Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas 2.1.3.7., 2.1.16. 2.12, 2.2.3.1.1, 2.2.3.2, 2.12.4., (S).

2011 m. rugpjucio 21 d.

teismo posedyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinejes advokato Jan Kucynski skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties, kuria 1. patvirtintas Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Bliuvo 2011-07-13 nutarimas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo itariamojo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jam mirus; 2. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-027-09 A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu jam mirus (BPK 212 str. 1 p., BPK 3 str. 7 p.). 3. Panaikinta A. V. paskirta kardomoji priemone - rašytinis pasižadejimas neišvykti; 4. Konfiskuotas valstybes naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemes sklypai su priklausiniais: 0.67 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,17 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,95 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,21 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,19 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 8,78 ha žemes sklypas Nr. 4400-1782-9384; 3,4 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 9,31 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu - klojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 0,08 ha žemes sklypas Nr. 4400-1782-8787; 2,3 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 3,62 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,76 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais - gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-03-02 Vilniaus apygardos prokuraturoje pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-027-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kad kreipiantis i Vilniaus rajono apylinkes teisma ir teismui priimant 2007-02-12 sprendima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, galimai pareiškejas A. V. suklastojo ir teismui pateike žinomai suklastotus dokumentus.

2009-10-21 A. V. buvo iteiktas pranešimas apie itarima pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d., 300 str. 3d., 235 str. 1 d., t.y., kad jis sukciavo, panaudojo žinomai suklastota dokumenta ir dave melagingus parodymus teisme, o butent: veikdamas bendrininku grupeje su sunumi P. V., žinodamas, kad jo tevas P. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis nevalde 32,6 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, bei žinodamas, jog jis 2003-06-23 jau yra kreipesis i teisma del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, kad P. V. iki nacionalizacijos valde 28,5 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, ir 2004-03-31 yra priimtas sprendimas, kuris yra isigaliojes, kuriuo pareiškimas del nustatymo juridine reikšme turincio fakto, kad iki nacionalizacijos P. V. nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) kaime valde 26 ha ploto žemes sklypa atmestas, 2007 metu sausio menesi, tikslu nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad iki nacionalizacijos P. V. valde žemes sklypa (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, iš sunaus P. V. igijo suklastota ir Lenkijos notares E. P. patvirtinta 1939-06-15 notarinio akto išraša ir ji laike tol. kol panaudojo - per atstove pateike Vilniaus rajono apylinkes teismui. Tokiu budu, žinodamas, kad tevas P. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) kaime nevalde nei 26, nei 32,6 ha ploto žemes sklypo, jis apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, t.y. pateikdamas teismui žinomai suklastota dokumenta bei 2007-01-25 duodamas melagingus parodymus Vilniaus rajono apylinkes teisme, jis apgaule igijo dideles vertes svetima turtine teise. Remdamasis suklastotais dokumentais bei žinomai melagingais parodymais, teismas 2007-02-12 sprendimu nustate juridine reikšme turinti fakta, kad iki nacionalizacijos P. V. valde 32,6 ha žemes (duomenys neskelbtini) rajone, ko pasekoje 2008-10-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41 - 28668 buvo atkurtos nuosavybes teises i A. V. tenkancia nekilnojamojo turto dali 30,53 ha žemes, gražinant ja natura.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi 1. patvirtintas Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Bliuvo 2011-07-13 nutarimas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo itariamojo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jam mirus; 2. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-027-09 A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu jam mirus (BPK 212 str. 1 p., BPK 3 str. 7 p.). 3. Panaikinta A. V. paskirta kardomoji priemone - rašytinis pasižadejimas neišvykti; 4. Konfiskuotas valstybes naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemes sklypai su priklausiniais: 0.67 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,17 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,95 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,21 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,19 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 8,78 ha žemes sklypas Nr(duomenys neskelbtini); 3,4 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 9,31 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu - klojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 0,08 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 2,3 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 3,62 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 0,76 ha žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais - gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

