- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- AN2-37-282/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00171-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pažeidėjas
- M. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarimo, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, M. Ž. paskirta nuobauda – 60,00 Eur dydžio bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta nuobauda – 1200,00 Eur bauda bei galutinė nuobauda M. Ž. paskirta – 1200,00 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, M. Ž. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž. nubaustas už tai, kad 2018 m. lapkričio 25 d. 14.40 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas neblaivus, esant 0,81 promilės girtumui, vairavo R. L. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sunkvežimio tempiamą priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 14 ir 101 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarimą ir jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti mažesnę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nurodo, kad nutarime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, nurodyta, kad M. Ž. atsitrenkė į priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. lapkričio 25 d. Transporto priemonės apžiūros protokole priekabos identifikavimo duomenys nenurodyti, neaišku, ar vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ir priekabos savininkas. Teigia, kad, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, kompetencija pripažinti asmenį nukentėjusiuoju tenka administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui ar teismui, o šioje byloje tai nepadaryta. Pasak apelianto, nesant byloje duomenų apie priekabos savininką ir (ar) valdytoją, nebuvo pagrindo spręsti apie priekabos apgadinimus ir patirtą žalą. Pažymi jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių duomenų apie žalą, patirtą dėl eismo įvykio, nepateikė ir teismas tokių duomenų neišreikalavo.
Taip pat skunde nurodo, kad įvykio vietoje M. Ž. vilkiko vairuotojo teiravosi, kaip galėtų atlyginti žalą, bet vairuotojas patikino, kad niekas realiai nesugadinta. Pasak apelianto, kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, dėl stipresnių priekabos konstrukcijų didesnė žala buvo padaryta jo vairuotam automobiliui, o vilkiko detalėse liko tik nubraukimo žymės, įbrėžimai, kurie tarp kitų eksploatavimo metu atsiradusių įbrėžimų neišsiskyrė. Mano, jog dėl to vilkiko vairuotojui ir buvo leista tęsti kelionę, nes realiai priekabai nebuvo pakenkta.
Apelianto teigimu, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnį, neužtenka vien nustatyti, jog buvo padaryta žala, būtina įrodyti tikslų ir konkretų žalos dydį. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų ir įrodytų tikslius apgadinimus ir žalos dydį. Teigia, kad institucijos pareigūnų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokole užfiksuotas jų subjektyvus matymas, kuris nėra patvirtintas jokiais kitais duomenimis. Apelianto nuomone, pagal byloje esančius dokumentus negalima spręsti apie tariamų defektų, sugadinimų dydį, netgi kilmę, ar jie tikrai atsirado tiriamo įvykio metu, ar buvo padaryti anksčiau. Pažymi ir tai, kad policijos pareigūnų aprašyti priekabos defektai, sugadinimai nesudarė pagrindo uždrausti priekabos eksploataciją ir tai patvirtina, kad realios žalos nebuvo padaryta.
Pasak apelianto, šioje byloje nėra konkrečių duomenų apie priekabos apgadinimus, nenustatytas nukentėjusysis, nenustatytas tikslus padarytos žalos dydis, todėl nebuvo padaryta reali žala ir jo veiksmus nebuvo pagrindo kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Mano, jog objektyviai nenustačius priekabos apgadinimų ir padarytos žalos, veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas) ir pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai). Pažymi, jog jam 2018 m. lapkričio 25 d. buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) būtent su tokia kvalifikacija – ANK 417 straipsnio 3 dalis ir 422 straipsnio 5 dalis, tai, anot pareiškėjo, rodo, kad pareigūnai teisingai vertino, jog nėra pakankamai duomenų apie padarytą žalą. Tačiau kitą dieną, 2018 m. lapkričio 26 d., jam buvo įteiktas kitas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, jis ir perduotas teismui.
Šalies argumentai
Teigia, kad jis neginčijo jam nustatyto neblaivumo (0,81 prom.), nors alkoholio matuoklio parodymai patikrinimo metu jam sukėlė didžiulę nuostabą. Jis neneigė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tačiau buvo jau kitos dienos popietė, jis nejautė jokio apsvaigimo ir buvo visiškai įsitikinęs, kad vairuoti gali. Jis dirba traktorininku, todėl brangina teisę vairuoti ir nerizikuoja vairuoti apsvaigęs. Pastebi, kad byloje esančiuose institucijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta, kad jie būtų matę kokius nors jo apsvaigimą patvirtinančius požymius. Eismo įvykis įvyko ne dėl jam nustatyto neblaivumo, o dėl itin prasto matomumo. Jis, prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią, šalutiniame kelyje buvo sustojęs prie „Stop“ ženklo, praleido vilkiką, bet neįvertino jo ilgio, per vėlai pamatė neapšviestą priekabą ir nespėjo sustabdyti. Dėl įvykio labai gailisi ir išgyvena. Mano, kad teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, duomenys apie jo asmenybę, kad anksčiau nebaustas administracine tvarka, dirba, duoda pagrindo taikyti atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas. Apelianto nuomone, administracinės nuobaudos paskirtis gali būti tinkamai įgyvendinta paskyrus jam tik baudą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Toks nubaudimas būtų proporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitiktų protingumo bei teisingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarimą.
Institucijos nuomone, teismas išsamiai ir teisingai įvertino visus administracinėje byloje surinktus duomenis ir priėmė teisingą, teisėtą sprendimą. Nurodo, kad M. Ž., vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir šiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Pažymi, jog teismas atsižvelgė į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir priėmė nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Teigia, kad apeliantas savo skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarimo matyti, kad M. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, būdamas neblaivus (0,81 promilės) ir vairuodamas kelių transporto priemonę, sukdamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio vilkiko, atsitrenkė į vilkiko tempiamą priekabą ir ją apgadino.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad M. Ž. yra įvykio, kurio metu sukdamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio vilkiko ir atsitrenkė į vilkiko tempiamą priekabą, kaltininkas, tačiau, apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie priekabos apgadinimus, nenustatytas nukentėjusysis, nenustatyta, ar buvo padaryta žala, koks tikslus padarytos žalos dydis, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Susipažinus su pažeidėjo apeliaciniu skundu bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, darytina išvada, kad kvalifikuoti M. Ž. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog po eismo įvykio buvo apžiūrėtos transporto priemonės. Iš 2018 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės apžiūros protokolo (7 b. l.) matyti, jog apžiūrėjus vilkiką nustatyta, kad apgadintos trys kairės pusės priekabos padangos, apsauginis priekabos kairės pusės bortelis, įrankių dėžė (7 b. l.). Į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų G. Š. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose (4, 5 b. l.) taip pat užfiksuoti eismo įvykio metu priekabai padaryti apgadinimai. Tai, jog buvo apgadinta vilkiko priekaba, patvirtino savo paaiškinime vilkiko vairuotojas T. Š. (10 b. l.). Šių aplinkybių neneigė ir pats pažeidėjas M. Ž.. Paaiškinime nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis ir vilkikas (11 b. l.), teismo posėdžio metu parodė, jog buvo apgadintas priekabos ratas. Taigi šie aptarti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio vilkiko tempiama priekaba.
Taigi konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu teisingai M. Ž. veiką kvalifikavo kaip eismo įvykį ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Patvirtinus, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta, kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti vilkiko priekaba (7 b. l.), kvalifikuoti M. Ž. veikos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. tik už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį teisinės reikšmės neturi padarytos žalos dydis, žalos dydžio apskaičiavimai, pakanka tik nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, o šiuo nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – nustatyta, kad M. Ž. būdamas neblaivus (0,81 promilės) ir vairuodamas kelių transporto priemonę, sukdamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio vilkiko, atsitrenkė į vilkiko tempiamą priekabą ir ją apgadino.
Abejonių nekelia ir M. Ž. nustatytas 0,81 promilių girtumo laipsnis. Nors apeliantas teigia, kad alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, nesijautė apsvaigęs ir buvo visiškai įsitikinęs, kad vairuoti gali, iš alkoholio kiekio matuoklio (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad M. Ž. 2018 m. lapkričio 25 d. 15.07 val. buvo nustatytas 0,81 promilių girtumas. Tai, kad M. Ž. buvo nustatytas girtumas, užfiksuota ir policijos pareigūnų G. Š. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. M. Ž. nesutinka su jam paskirta nuobauda ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam M. Ž. skyrė minimalią ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą bei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjas su šia administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone nesutinka, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam skirti mažesnę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. Ž. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas M. Ž. nuobaudą, atsižvelgė į jo padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę, be to, sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas automobilio konfiskavimas. Taigi, pažeidėjui taikytos įstatymo numatytos minimalios sankcijos rodo, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad M. Ž. prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir įvertino tai, kad jis nebaustas administracine tvarka. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes dirba ūkyje traktorininku, negali būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą – būtent tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad M. Ž. apeliaciniame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta nuobauda – minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui – yra proporcinga padarytam nusižengimui ir jos labiau mažinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą ir M. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama