Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo pakeitimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Be to pažymėta, jog 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. ir 8.50 val., be reikšmingų pateisinamų priežasčių pareiškėjas B. K. kategoriškai atsisakė vykdyti jam pavestas budėtojo padėjėjo funkcijas ir nuo 8.30 val. iki 20.30 val. jų visiškai nevykdė. Tokiais tyčiniais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, Policijos įstatymo 4 straispnio 2 dalį, Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklių 12, 13 punktus, Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtinto Areštinės vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo 6.21 punktą, Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.10 punktus.

Nurodyta, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui paskirta, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatą. Teigiama, jog nuo 2017 metų lapkričio mėnesio pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti penki tarnybiniai patikrinimai ir jam paskirtos tarnybinės nuobaudos, kas rodo, jog pareiškėjas nelinkęs taisytis, vykdyti pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o iš savanaudiškų paskatų vengia atlikti jam pavestas funkcijas. Pažymi, jog Areštinė yra specifinė įstaiga, kuriai taikomi itin griežti saugumo reikalavimai, todėl joje dirbantiems pareigūnams keliami aukštesni reikalavimai ir būtina kontroliuoti, kad jų būtų laikomasi. Šios funkcijos ignoravimas ar pareigūno abejingumas sudaro realią galimybę nevaldomos situacijos Areštinėje kilimui, kurios pasekmės neprognozuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo skundo dalyku yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B.i K.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – teisėtumas ir pagrįstumas ir Klaipėdos AVPK viršininkas 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-321 „Dėl viršilos B. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumasir pagrįstumas.

Nustatyta, jog vadovaujantis Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-27 „Dėl B. K.veiksmų“, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai B. K.“, Klaipėdos AVPK viršininkas 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-321 „Dėl viršilos B. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas). Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 33 straipsnio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 3 punkte numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Aprašo 26 punktas nustato, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Aprašo 31 punkte nustatyta, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (LVAT 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).

Savo jurisprudencijoje LVAT yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė - sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui paskirta už tai, kad 2018 m. kovo 28 d., vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. jis nevykdė nuolatinio areštuotų asmenų stebėjimo, nes miegojo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog aukščiau nurodytais tyčiniais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-15 patvirtintų „Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) pareigūnų darbo organizavimo vidaus tvarkos taisyklių“ 4.1 punktą, Areštinės vidaus tvarkos taisyklių 36.1 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtinto Areštinės vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo 6.7 punkto, 6.15 punkto reikalavimus.

Be to, būdamas supažindintas pasirašytinai ir po to, kai Areštinės viršininkas D. P. 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. instruktažo metu bei pakartotinai – po rytinio Areštinės kamerų patikrinimo, nurodė, jog pareiškėjas turės vykdyti Areštinės specialisto (budėtojo) padėjėjo funkcijas, pareiškėjas atsisakė jas atlikti ir pasiliko Areštinės poste Nr. 2, kuriame nuo 8.00 val. vidaus posto postinio funkcijas atliko Areštinės vyriausioji postinė A. S..

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tyčiniais veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, Policijos įstatymo 4 straispnio 2 dalį, Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklių 12, 13 punktus, Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtinto Areštinės vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo 6.21 punktą, Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.10 punktus.

Bylos faktiniai duomenys, nustatyti pareiškėjo, atsakovo atstovų paaiškinimais, dokumentais ir kitais rašytinais, garso ir vaizdo įrodymais, patvirtina, jog 2018 m. kovo 28 d., vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. pareiškėjas nevykdė nuolatinio areštuotų asmenų stebėjimo, nes miegojo. Be to, būdamas supažindintas pasirašytinai ir po to, kai Areštinės viršininkas D. P. 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. instruktažo metu bei pakartotinai - po rytinio Areštinės kamerų patikrinimo, nurodė, jog pareiškėjas turės vykdyti Areštinės specialisto (budėtojo) padėjėjo funkcijas, pareiškėjas atsisakė jas atlikti ir pasiliko Areštinės poste Nr. 2, kuriame nuo 8.00 val. vidaus posto postinio funkcijas atliko Areštinės vyriausioji postinė A. S..

Pareiškėjas iš esmės neneigia, jog savo veiksmais pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau mano, jog dėl padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdžio, dėl jų padarymo kilusių pasekmių nebuvimo jis nenusipelnė pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Teismas pažymi, jog nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos padarius tarnybinį nusižengimą skyrimo. Vadinasi, prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų (2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-231/2009).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – pareiškėjui paskirta dėl to, kad turėdamas galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – paskirtą Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132, pareiškėjas išvadų nepadarė ir toliau netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas ar atsisako jas atlikti.

Pagal Statuto 33 straipsnio 3 dalies 8 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtus tarnybinius patikrinimus ir jam paskirtas tarnybines nuobaudas. Viena iš veikų, dėl kurios padarymo yra kaltinamas pareiškėjas, yra analogiška veikai, dėl kurios padarymo Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tai patvirtina faktą, jog pareiškėjas nelinkęs daryti išvadų ir toliau daro jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės akttų pažeidimus. Priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra duomenų, jog yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo atžvilgiu pradėtų tarnybinių patikrinimų ir jo aktyvaus dalyvavimo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos veikloje, ginant savo ir kitų policijos pareigūnų teises.

Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta ir aplinkybę, jog tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių padarymo yra kaltinamas pareiškėjas, buvo padaryti, jam turint galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – darytina išvada, jog jog buvo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, pareiškėjui parinkus švelnesnę nuobaudos rūšį, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta.

Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas bvo atliktas objektyviai ir visapusiškai, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos neteisėtos veikos, nurodant jomis (veikomis) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, Kaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Konstatavus, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, reikalavimas panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-321 „Dėl viršilos B. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.