Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-7261-331/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-07-07
Bylos Nr.: eI-7261-331/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02184-2014-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas: A. B.
Atsakovas: VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centras
Advokatai: Marius Ruzas

Kategorijos

1.12.3.2Daiktinių teisių įregistravimas
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-7261-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-02184-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.12.3.2, 3.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,atsakovo atstovei Rūtai Burneikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas 2014-02-28 sprendimu Nr. VILRS-551 atsisakė registruoti daiktines teises į pareiškėjo nekilnojamuosius daiktus, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog nuosavybes teisių atsiradimą į minėtus nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos UAB ,,Baltoji savingė“ nuosavybes teises. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui 2008-12-01 priėmimo - perdavimo aktu žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė A. B. personalinė įmonė ,,Baltoji savingė“, kuri nebėra minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkė.

Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2014-03-18 sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2014-02-28 sprendimą Nr. VILRS-551, atsisakė įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą teismui, kuriame prašo:

1) panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2014-02-28 sprendimą Nr. VILRS-551;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2014-03-18 sprendimą;

3) įpareigoti Centrinį registratorių įregistruoti pareiškėjo A. B. nuosavybės teises į 1,4532 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamojo turto objektai). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad jam nuo 1992 metų priklausė A. B. personalinė įmonė „Baltoji Savingė“, kurią 2008 m. nusprendė pertvarkyti į UAB „Baltoji Savingė“. Šiuo sprendimu taip pat buvo nuspręsta įstatinį kapitalą suformuoti iš piniginių lėšų, įnešant į kaupiamąją banko sąskaitą 10 000 Lt. Be to, šiuo 2008-12-01 sprendimu taip pat buvo nuspręsta apie įmonės pertvarkymą pranešti dienraštyje, patvirtinti bendrovės įstatus, paskirti direktorių bei užregistruoti pertvarkomos įmonės statusą viešajame registre. 2008-12-01 A. B. personalinė įmonė „Baltoji savingė“, atsižvelgdama į tai, kad pertvarkomos įmonės turtas bus perduodamas savininkui, kad jis nebus perduotas pertvarkytai įmonei (UAB „Baltoji Savingė“), taip pat išdavė įgaliojimą turto ir investicijų valdymo administratorei L. B. pasirašyti nekilnojamojo ir ilgalaikio turto perdavimo savininkui dokumentus ir toks dokumentas, kuriame numatyta, kad pastatai perduodami pareiškėjui, buvo pasirašytas. Pertvarkytam juridiniam asmeniui UAB „Baltoji Savingė“ jokie nekilnojamieji daiktai nebuvo perduodami. 2014-02-25 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nekilnojamojo turto objektus jo vardu. Prašyme pažymėjo, kad visas registruojamas ir neregistruojamas turtas buvo priskirtas UAB „Baltoji Savingė“, nors šios bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas piniginiu įnašu, o nekilnojamieji daiktai buvo perduoti savininkui. Su prašymu pareiškėjas pateikė 2008-12-01 įgaliojimo ir 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumento, sprendimo kopijas.

Vilniaus filialas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir įregistravo jo nuosavybės teises į 0,3308 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - administracinį - buitinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šie daiktai buvo įregistruoti pareiškėjo su prašymu pateiktų dokumentų pagrindu. Tačiau, Vilniaus filialas 2014-02-28 sprendimu nusprendė, jog jie negali būti įregistruoti pareiškėjo vardu, nes į juos įregistruotos UAB „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisės, o pareiškėjui tuos daiktus 2008-12-01 priėmimo-perdavimo aktu perdavė A. B. personalinė įmonė „Baltoji Savingė“, kuri nebėra minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkė. Centrinis registratorius nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus 2014-02-28 sprendimą (šis sprendimas yra gautas 2014-03-22). Komisija nurodė, jog nustatyta, kad A. B. personalinė įmonė „Baltoji Savingė“ perdavė pareiškėjui nekilnojamuosius daiktus 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentu. Bet pagal aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis šie daiktai šiuo metu priklauso ne personalinei įmonei „Baltoji Savingė“, bet UAB „Baltoji Savingė“. Todėl pareiškėjo pateiktas 2008-12-01 nekilnojamojo turto dokumentas negali būti vertinamas kaip UAB „Baltojo Savingė“ nuosavybės teisės pasibaigimą ir pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinantis dokumentas, o paprastos rašytinės formos priėmimo-perdavimo aktu gali būti perduodamas tik individualių įmonių, bet ne uždarųjų akcinių bendrovių turtas.

