, nei Kaune. Kauno apygardos teismas 3 kartus skelbė A. B. paiešką, taip pat 2 kartus priėmė nutartis skirti A. B. baudą už sistemingą, piktybišką pareigos atvykti į paskirtus teisiamuosius teismo posėdžius nevykdymą. Sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių taikymo A. B. tikslingumo, teismas dukart rinkosi už suėmimą švelnesnes procesines prievartos priemones, tikėdamas A. B. pažadais atvykti į organizuojamus teismo posėdžius, tačiau šie nuteistojo pasižadėjimai nebuvo įgyvendinti, A. B. ir toliau vengė dalyvauti teismo posėdžiuose. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad netaikius A. B. kardomųjų priemonių, šis ir toliau trukdys baudžiamajam procesui, todėl tolesnis operatyvus baudžiamosios bylos nagrinėjimas galimas tik taikant A. B. kardomąją priemonę. Paminėtina ir tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. B. paskirta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Nors minėtas teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes apie A. B. elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad netaikant A. B. kardomosios priemonės gali būti apsunkintas ir teismo nuosprendžio įvykdymas. Dėl visų paminėtų priežasčių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti užtikrinti tik A. B. taikant kardomąją priemonę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Lietuvos Respublikos BPK 136 straipsnis), yra pati švelniausia kardomoji priemonė. Ją taikant A. B. teisės ir laisvės suvaržomos minimaliai ir proporcingai jos taikymu siekiamam tikslui (netrukdomam bylos nagrinėjimui ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui), todėl priešingai nei nurodoma A. B. skunde, apygardos teismas, taikydamas A. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 119, 121, 139 straipsnių reikalavimų. Apygardos teismas taikęs nuteistajam kardomąsias priemones, taip pat nepablogino nuteistojo padėties, kadangi kardomųjų priemonių taikymu siekiama užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą, nutartyje taikyti kardomąsias priemones nepasisakoma dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl sprendimas taikyti kardomąsias priemones nelaikomas nuteistojo padėtį bloginančiu. Padėties bloginimas įmanomas tik tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK numatytų reikalavimų priima labiau nuteistojo padėtį sunkinantį sprendimą dėl bylos esmės nei pirmosios instancijos teismas.

Nepagrįstu laikytinas ir tas A. B. teiginys, kad kardomosios priemonės jam negalėjo būti taikomos siekiant užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį. Kaip matyti iš minėtos nutarties, baudžiamoji byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavus, kad teismas neišnaudojo visų galimybių tam, kad nuteistasis dalyvautų teismo posėdyje ir kad jam būtų tinkamai užtikrinta jo procesinė teisė dalyvauti apklausiant nukentėjusiuosius bei liudytojus, kurių parodymai svarbūs sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vengė dalyvauti rengiamuose teismo posėdžiuose, užtikrinti nuteistojo dalyvavimą posėdžiuose, netrukdomą bylos nagrinėjimo teisme procesą teismas galėjo tik taikydamas nuteistajam kardomąsias priemones. Kadangi būtinybė užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą neišnyko įvykdžius minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, apygardos teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo stadiją, į jau ištirtus įrodymus, pagrįstai griežtesnę kardomąją priemonę pakeitė švelnesne. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nenaikino nuteistajam kardomosios priemonės visiškai, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. tokia situacija, kai jo atžvilgiu netaikomi jokie suvaržymai, naudojasi ir trukdo sklandžiam baudžiamajam procesui.

A. B. skunde taip pat nurodo, kad kardomosios priemonės taikymas yra neteisėtas, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo buvo pripažintas kaltu pirmosios instancijos teismo, nurodo, kad yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, o taip pat, kad byla yra sufalsifikuota. Dėl šių nuteistojo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šiuos klausimus nagrinėja ir galutinį sprendimą dėl jų priima baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina tik tai, kad šiuo metu apkaltinamasis nuosprendis A. B. yra priimtas, ir nors jis neįsiteisėjęs, tai duoda pagrindą taikyti nuteistajam kardomąją priemonę.

Dėl visų paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad apygardos teismo priimta nutartis, kuria kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, yra teisėta ir pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.