- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- A15.-175-439/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00065-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti tik administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Institucija
- ,Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas
- Advokatai
- Romualdas Juščius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio ryšio priemones (vaizdo konferenciją per Zoom programą) ir tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 17 val., 30 min., atvažiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nuėjo apsipirkti. Grįžęs iš parduotuvės sėdo į savo automobilį ir, bandydamas išvažiuoti iš aikštelės, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į už jo automobilio galo stovintį kitą automobilį (duomenys neskelbtini), kurį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Suradus J. M. jo gyvenamojoje vietoje po eismo įvykio ir patikrinus alkoholio kiekio matuokliu blaivumą jam nustatytas 1,23 promilių neblaivumas.
2020 m. spalio 20 d. Tauragės AVPK Pagėgių PK tyrėjos L. B. nutarimu J. M. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200,00 Eur bauda ir 36 mėnesiams specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu (Administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2020 m. spalio 27 d. skundu J. M. prašė teismo panaikinti Tauragės AVPK Pagėgių PK 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. 2021 m. vasario 12 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimu teismas iš dalies patenkino J. M. skundą, panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tyrėjos L. B. 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir perdavė administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-5-760/2021).
J. M. teismo posėdyje paaiškino, jog kaltę pripažįsta tik iš dalies. Tą dieną dirbo iki 17 valandos, žmona paprašė, kad jis nuvažiuotų į parduotuvę nupirkti kažką saldaus išgerti. Nuvažiavęs automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Užgesinęs automobilį įjungė atbulinę pavarą ir užtraukė rankinį, už galo stovėjo (duomenys neskelbtini). Nuėjęs į parduotuvę nupirko ,,trejas devynerias“, dar reikalingų produktų ir ruošėsi važiuoti. Už mašinos galo automobilio nematė. Užvedęs variklį įjungė pirmą pavarą ir pradėjo judėti, kol pajudėjo iš vietos mašina truputį važiavo atbula. Paskui įjungė pirmą pavarą ir išvažiavo į pagrindinį kelią. Nejuto, kad būtų su savo automobiliu atsitrenkęs į kitą automobilį. Jo automobilis senas, jokių atstumų daviklių jame nėra. Prieš du metus tikrinosi sveikatą, akimis mato gerai, klausa irgi gera. Tiesiog mašina riedėjo, bet jis nejuto, kad atsitrenkė. Jo mašinos gale yra kablys. Namuose buvo apie 18 val. Su žmona išgėrė buteliuką, žmona žiūrėjo televizorių, o jis nuėjo gulti. Po to žmona pasakė, kad policija atvažiavo. Policija pranešė, kad jis padarė avariją. Tada jis su pareigūnais nuėjo pažiūrėti savo automobilio. Nuėjęs apgadinimų nerado, matomai su kabliu atsitrenkė į bamperį. Tikrai nepajuto, nes, jei būtų pajutęs, nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos. Jis bagažinėje vežiodavosi „domkratą“, tai mano, kad jis bildėjo ir galėjo užgožti susidūrimo garsą, ir jis nekreipė dėmesio.
Žemesnės instancijos teismas
J. M. 2020m. rugsėjo 29d. rašytiniame paaiškinime (Administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b.l.5) nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti prie kelio esančioje aikštelėje, matė kad už jo mašinos stovi tamsi mašina. Parduotuvėje pirko alkoholio ir sūrio. Išėjęs iš parduotuvės įsėdo į jam priklausantį automobilį. Bandydamas išvažiuoti iš automobilių aikštelės nepajuto kaip automobilis nuriedėjo atgal ir atsitrenkė į už jo automobilio galo stovintį kitą automobilį ir jį apgadino (b.l. 5).
Nukentėjusysis R. R. teisme parodė, kad jis atvažiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, priekyje jo automobilio stovėjo kitas automobilis. Nuėjo į parduotuvę, o sūnus pasiliko mašinoje. Po kelių minučių sūnus įbėgo į parduotuvę ir pasakė, kad įvažiavo į jų automobilį. Jo automobilis (duomenys neskelbtini), kaip ir J. M.. Atėjęs pamatė, kad priekyje bamperis įskilęs, dažai nubrozdinti. Tada pasakė sūnui, kad skambintų policijai ir praneštų apie įvykį. Atvažiavusi policija pasakė pažiūrėti vaizdo įrašus. Pažiūrėjus vaizdo įrašą buvo matyti, kad važiuoja mašina atbula ir atsitrenkusi nuvažiuoja. Automobilis nuo atsitrenkimo pajudėjo. Atsitrenkė tikriausiai su kabliu, kur gale pritvirtintas. Kalbėjo su J., jis sakė, kad nieko nepajuto. Automobilį remontavo. Draudimas jam pervedė 168 eurus. Automobilį tvarkė savo darbe (duomenys neskelbtini).
Iš rašytinio R. R. paaiškinimo (Administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b.l. 6) nustatyta, kad jis paaiškino, jog 2020m. rugsėjo 29d., apie 17 val. 39 min, atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie kelio esančioje aikštelėje. Tiks spėjus jam įeiti į parduotuvę už kelių minučių atėjo tuo pačiu automobiliu važiavęs sūnus M. R. ir pasakė, kad į jam priklausantį automobilį atsitrenkė kitas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino.
Liudytojas A. J. teisme parodė, jog dirbą Tauragės apskrities Pagėgių komisariate vyriausiuoju patruliu. 2020m. rugsėjo 29d. atlikdamas darbines pareigas vyko dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Kai atvyko J. M. jau nebebuvo. Peržiūrėjus nufilmuotą vaizdo medžiagą surado mašinos savininką. Nuvykus pas J. M. paklausė ar jis buvo parduotuvėje. Jis patvirtino, kad buvo ir jie paaiškino, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. J. M. buvo neblaivus, kiek įpūtė nepamena. Viskas yra užfiksuota vaizdo kamera. Apžiūrėjus jo automobilį matėsi, jog kablys nugramdytas. Jis neigė, kad atsitrenkė. Viską surašė tarnybiniame pranešime. Buvo su savo kolege G. L..
Liudytoja G. L. teisme parodė, jog dirba Tauragės apskrities Pagėgių komisariate vyriausiąja patrule. Pamena 2020m. rugsėjo 29d. įvykį (duomenys neskelbtini), nustatė iš vaizdo medžiagos. Pamena, kad J. M. buvo neblaivus. Apžiūrėjo jo automobilį, ant automobilio kablio buvo kamuoliukas ir matėsi įbrėžimai, kurie buvo šviežūs.
Liudytojas M. R. teisme parodė, jog 2020m. rugsėjo 29d. buvo eismo įvykis (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Su tėčiu atvažiavo prie parduotuvės, tėtis užgesino variklį, o jis neatsisegęs diržo sėdėjo mašinoje, nekreipė dėmesio kas vyksta aplinkui. Pajuto kaip stuktelėjimą ir pamatė, kad atsitrenkė mašina, kuri buvo arti jų mašinos. Jis atsisegė saugos diržą ir pastebėjęs, kad automobilis jau važiuoja, bandė šaukti, mojuoti, bet automobilis nestojo ir nuvažiavo. Automobilio markė buvo (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, numerių nepamena. Kai automobilis nuvažiavo, tada bėgo į parduotuvę pranešti tėčiui, kad įlenkė buferį ir subraižė. Pamena, kad mašina sujudėjo, garso nelabai atsimena. Pranešė policijai apie įvykį. Peržiūrėjo vaizdo įrašą ir, pamatęs automobilio numerius, paskambino ir pranešė juos policijos pareigūnui. Po dviejų valandų atvažiavo policija, klausinėjo tėčio, nupaveikslavo mašiną ir išvažiavo. J. M. nepažįsta.
Iš rašytinio M. R. paaiškinimo (Administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b.l. 16) nustatyta, kad jis paaiškino, jog 2020m. rugsėjo 29d., apie 18 val., jis kartu su tėvu R. R. atvyko prie parduotuvės su tėvui priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Tėvas nuėjo apsipirkti, o jis liko automobilyje. Kelių minučių bėgyje iš parduotuvės išėjo senyvo amžiaus moteris ir įsėdo į automobilį (duomenys neskelbtini). Jai įsėdus automobilio vairuotojas užvedė variklį ir automobilis pradėjo riedėti atbulas, tuomet vairuotojas įjungė atbulinės eigos bėgį ir, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo jis. Smūgis buvo ganėtinai stiprus, kadangi automobilis, kuriame jis sėdėjo, net sujudėjo. Mano, kad vairuotojas, kuris atsitrenkė į jo tėvo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, tikrai turėjo jausti, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-760/2021 ( b.l. 36-38) nustatyta, kad 2021m. sausio 12d. teismo posėdyje liudytoja D. S. parodė, jog J. M. yra jos brolis. Prisimena, kad su broliu buvo nuvažiavę į parduotuvę apsipirkti. Brolis buvo blaivus. Atvažiavus brolis mašiną pasistatė aikštelėje prie parduotuvės. Brolis apsipirko ir išėjo iš parduotuvės. Ji išėjusi iš parduotuvės nepastebėjo automobilių aikštelėje. Nekreipė dėmesio kaip brolis vairuoja. Neprisimena ar automobilis pradėjo riedėti atgal. Jokio garso negirdėjo, nieko nepajuto. Kai grįžo iš parduotuvės, ji nuėjo į savo namus, o brolis į savo. Kitą dieną sužinojo, kad buvo policija atvažiavusi.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-760/2021 ( b.l. 36-38) nustatyta, kad liudytojas V. B. 2021m. sausio 12d. teismo posėdyje parodė, jog įvykio nematė. Atvažiavo prie parduotuvės, sutiko J., pakalbėjo su juo, J. buvo su (duomenys neskelbtini). Kai kalbėjosi, nepajautė alkoholio kvapo, nebuvo panašu, kad jis būtų vartojęs alkoholio.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-760/2021 ( b.l. 48-53) nustatyta, kad liudytoja A. S. 2021m. sausio 12d. teismo posėdyje parodė, jog tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) pardavėja ir per vaizdo kameras paskui pamatė įvykį. J. M. buvo atėjęs į parduotuvę apsipirkti, pirko „žalių devynerių“ butelį, atrodė blaivus. Pamena, kad M. R. atbėgo į parduotuvę ir pasakė tėčiui, jog kažkas įvažiavo į jų mašiną. Tada iškvietė policiją. Atsuko vaizdo kameras ir matėsi visas įvykis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
J. M. kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta Administracinių nusižengimų bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiaga: 2020 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodytos visos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), 2020 m. rugsėjo 29 d. Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas R. R., kuris paaiškino, jog apie 17 val. 39 min. savo nuosavu automobiliu (duomenys neskelbtini), atvyko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir išėjo apsipirkti. Tik spėjus nueiti į parduotuvę už kelių minučių į parduotuvę atėjo jo sūnus M. R., kuris buvo pasilikęs automobilyje ir pasakė, jog į R. R. automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 3), 2020 m. rugsėjo 29 d. R. R. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 6), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b.l.4), eismo įvykio fiksavimo protokolu (b.l.7), eismo įvykio 07-20-9535032 duomenimis (b.l.8-11), eismo įvykio vaizdo įrašu (b. l. 15), eismo įvykio nuotraukomis, pateiktomis Tauragės AVPK Pagėgių PK nagrinėjamoje byloje (b.l.29-33), nukentėjusiojo R. R., liudytojų M. R., A. J., G. L. parodymais teismo posėdyje. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio nusižengimo vaizdą. Liudytojos D. S. parodymai, kad ji išėjusi iš parduotuvės nepastebėjo kitų automobilių aikštelėje, kad nekreipė dėmesio kaip brolis vairuoja ir jokio garso negirdėjo, nieko nepajuto, vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti broliui išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojų V. B., A. S. parodymai, jog J. M. įvykio dieną prie parduotuvės ir parduotuvėje buvo blaivus, nepaneigia J. M. atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį teisinės reikšmės neturi padarytos žalos dydis, žalos dydžio apskaičiavimai, pakanka tik nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-282/2019). Iš eismo įvykio vaizdo įrašo, esančio administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (b.l.15), akivaizdžiai matosi kaip automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į gale stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini), nuo smūgio ganėtinai smarkiai sujuda. Automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio fiksavimo protokole, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti automobilio (duomenys neskelbtini), sustojimo vieta. Užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio apgadinimas. Apgadinto automobilio savininkas – R. R. (b. l. 7-11), kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Teismo posėdyje nukentėjusysis R. R. parodė, jog automobilio remontas kainavo 168 eurus.
Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
J. M. rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdyje ginčijo šio nusižengimo padarymą, motyvuodamas tuo, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl taip pat nesuprato, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio. Aiškino, kad, jeigu būtų jutęs, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tai būtų pildęs eismo įvykio deklaraciją, kad automobiliui riedant atgal nepažiūrėjo į galinius veidrodėlius, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, kad bagažinėje vežiodavosi „domkratą“, kuris bildėjo, todėl šis galėjo užgožti susidūrimo garsą. Teismo vertinimu, tokie J. M. teiginiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir laikytini gynybiniais, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Iš eismo įvykio vaizdo įrašo, esančio administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ( b.l. 15), nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., 17.30 val., automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kurio savininkas J. M., stovėjo priešais tuo metu stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra R. R.. Vaizdo įraše matyti kaip į automobilį (duomenys neskelbtini) įsėda keleivė ir automobilis pradeda riedėti atbuline eiga, link stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini). Toliau matyti kaip riedančiame atgal automobilyje užsidega atbulinės eigos žibintai, iš kurių darytina išvada, kad vairuotojas J. M. įjungė atbulinės eigos pavarą. Dėl įjungtos atbulinės eigos pavaros automobilis pradeda važiuoti greičiau link už jo stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini). Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti kaip automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į gale stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi po susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini), nuo smūgio ganėtinai smarkiai sujuda. Pagal užfiksuotą vaizdo įrašą ir automobilio sujudėjimą akivaizdu, kad susidūrimo smūgis buvo stiprus ir juntamas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. R., kuris įvykio metu sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini). Be to, šis liudytojas rašytiniame paaiškinime parodė, kad vairuotojas, kuris atsitrenkė į jo tėvo automobilį, iš įvykio vietos greitai pasišalino (Administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 16), teisme liudytojas taip pat parodė, kad jis bandė sustabdyti automobilį, šaukdamas, mojuodamas, bet automobilis nestojo ir nuvažiavo. Teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio liudytojas M. R. būtų pateikęs policijos pareigūnams ir teismui klaidingą informaciją. Tokių pagrindų nenurodė ir J. M..
Priešingai, nei teigia J. M., byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. M. turėjo suprasti, kad jis sukėlė eismo įvykį. Šios aplinkybės rodo, kad J. M., galėdamas suprasti, jog bent minimali žala nukentėjusiajam yra padaryta, iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, taip sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešdamas apie eismo įvykį policijai, taigi veikė tiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų visumos galima spręsti, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai nežymūs, tačiau tai nereiškia, kad paties eismo įvykio nebuvo ar, kad jo dalyviai, neišsiaiškinę visų reikšmingų aplinkybių ar nėra ginčo dėl situacijos, gali pasišalinti iš įvykio vietos, juolab, jog nagrinėjamu atveju, abiejų transporto priemonių vairuotojai buvo vietoje, todėl nebuvo jokių kliūčių J. M., išsukant iš stovėjimo vietos, pastebėjus, kad kitas asmuo iš kitos transporto priemonės jam rodo ženklus, vis dėlto sustoti, išlipti, ir išsiaiškinti, ar tikrai nieko nenutiko, o ne savaip vertinti situaciją ir net nebandžius aiškintis situacijos, tiesiog nuvažiuoti. Bet kokiu atveju eismo įvykio kaltininkas J. M. turėjo iškviesti policijos pareigūnus ar susitarti su nukentėjusiuoju R. M., užpildydamas eismo įvykio deklaraciją, nes automobilio apgadinimai gali būti matomi, gali būti ir nematomi, kurie paaiškėja tik vėliau, nuodugniai apžiūrėjus automobilį.
Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad J. M., važiuodamas atbuline eiga, pakankamai stipriai atsitrenkė į kitą automobilį, stovintį aikštelėje, jį apgadindamas, todėl šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti nukentėjusiajam, o jo nesuradus pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Policija buvo pakviesta ištirti įvykio aplinkybes nukentėjusiojo R. R. iniciatyva.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad J. M., žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, t. y. pats vienašališkai nuspręsdamas dėl šio įvykio metu kilusios žalos dydžio bei netikslingumo pranešti policijai, norėjo taip elgtis, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje šią pareigą sąmoningai ignoravo.
Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina taip pat nustatyti, jog asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.
Policijos pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime (Administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 3) ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (b.l.3-6) užfiksuota, jog automobilio vairuotojui J. M. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0140, 2020-09-29, 19.54 val., buvo nustatytas 1,23 promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. neginčijo fakto, kad jis po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį, tik teigė, kad jis nežinojo, jog vartoja alkoholį po sukelto eismo įvykio. Tačiau J. M. privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas jo blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, tačiau šią pareigą ignoravo. Bylos medžiaga įrodyta, jog J. M.padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį ir suprato, kad sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Todėl J. M., vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki bus patikrintas jo blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai daryti, padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad atsakomybei kilti už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas.
Teismas daro išvadą, jog pakanka įrodymų nustatyti, kad J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą J. M. teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, į nusižengimo pavojingumo laipsnį visuomenei – padarytas administracinis nusižengimas, kuris kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1d. 9p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog J. M. administracine tvarka anksčiau nebaustas, taigi nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 10-11). Jis yra pensininkas, visuomenėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-51-760/2021, b.l. 32).
ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir paskirta minimali nuobauda neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, o administracinės nuobaudos tikslai, teismo įsitikinimu, gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. J. M. nėra baustas administracine tvarka, tai jį teigiamai charakterizuoja kaip vairuotoją. Tai leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas nėra linkęs piktybiškai daryti Kelių eismo taisyklių administracinius nusižengimus ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Yra viena J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracinį nusižengimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) (ANK 35 str. 1d. 9p.). Pažeidėjo padarytas nusižengimas nors ir priskiriamas prie šiurkščių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, tačiau įvertinus tai, kad nusižengimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, tai, kad realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems asmenims, jis vertintinas kaip mažiau pavojingas. Nėra jokių duomenų, kad eismo įvykį J. M. būtų sukėlęs neblaivus. Byloje yra duomenys, kad jis alkoholį vartojo tik grįžęs į namus. Liudytojai V. B., A. S. parodė, jog J. M. įvykio dieną prie parduotuvės ir parduotuvėje buvo blaivus. Todėl jo padaryto nusižengimo rūšinis pavojingumas yra mažesnis. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas yra pensininkas ir pragyvena iš gaunamos pensijos.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, konstatuoja, kad pažeidėjui už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nustatyta minimali nuobauda – 1200 eurų bauda ir ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta minimali administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, yra aiškiai per griežta. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne administracine nuobauda, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Teismo vertinimu, 600 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu vieneriems metams bus proporcinga nuobauda padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pažeidėjo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kurią vairuojant buvo padarytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas, savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M.. Bylos duomenimis J. M. anksčiau administracine tvarka nebaustas, taigi nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pensininkas, visuomenėje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų per griežta priemonė, todėl nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešis šimtus eurų) baudą su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.