Siekdamas, jog į individualiai įmonei priklausiusius nekilnojamuosius daiktus būtų įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės, pareiškėjas nepiktnaudžiauja teise, nesiekia be pagrindo įgyti turtą, išvengti kokių nors prievolių ar dėl kokių nors kitų priežasčių perimti UAB „Baltoji Savingė“ turtą. Vienintelis UAB „Baltoji Savingė“ akcininkas ir direktorius yra būtent pareiškėjas, kuris ir sprendžia įvairius su bendrovės veikla susijusius klausimus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad kaip atsisakymo įregistruoti dalį nekilnojamųjų daiktų pagrindą teritorinis registratorius ir ginčų komisija nurodė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. (jame nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre) bei 29 str. 2 d. (joje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų). Tačiau, pareiškėjo teigimu, ginčo atveju taikytinos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 10 p. nuostatos, nurodančios, kad nuosavybės teisės gali būti įgyjamos ir kitų dokumentų pagrindu. Pagal Individualių įmonių įstatymo 8 p. 3 d., individualiai įmonei perduodant turtą, kuris yra registruojamas viešajame registre, surašomas turto perdavimo dokumentas – būtent toks dokumentas, kokį pareiškėjas pateikė ir kurio pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisės į dalį nekilnojamųjų daiktų. Be to, nei teritorinis registratorius, nei Komisija nenurodė, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo – juk nuosavybės teisės į dalį daiktų buvo užregistruotos ir nebuvo nurodyta nė vieno argumento, kad pareiškėjo pateikti dokumentai kokiu nors aspektu neatitinka įstatymo reikalavimų.

Sprendimuose neginčijama ir netgi konstatuojama, jog A. B. personalinė įmonė „Baltoji Savingė“ perdavė nekilnojamuosius daiktus pareiškėjui 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentu (taigi ginčo dėl šios aplinkybės nėra), nenurodoma, jog toks perdavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neteisėtas. Tai, kad šis dokumentas yra teisėtas ir, kad juo pareiškėjui buvo perleisti individualiai įmonei priklausę nekilnojamieji daiktai, teritorinis registratorius pripažino įregistruodamas pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl kitų daiktų priėmė visiškai priešingą sprendimą, nors su šiais daiktais susijusios faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai yra analogiški aplinkybėms ir įrodymams, susijusiems su daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini). Vien toks skirtingų sprendimų (vienus daiktus įregistruoti, o kitus – ne) priėmimas leidžia pagrįstai nesutikti su priimtais teritorinio registratoriaus ir komisijos sprendimais. Iš sprendimų neaiškių motyvų galima daryti prielaidą, kad dalį daiktų pareiškėjo vardu buvo atsisakyta įregistruoti dėl to, kad ieškovas pateikė 2008-12-01 dokumentus jau po to, kai buvo pakeista juridinio asmens forma, o nuosavybės teisės į turtą buvo įregistruotos naujos formos juridinio asmens vardu. Tačiau tai nesukliudė registratoriui įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į dalį nekilnojamųjų daiktų. Antra, šiuo konkrečiu nuosavybės teisių atsiradimas, esant tokio atsiradimo teisėtam pagrindu, nėra susijęs su įrašais viešajame registre ar aplinkybėmis, kurios atsirado vėliau. Be to, teisėtai surašyti tinkamos formos dokumentai yra teisinis pagrindas, kuriuo privalo remtis registratorius.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus filialas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui 2014-02-25 pateikus prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumento pagrindu, teritorinis registratorius priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti A. B. nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, nes teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į minėtus nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos UAB „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, jog pateiktas dokumentas yra vienas iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nurodytų teisinių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą, yra nepagrįstas, kadangi 2008-12-12 Juridinių asmenų registre pakeitus A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ teisinę formą į uždarąją akcinę bendrovę „Baltoji Savingė“, perėmusią visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, ir įrašius aktualius minėto juridinio asmens duomenis Nekilnojamojo turto registrą, pagal Individualių įmonių įstatymo 8 str. 3 d. surašytas turto perdavimo dokumentas negali būti dokumentu, patvirtinančiu UAB „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisių pasibaigimą ir pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys gali būti pakeisti tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., ir teritorinis registratorius, įrašydamas naujus duomenis arba pakeisdamas juos, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų turinio, aiškintis juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre įregistravus naujos teisinės formos juridinį asmenį, pertvarkymo procedūra laikoma baigta, pertvarkytas juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Tokiu būdu, 2008-12-12 Juridinių asmenų registre pakeitus A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ teisinę formą į uždarąją akcinę bendrovę „Baltoji Savingė“, nekilnojamųjų daiktų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisės, registro įrašuose buvo įrašyti aktualūs perėmusio visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas juridinio asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, jog valstybės įmonė Registrų centras, būdamas abiejų minėtų registrų tvarkytojas, privalo užtikrinti, kad juridinio asmens (daiktinių teisių turėtojo) duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, atitiktų aktualius duomenis, įregistruotus Juridinių asmenų registre, registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas žinojo, kad Nekilnojamojo turto registre į minėtus nekilnojamuosius daiktus yra įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisės, šių duomenų Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, minėtus nekilnojamuosius daiktus valdė ir jais disponavo. Tai patvirtina informacija, esanti Nekilnojamojo turto registre, paslaugų apskaitos sistemoje (prašymų registravimo knygoje): UAB „Baltoji Savingė“ direktorius A. B. 2012-02-08 teritoriniam registratoriui pateiktas prašymas Nr. 3437130 perskaičiuoti minėtų nekilnojamųjų daiktų mokestines vertes; UAB „Baltoji Savingė“ 2012-01-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 199, perleido nuosavybės teises į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjui, nors „neva tai“ 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentu minėtas sklypas jau buvo perduotas pareiškėjui. Visos šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog UAB „Baltoji Savingė“ perėmė visas pertvarkytos A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ teises ir pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Centrinis registratorius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-26 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-05-02 nutartimi pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-26 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje konstatavo: „kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu Juridinių asmenų registre pakeitus A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ teisinę formą į UAB „Baltoji Savingė“, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota UAB „Baltoji Savingė“ vardu. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir nevertino, kokių dokumentų pagrindu nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota UAB „Baltoji Savingė“ vardu, taip pat ar nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie UAB „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nagrinėjamu atveju vertinant VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymo įregistruoti pareiškėjo daiktines teises Nekilnojamojo turto registre teisėtumą, minėtų aplinkybių nustatytas turi esminę reikšmę, kadangi ginčijamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymas įregistruoti pareiškėjo daiktines teises yra grindžiamas iš esmės vien ta aplinkybe, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jau yra įregistruotos UAB „Baltoji Savingė“ vardu“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus filialo 2014-02-28 sprendimo, kuriuo atsisakyta registruoti daiktines teises į pareiškėjo nekilnojamuosius daiktus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Vilniaus filialas 2014-02-28 sprendimu atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – 1,4532 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (gamybinį pastatą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (gamybinį pastatą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (stoginę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą (stoginę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) (kiemo statinius) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą, skundo netenkino, paliko galioti Vilniaus filialo 2014-02-28 sprendimą.