BPK 58 str. 2 d. nurodyta, kad teisejas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrineti ta pacia byla, jei jis sprende itariamojo suemimo, pratesimo klausima, sankcionavo procesiniu prievartos priemoniu taikyma. Bet ta pati teiseja 2011 m. sausio 31 d. nutartimi del nuosavybes teisiu apribojimo termino pratesimo pratese nuosavybes teisiu apribojima A. V. turtui, nurodytiems žemes sklypams ir statiniams, sankcionavo kitas procesines prievartos priemones. Be to, buvo atmesti gynejo prašymai teismo posedyje prijungti prie šios bylos apeliacinio skundo civilineje byloje kopija, paveldejimo teises liudijima, pranešimus iš Vilniaus apskr. VPK apie tai, kad pradeti ikiteisminiai tyrimai del R. V. statiniu ir paveldeto turto naikinimo visuomenei pavojingu budu, i teismo posedi iškviesti konfiskuojamo turto paveldetoja (nors nutartyje konfiskuojant turta sprendima grinde CK 4.40 str. ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilineje byloje Nr. 2-506/2009.) R. V. bei gyva bylos itariamaji P. V.. Tai patvirtina, kad teiseja kaip ir prokuroras yra suinteresuota bylos baigtimi, šališka, teismas buvo neobjektyvus. Jei teismo nuosprendžiai ir procesa užbaigiancios teismo nutartis turi vienoda galia tai aišku, kad nuosprendžiu priemimui turi buti taikomos vienodos salygos ir vienodi reikalavimai kaip ir tesimo nutartims, kuriomis procesas užbaigiamas.

Pagrindinis 2011 m. liepos 13 d. prokuroro nutarimo tikslas buvo gauti išankstini teismo sprendima ne tik del A. V., bet ir del jo sunaus P. V. kaltes, nes byloje yra tie patys duomenys ir analogiški pranešimai apie itarimus iteikti abiems itariamiesiems, o teismas butu susaistytas su 2011 m. liepos 22 d. nutartimi. Manoma, kad pirmiausia prokuroras turetu užbaigti procesa gyvo itariamojo P. V. atžvilgiu del kurio tik isiteisejus nuosprendžiui taikytinas turto konfiskavimas, nes konfiskuotinam turtui apribotos nuosavybes teises ir jis niekur nedings. Teismas po nuosprendžio priimdamas nutarti mirusiojo atžvilgiu disponuotu ne tik ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, bet ir dokumentais, ištirtasis teismo metu. Teismo vaidmuo irodinejimo procese turi buti aktyvus, o ne apsiriboti tik prokuroro pateikto dokumento atkartojimu savo priimtoje nutartyje, o teismas prašymu turinio nesvarste ir nevertino. Skunde apibudinama irodymu savoka,

Nutartyje neaprašyti nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, vieta, laikas, aplinkybes, i kurias atsižvelgiama skiriant bausme, nenustatyta kas ir kada suklastojo 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto išraša. Toks nuosprendis butu panaikintas kaip neteisetas. Teismas turi patikrinti ar duomenu gavimo budas neprieštarauja istatyme nustatytiems reikalavimams: ar specialistai atlieka tyrimus ir duoda išvadas pagal nustatytas tyrimo metodikas ir specialistui pradiniu pateiktu duomenu teisingumas, vertejos dalyvavimo apklausiant itariamuosius, dalyvaujant savo tapatybes neatskleidžianciu pareigunu veiksmu atlikime, advokato ir jo kliento konfidencialiu pokalbiu panaudojima irodinejimo procese, pvz. 2009-04-15 d. protokole del savo tapatybes neatskleidžianciu pareigunu veiksmu nurodyta, kad 2009-10-15 m. spalio 15 d. padarytas yra irašas tarp F. M. ir jos atstovo – advokato J. K., nors tarp ju 2009-10-15 pasirašyta teisiniu paslaugu sutartis Nr. 10 del teisines pagalbos, irašai gauti pažeidžiant Advokaturos istatyme nustatyta advokato ir kliento susižinojimo informacijos imuniteta ir šie duomenys nelaikytini irodymais.

Teismas nevertino duomenu, liudijanciu, kad ginamasis inkriminuotu jam nusikalstamu veiku iš viso nepadare, nes jo tevas P. V. (A. V. tevas) anksciau turejo nurodytoje vietoje žemes, ka patvirtina 1941 metu pieno gamintoju sarašas, kuriame nurodyta, kad P. V. (duomenys neskelbtini) valde ir naudojo 26 ha žemes ir kuris yra vienas iš nuosavybes teises irodanciu dokumentu, numatytu Vyriausybes 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Del žemes valdymo nuosavybes teise fakta irodanciu papildomu dokumentu”. Dažniausiai šiuose sarašuose žemes naudotojais buvo nurodomi sklypu savininkai. Nerealu, kad del pasipriešinimo sovietmeciu okupacinei valdžiai (priklause „A. K.”) P. V. už nuopelnus buvo išskirtas net 26 ha žemes sklypas. (duomenys neskelbtini) apylinkes 1947 m. žemes apskaitos žiniarašciu byloje P. V. irašytas kaip žemes, kurios plotas sudaro 28,50 ha, naudotojas, nurodyta, kad nuo 1949 m. iki 1952 m. žiniarašciuose P. V. nurodomas jau kaip kolukio narys, bet jau žymiai mažesnio žemes sklypo 12,50 ha naudotojas. Specialisto išvada nera kategoriška, joje yra daug abejoniu, neaiškumu, atkartojamas civilines bylos, teismo nutarties turinys. Teismas nurode, kad Vilniaus apskrities Žemes ukio komisijos 1940-10-12 d. nutarime parašyta, kad nutarta i Valstybini žemes fonda iš V. P. ir I. P. paimti 32 ha ir 60,60 ha žemes (duomenys neskelbtini) ir kad žemes savininkais buvo nurodyti butent V. P. ir I. P., o ne P. V., taciau V. P. mire dar 1929-11-20 d., o po jo mirties V. P. žeme paveldejo S. P. ir P. P., nutarimas buvo parengtas remiantis duomenimis apie žeme, faktiškai tureta iki 1929 metu. Paciame saraše yra parašyta, kad realiai palikta valdyti ir naudotis V. P. 32 ha ir I. P. - 60,60 ha. Dalis 1941 m. pieno gamintoju saraše nurodytu žemes savininku 1940 m. nutarime nefiguruoja, todel teismas negalejo vadovautis 1940 metu Vilniaus apksr. žemes ukio komisijos nutarimu, kaip patikimu irodymu patvirtinanciu aplinkybe, kad žeme buvo nacionalizuota butent iš V. P.. Notaro J. B. 1939 m. notariniu aktu knygoje esancio vidaus apraše (yra civilineje byloje), išvardijami notariniu aktu registracijos numeriai eina ne iš eiles, sarašuose praleisti tam tikri numeriai ir aktai, todel daroma išvada, kad šis sarašas neatspindi visu notaro J. B. 1939 m. patvirtintu notariniu aktu skaiciaus, aktu registracijos knygos i archyva saugojimui iš viso neperduotos. Nors 1939-06-15 notarinis aktas ir žemes pirkimo-pardavimo sandoris nefiguravo jokiuose kituose dokumentuose, nei hipotekos byloje, nei 1940 m. nacionalizuojamos žemes dokumentuose, nei notaro registro knygose, taciau P. P. pateike Vilniaus žemes bankui 1939-09-15 prašyma atšaukti varžytines. 1939-06-15 d. pirkimo-pardavimo sutartis paviešinta nebuvo. Žymiai anksciau S. P. ir P. P. žeme buvo ikeista Žemes bankui, S. P. turejo finansiniu sunkumu ir del to turejo pagrista suinteresuotuma parduoti žemes sklypa neišsilavinusiam P. V., kuris visa gyvenima pas P. dirbo, gaudavo atlyginima ir kaupe pinigus. Paskutine korespondencija iš banko S. P. iteikta nebuvo, del to tiketina, kad S. P. slapstesi, nes žinojo, kad sudare sandori su asmeniu, iš kuriuo bankas nekilnojamaji turta galejo atimti, del to S. P. buvo suinteresuotas neviešinti sutarties. Nesutinkama su 2010-01-13 specialisto išvados rezultatais kur buvo tirta P. V. ir S. P. rašysena, nes ji daryta iš kopijos, yra tik tiketina, pateiktos medžiagos neišsamios, atkartojama rašysenos ekspertizes savoka, teigiama, kad specialiste, tyrusi 1939 metu notariniame akte esancius parašus vadovavosi lyginamaisiais pavyzdžiais net 1964-1971 metu, nors su laiku asmens parašas, rašysena keiciasi, parašai akivaizdžiai skyresi, todel eksperte privalejo reikalauti panašaus laikotarpio konkretaus žmogaus rašysenos pavyzdžiu, o jeigu ju negalima gauti, aptarti klausima del laiko ir kitu veiksniu itakos žmogaus raštui. Butina dar karta ištirti parašus, nes parašu tikrumas ir autotentiškumas yra vienas iš svarbiausiu argumentu, teigiant apie dokumento tikruma. Eksperte neatsižvelge, kad paraša itakojo pasirašymo aplinkybes – patalpos. Pagal ekspertizes centro nuostatas iš kopijos rašysenos ekspertize negalima, nebuvo tirtas notaro J. B. parašas, kuri reikejo ištirti, todel eksperte viršijo igaliojimus, buvo šališka, suinteresuota, o tai kelia abejoniu del visos specialistes išvados objektyvumo ir patikimumo. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad notarini akta turejo pasirašyti ir P. P., kuri galejo ir nežinoti, kad jos sunus S. P. pardave sklypa P. V., bet jei igaliojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sandori nebuvo, tai sandoris gali negalioti tik dalyje del 1/7 parduoto žemes ploto. Vertinant 2010-05-09 istorines ekspertizes išvada, konstatuotina, kad notaras J. B., tvirtindamas sandori, teoriškai galejo ir nežinoti, kad S. P. ir P. P. žeme yra ikeista Vilniaus žemes bankui. Bankas negalejo duoti leidimo sandoriui, kuris prieštarauja jo interesams, nes priešingu atveju S. P. privaletu gautus pinigus už žemes pardavima perduoti bankui. A. V. ir P. V. tiksliai žinojo, kad S. P., kuris turejo akto originala, ir S. P., kuris pardave žemes sklypa, yra du skirtingi asmenys. Liudytojai Z. P., F. M. parode, kad 1938-1939 m. S. P. pardave P. ukio darbininkui P. V. žeme (duomenys neskelbtini) kaime. Šios liudytojos patvirtino, kad joms yra žinoma aplinkybe, kad P. V. iš P. isigijo žeme. Liudytojos Z. P. parodymus patvirtina 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto kopija ir 1941 m. pieno gamintoju sarašas ir 1947 m. išrašai iš ukiniu knygu. Liudytoja civilineje byloje T. P. paaiškino, kad iš motinos sužinojo, kad P. V. isigijo iš P. žemes, visus pinigus šeima išleido žemes pirkimui, kuri veliau buvo nacionalizuota. Liudytoju O. V., V. G., V. G. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes gimines nedalyvauja atkurimo procese ir del to turi P. V. šeimai asmeniniu pretenziju, nes netenka naudos, kiti liudytojai A. V. kaimynysteje gyvena nuo 1965 metu ir realios tuometines situacijos nežinojo, pasakoja tik gandus ir nepagristas prielaidas. Nurodyti pastatai iš viso negali buti konfiskuojami, nes jie nera nei nusikaltimo irankis, nei priemone nei nusikalstamos veikos rezultatas. Atgautoje žemeje nurodyti statiniai stovejo dar anksciau nei A. V. atgavo konfiskuojamus žemes sklypus. Šiuos statinius dar 1991 m. gegužes 29 d, A. V. paveldejo pagal paveldejimo liudijima iš A. G..

Teismo posedyje pareiškejo atstovas advokatas Z. J. praše skunda patenkinti, teisejos 2011 07 22 nutarti panaikinti. Prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nepagristi skundo argumentai, kad teiseja neturejo teises priimti skundžiama nutarti, nes ta pati teiseja 2011 01 31 nutartimi del nuosavybes teisiu apribojimo termino pratesimo pratese nuosavybes teises apribojima A. V. turtui, nurodytiems žemes sklypams ir statiniams, sankcionavo taip pat kitas procesines prievartos priemones. Skunde nurodoma, kad teiseja svarstydama anksciau visus bylos klausimus del procesiniu prievartos priemoniu taikymo ir del nuosavybes teisiu apribojimo galiausiai prieme byloje ir galutini sprendima, nutrauke byla ir konfiskavo turta. BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, del kuriu teisejas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrineti ta pacia byla. Šiuo atveju teisejas dalyvavo ikiteisminio tyrimo stadijoje ir ikiteisminio tyrimo stadijoje prieme sprendima, kas neprieštarauja istatymui. Šioje stadijoje teisejo priimtiems sprendimams numatyta ir kitokia ju apskundimo tvarka (BPK X dalis).

Mirus itariamajam klausimas del turto konfiskavimo sprendžiamas BPK 94 str. 3 dalyje nustatyta tvarka. Šis klausimas ikiteisminio tyrimo stadijoje išsprendžiamas nutartimi, o ne nuosprendžiu.

Pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p. baudžiamasis procesas negali buti pradetas, o pradetas turi buti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitu asmenu bylai atnaujinti del naujai paaiškejusiu aplinkybiu. Praktikoje byla nutraukiama atsiradus šiai aplinkybei – itariamajam mirus, nesprendžiant mirusiojo asmens kaltes klausimo. Baudžiamasis procesas turi prasme tik tuomet, kai ji inicijuojant ir tesiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ja padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame istatyme numatyta sankcija.

Šioje byloje mirus itariamajam A. V. baudžiamasis procesas nepasibaige, byloje ikiteisminis tyrimas tesiasi, nes itarimas pareikštas A. V. sunui P. V. pagal BK

24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 235 str. 1 d. Iš bylos medžiagos matosi, kad ikiteisminis tyrimas iš esmes baigtas, P. V. pareikštas galutinis itarimas ir vyksta susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga. Esant tokiai situacijai, prokuroro nutarime ir teisejos nutartyje negalejo buti konstatuojama ir irodinejama kokias veikas padare asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. Prokuroro nutarimu baudžiamoji byla itariamojo A. V. atžvilgiu galejo buti nutraukta pastarajam mirus (BPK 3 str. 1 d. 7 p.).

BPK 94 str. 3 d. (2010 12 02 istatymo redakcija) nustatyta, kad nutraukiant ikiteismini tyrima turi buti išsprestas BK 72 ar 72³ straipsniuose nurodyto turto konfiskavimo klausimas, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisejo sprendimu, kuriuo patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima. Teiseja nutartimi patvirtindama prokuroro nutarima nutraukti ikiteismini tyrima A. V. atžvilgiu jam mirus, konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultata žemes sklypus su pastatais, t.y. prieme galutini sprendima ikiteisminio tyrimo stadijoje, nors ikiteisminis tyrimas vyksta, nera užbaigtas ir baudžiamoji byla kito itariamojo atžvilgiu bus nagrinejama teisiamajame posedyje. Tokios teisejo nutarties palikti galioti negalima, nes aukštesnes instancijos teismo nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama (BPK 442 str. 2 d.).

Prokuroro nutarimas ir teisejos nutartis yra ydingi vien del to, kad konfiskuojami pastatai – klojimas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus pagal 1991 05 29 paveldejimo liudijima iš A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldejo A. V. (Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo medžiaga 2011 08 02 Nr. (KV-2681-806) V2-5344, 14 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu butina išsiaiškinti, kas buvo šiu pastatu savininkas, kokiu pagrindu igijo šiuos pastatus. P. priklausanti žeme buvo nacionalizuota. Butina išsiaiškinti kaip buvo pasielgta su pastatais, nes po nacionalizavimo (jeigu taip buvo) juos galejo teisetai igyti kiti asmenys ir teisetai juos valdyti ir disponuoti. Nera jokiu irodymu, kad šie pastatai igyti nusikalstamu budu.

Konfiskuotos žemes savininku buvo Lietuvos Respublikos valstybe, galimai Valstybe prarado žeme del neteisetu itariamuju veiksmu. Nustacius itariamuju veiksmuose nusikaltimo požymius, neteiseta žemes užvaldyma, žeme gražinama jos teisetam savininkui – Valstybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esancio pas kaltininka, jo bendrininka ar kitus asmenis, paemimas valstybes nuosavyben (BK 72 str. 1 d.). Negali buti konfiskuotas valstybei priklausantis turtas, toks turtas valstybei gražinamas, o ne konfiskuojamas.

Prokuroro nutarimu A. V. nuosavybes teises i žemes sklypus su priklausiniais apribotos, apribojimo terminas pratestas. Išnagrinejus baudžiamaja byla, teisiamajame posedyje ir priimant procesini sprendima, teismas privales išspresti klausimus del žemes sklypu ir pastatu likimo (BPK 94 str., 303-307 str.).

Del išdestyto naikinama ne tik teisejo 2011 07 22 nutartis, bet ir prokuroro 2011 07 13 nutarimas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2011 m. liepos 22 d. nutarti ir Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimu skyriaus prokuroro 2011 07 13 nutarima del ikiteisminio tyrimo nutraukimo itariamojo A. V. atžvilgiu jam mirus ir turto konfiskavimo.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.