- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-1192-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15436-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbantis pagal patentą, teistas:
1) 2011 m. balandžio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 m., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
2) 2011 m. liepos 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 1 m 4 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi pagal 2011 m. liepos 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. balandžio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą ir darbą, nekeičiant darbo be teismo žinios, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2010 m. spalio 13 d. 2013 m. birželio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis paskirti papildomą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
3) 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 mėn. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 mėn., baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudoti specialia teise teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 m. teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. konfiskuotas automobilis „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. VIN kodas(duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, konfiskuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-4 dalimis., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m. ir 6 mėn. laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant šiuos įpareigojimus: A) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; B) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; C) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų, ir D) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. V. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2019 m. balandžio 14 d., apie 23 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, savo sugėrovui V. J., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į veidą dėl ko šis trenkėsi į krosnį ir pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarydamas kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinės akies srityje, pakaušio srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių iškilimu (patinimu), kairiojo alkūnkaulio distalinės dalies skeveldrinį lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Byloje surinkti duomenys
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir parodė, jog 2019 m. balandžio 14 d. dienos metu išgėrinėjo kartu su V. J. 7,5 laipsnių stiprumo alaus, vakare jau buvo gerokai abu apgirtę. Prie išgertuvių kurį laiką buvo prisijungęs ir H. M., nepamena, ar jis matė jo ir V. J. konfliktą, nes buvo girtas, įvykio detalių smulkiai papasakoti negali. Žino, kad jis susikivirčijo su V. J., kuriam jautė pyktį, nes šis leido jam girtam vairuoti savo automobilį, dėl ko buvo nuteistas. Konflikto metu susistumdė, ir jis (D. V.) V. J., tyčia kumščiu sudavė kokius tris kartus į veidą, dėl ko V. J. trenkėsi į krosnį ir pargriuvo ant žemės. Rankos jam sulaužyti nenorėjo. Be to, jie po kokių penkių minučių susitaikė ir gėrė toliau. V. J. rankos tuo metu labai neskaudėjo, bet kitą dieną ji pradėjo mėlynuoti, gydytojai nustatė, kad ji lūžusi. Su V. J. bičiuliaujasi seniai, po konflikto taip pat nebesipyko, dėl teistumo jis niekada jam nepriekaištavo, bet pyktis sukilo, kai išgėrė alkoholio. Gailisi, pripažįsta ligonių kasų civilinį ieškinį, kai užsidirbs, atlygins.
Kaltinamojo D. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 57-58, 63-64).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 12 val. 00 min., jis vienas, būdamas truputį išgėręs nuėjo pas savo pažįstamą D. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). D. V. buvo taip pat truputį išgėręs. Jis ir D. V. sutarė kartu išgerti, todėl abu nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią kooperatyvo parduotuvę, kurioje jis ir D. V. nusipirko vieną pakuotę alaus, t. y. šešis butelius, po 1 l talpos, 7,5 laipsnių stiprumo. Alų persinešė į D. V. namus, kur abu kartu gėrė. Išgėrus šešis butelius alaus vėl ėjo pirkti alaus, nors jis tiksliai neprisimena, ar ėjo į parduotuvę pirkti alaus. Tačiau žino, kad buvo vėl nupirkta tokia pati pakuotė alaus. Jam ir D. V. kartu begeriant alų, pamena, kad atėjo H. M.. Jie trise, t. y. jis, D. V. ir H. M. gėrė alų. Pamena, kad išgėrė antrą pakuotę alaus. Dar iš kažkur atsirado alaus butelių, tačiau kas ir kada pirko, jis to neprisimena. Pamena, kad begeriant alų, tarp jo ir D. V. įvyko konfliktas. Konflikto priežasties visiškai neprisimena, tačiau jeigu H. M. sako, kad D. V. ant jo pradėjo pykti dėl to, kad jis jo prašymu vairavo jo nusipirktą automobilį ir buvo policijos sustabdytas, mano, kad galbūt taip ir galėjo būti, nes anksčiau, išgėrus kartu su D. V., jis panašiai tris kartus jam dėl to yra priekaištavęs, t. y. dėl jo automobilio vairavimo. Pamena, kad D. V. jam sudavė vieną kartą ranką į veidą ir jis nuo smūgio nugriuvo ant grindų, nes sėdėjo ant sofos. Kaip jis buvo mušamas kuomet jis gulėjo, jis to neprisimena, tačiau mano, kad D. V. jį gulintį spardė, nes virš dešinės akies ir po ja padarytos kirstinės žaizdos. Be to, lūžo kairės rankos kaulas. Mano, kad smūgiuojant ranka kirstinių žaizdų bei sulaužyti ranką nebūtų įmanoma, todėl yra įsitikinęs, kad D. V. jį gulintį spardė. Ar D. V. jį gulintį mušė rankomis, jis to neprisimena, nes galbūt jis tuo metu buvo praradęs sąmonę. Kas toliau vyko, jis nieko neprisimena, atmintį atgavo tik tuo metu, kai greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo vežamas į Ukmergės ligoninę. Gydytojai jį apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą, po to jis buvo išleistas. D. V. jo buvo prašęs policijoje sakyti, kad jis nežino, kas jį sumušė. Su D. V. susitaikė, jam nebeturi jokių pretenzijų, t. y. jam dovanoja. D. V. neturi jokių materialinių pretenzijų. Dėl jam padarytų sužalojimų jo gydymas yra tęsiamas ambulatoriškai, jis turi lankytis pas savo šeimos gydytoją (b. l. 32-33).
Iš Akistatos protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. akistatos su nukentėjusiuoju V. J. metu, D. V. parodė, kad žino, kad tą įvykio dieną, jis V. J. ne mažiau trijų kartų su kumščiu sudavė į veidą, paskui su juo susistumdė dėl ko jis nugriuvo ir ranka trenkėsi į pečiuką. Sutinka, kad dėl jo kaltės V. J. griuvo ir trenkėsi į pečiuką, dėl ko susilaužė kairę ranką. Jis V. J. atsiprašė, su juo tarpusavyje susitaikė, jis jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi. D. V. pripažįsta savo kaltę pilnai ir nori pasakyti, kad dėl V. J. gydymo padarytą žalą pasistengs atlyginti (b. l. 43-44).
Liudytojas H. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 19 val. 45 min., Želvos mstl. parduotuvėje jis nusipirko du butelius alaus, pakelį cigarečių bei maisto. Po to, nuo (duomenys neskelbtini) centro ėjo (duomenys neskelbtini), nes ketino eiti į namus, t. y. į (duomenys neskelbtini). Pakeliui, einant (duomenys neskelbtini), jis užėjo pas D. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Be paties D. V., jo namuose buvo V. J., jie gėrė alų. Jis pradėjo gerti kartu su jais. Begeriant alų, D. V. ir V. J. susipyko. Pamena, kad D. V. ir V. J. stovėjo, iš pradžių buvo įsikibę į vienas kito drabužius ir tampėsi. Taip jie vienas kitą betąsydami, pargriuvo ant grindų, prie krosnies. D. V. gulinčiam V. J. sudavė ne daugiau kaip penkis smūgius į veidą. Jis pamatęs, kad D. V. muša V. J., puolė jų skirti, t. y. atitraukė D. V. nuo V. J.. D. V. norėjo pulti ir jį, tačiau jis jį nuramino. Po to jis visiems įpylė alaus ir vėl jie visi kartu gėrė. V. J. D. V. nereiškė jokių pretenzijų. Begeriant alų, V. J. ėmė dejuoti, kad jam labai skauda kairę ranką, kad negali pajudinti pirštų. V. J. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pamena, kad į D. V. namus buvo atėjęs kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuriam buvo davęs savo mobilųjį telefoną Nr. 8-646-07268, kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos automobilis buvo įvažiavęs į D. V. namų kiemą. Felčerė į namo vidų užėjusi nebuvo, nes tik D. V. ir V. J. buvo išėję į kiemą. Greitosios medicinos pagalbos automobilis išsivežė V. J. (b. l. 46-47).
Iš Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 23 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), einant link namų, netoli parduotuvės neblaivų V. J. sumušė nepažįstami asmenys. 2019 m. balandžio 16 d. pranešus apie įvykį ir V. J. pristačius į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros V. J. nustatytas kairės rankos alkūnkaulio lūžis ir įvairūs sumušimai. Po apžiūros V. J. paleistas gydytis į namus. Ligoninės priėmimo skyriuje V. J. nustatytas sunkus 3,20 promilių neblaivumas. Daugiau aplinkybių V. J. paaiškinti negalėjo (b. l. 1-2).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. apžiūrėjęs nukentėjusiojo V. J. medicininiais dokumentais ir susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis pateikė išvadą, kad V. J. padaryta kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinės akies srityje, pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių iškilimu (patinimu), kairiojo alkūnkaulio distalinės dalies skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui (b. l. 13; 14-17).
Dėl nusikalstamos veikos požymių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. J. padaryti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo D. V. tyčinių smurtinių veiksmų (sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, dėl ko pastarasis trenkėsi į krosnį ir pargriuvo), kilo BK 138 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčia. Naudodamas smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, kaltinamasis D. V. turėjo suprasti, kad suduodamas smūgius į galvą nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir suprasti, jog nukentėjusiajam gali būti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t. y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sąmoningai leido kilti šiame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia ir įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 85, 87), teistas tris kartus, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (b. l. 69-71), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. D. V. dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas. Kadangi kaltinamasis padarė nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas vertina, kad D. V. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad D. V. nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra itin ženkli, į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, bausmės dydis nustatytinas žemesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 1 metai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Šiuo konkrečiu atveju asmuo yra teisiamas ketvirtą kartą, todėl ir visuomenės saugumo interesas bei protingumo ir sąžiningumo principai gali būti užtikrinti tik paskiriant jam tokio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam D. V. paskirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, skiriant D. V. galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad D. V. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. V. siekia keisti gyvenimo būdą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, taip pat dirba pagal patentą (b. l. 117), kritiškai vertina savo elgesį, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Pastebėtina, jog D. V. 2011 m. liepos 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metams ir 6 mėnesiams ir jis iki 2018 m. sausio 15 d. nebuvo teisiamas, ką galima vertinti, kaip D. V. gebėjimą nedaryti nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9, 10 punktuose.
Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. D. V. sutiko su siūloma baudžiamojo poveikio priemone. Tikėtina, jog kaltinamojo D. V. elgesiui ši baudžiamojo poveikio priemonė darytų teigiamą įtaką, todėl BK 75 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 70 straipsnio pagrindu, šiuo nuosprendžiu ji kaltinamajam skirtina, nustatant nežymiai didesnį, nei minimalus jos dydis – per vienerius metus laiko atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu D. V., už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas t. y. konfiskuotas automobilis „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. VIN kodas(duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, šiuo teismo nuosprendžiu ji paliktina galioti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, šiuo teismo nuosprendžiu ji paliktina galioti.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 108,52 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo V. J. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 21-22). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 108,52 eurų turtinė žala.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu D. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-67) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir D. V. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, skiriant D. V. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. V. paskirtos 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. V. skirti įpareigojimus:
· registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos;
· uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais;
· įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Palikti galioti 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu D. V. skirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio įsiteisjimo dienos, bei turto konfiskavimą – automobilio „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu konfiskavimą valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant jų atlikimo terminą – 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. V. 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 108,52 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus, penkiasdešimt du euro centus) turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.