Tiek Vilniaus filialo, tiek Komisijos sprendimuose konstatuota, kad sprendimas atsisakyti įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises priimtas atsižvelgus į tai, kad nuosavybės teisės į nurodytus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos UAB „Baltoji Savingė“ vardu, todėl pareiškėjo pateiktas 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas, kuriuo nekilnojamieji daiktai A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ perduoti pareiškėjui, negali būti laikomas UAB „Baltoji Savingė“ nuosavybės teisės pasibaigimą ir pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinančiu dokumentu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis ir 29 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai visą registruojamą ir neregistruojamą turtą priskyrė UAB „Baltoji Savingė“, nors šios bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas piniginiu įnašu, o nekilnojamieji daiktai buvo perduoti pareiškėjui, tai aiškiai patvirtina atsakovui su prašymu pateiktas 2008-12-01 įgaliojimas bei 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas. Be to, pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, individualiai įmonei perduodant turtą, kuris yra registruojamas viešajame registre, surašomas turto perdavimo dokumentas – būtent toks dokumentas, kokį pareiškėjas pateikė ir kurio pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisės į dalį nekilnojamųjų daiktų.

Taigi šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjo pateiktas 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas, buvo teisinis pagrindas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises viešajame registre į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtinusi Nekilnojamojo turto registro nuostatus, pagal kuriuos visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

LVAT 2016-05-02 nutartyje konstatavo: „Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2303/2012)“. Be to LVAT šioje nutartyje pažymėjo: „ jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2914/2012)“.

Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, individualiai įmonei perduodant turtą, kuris yra registruojamas viešajame registre, surašomas turto perdavimo dokumentas – būtent tokį dokumentą (2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas) pareiškėjas pateikė ir kurio pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisės į dalį nekilnojamųjų daiktų. Be to, pagal Įstatymo 22 straipsnio 10 punkto nuostatas, nuosavybės teisės gali būti įgyjamos ir kitų dokumentų pagrindu.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo 2008-12-01 sprendimu A. B. personalinė įmonė „Baltoji Savingė“ buvo pertvarkyta į UAB „Baltoji Savingė“. Tą pačią dieną (2008-12-01) nekilnojamojo turto perdavimo dokumentu personalinė įmonė „Baltoji Savingė“ ginčo nekilnojamąjį turtą perdavė A. B.. Kitų duomenų, kokiu pagrindu Juridinių asmenų registre pakeitus A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ teisinę formą į UAB „Baltoji Savingė“, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota UAB „Baltoji Savingė“ vardu, nėra, jų nepateikė nei pareiškėjas nei atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus filialo pateikta Nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (Bylos 3 vnt., b. l. 30).

Atsakovas A. B. personalinės įmonės „Baltoji Savingė“ ginčo turto objektus 2008-12-12 automatiškai įregistravo juridinių asmenų registre pakeitus A. B. individualios įmonės „Baltoji Savingė“ teisinę formą į bendrovę „Baltoji Savingė“, perėmusią visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas bei įrašius aktualius minėto juridinio asmens duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Jokių papildomų sprendimų šiuo klausimu nepriėmė, tiesiog automatiškai visą pareiškėjo nekilnojamąjį turtą įregistravo bendrovės vardu. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovė.

Pareiškėjas 2014-02-25 prašymu kreipėsi į Vilniaus filialą įregistruoti nekilnojamojo turto objektus jo vardu, nes visas registruojamas ir neregistruojamas turtas buvo priskirtas UAB „Baltoji Savingė“, nors šios bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas piniginiu įnašu, o nekilnojamieji daiktai buvo perduoti pareiškėjui. Su prašymu pareiškėjas pateikė 2008-12-01 įgaliojimo ir 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumento, sprendimo kopijas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, LVAT teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas yra tas dokumentas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, jis yra teisėtas, juo pareiškėjui buvo perleisti individualiai įmonei priklausę nekilnojamieji daiktai. Atsakovas neturėdamas duomenų, kaip išsprendžiamas A. B. personalinei įmonei „Baltoji Savingė“ priklausančio turto klausimas, neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasis bendromis teisės nuostatomis (įtvirtintomis Civiliniame kodekse), tokius duomenis 2008-12-12 sukurti ir juos perkelti į viešąjį registrą, teigdamas, kad šie nekilnojamieji daiktai priklauso UAB „Baltoji Savingė“. Teismas laiko, kad pareiškėjo pateiktas 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas, buvo teisinis pagrindas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – 1,4532 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (gamybinį pastatą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (gamybinį pastatą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (stoginę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą (stoginę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) (kiemo statinius) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atsisakydamas įregistruoti duomenis pagal pareiškėjo pateiktą 2008-12-01 turto perdavimo dokumentą, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, pagal kurias nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Todėl Vilniaus filialas turėjo patikrinti nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoti vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Vilniaus filialas neturėjo spręsti ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Įstatymas nesuteikia atsakovui teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (LVAT administracinėse bylose Nr. A442-1312/2014, Nr. A520-2976/2012, Nr. A492-3130/2011). Tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu konstatavo vertinamuosius faktus, aiškino pareiškėjo ir bendrovės „Baltoji Savingė“ teisinius santykius, vertino pareiškėjo ir bendrovės „Baltoji Savingė“ elgesį po 2008-12-01 turto perdavimo dokumento sudarymo.

Todėl atsakovas, pareiškėjui pateikus 2008-12-01 turto perdavimo dokumentą, privalėjo perkelti duomenis iš teisėtai sudaryto 2008-12-01 turto perdavimo dokumento į viešąjį registrą, o ne vertinti sandorį. Be to, atsakovas į bylą nepateikė jokių papildomų dokumentų, teigdamas, kad nuosavybės teisė bendrovei „Baltoji Savingė“ į ginčo turto objektus automatiškai perėjo 2008-12-12 Juridinių asmenų registre pakeitus A. B. individualios įmonės „Baltoji Savingė“ teisinę formą į bendrovę „Baltoji Savingė“, perėmusią visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas bei įrašius aktualius minėto juridinio asmens duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad jokių papildomų sprendimų šiuo klausimų priimta nebuvo, tiesiog automatiškai visas pareiškėjo nekilnojamas turtas buvo įregistruotas bendrovės vardu (tiesiog buvo nurodytas pertvarkytas juridinis asmuo). Taigi pareiškėjui pateikus atsakovui (viešojo registro tvarkytojui) 2014-02-25 prašymą dėl ginčo daiktų nuosavybės teisių, atsakovas turėjo ištaisyti dokumento turinio neatitinkančius duomenis pagal jo pateiktus dokumentus.

Esant šioms aplinkybėms yra naikinami Vilniaus filialo 2014-02-28 sprendimas Nr. VILRS-551 ir Komisijos 2014-03-18 sprendimas, kuriais atsisakyta registruoti daiktines teises į pareiškėjo nekilnojamuosius daiktus pagal 2008-12-01 turto perdavimo dokumentą.

Teismui pripažinus, kad pareiškėjo pateiktas 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentas yra tas dokumentas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, jis yra teisėtas, juo pareiškėjui buvo perleisti individualiai įmonei priklausę nekilnojamieji daiktai, panaikinus ginčijamus sprendimus, yra pagrindas įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 1,4532 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašo teismą priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas nepateikė teismui teismo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą patenkinti.

Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-02-28 sprendimą Nr. VILRS-551 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-03-18 sprendimą Nr. cspr 1-60.

Įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti A. B. nuosavybės teises pagal pateiktą 2008-12-01 nekilnojamojo turto perdavimo dokumentą į 1,4532 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas