- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 2-506/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono savivaldybė
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-397-227/2009 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį D. D. , trečiasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė, dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareikėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priimti sprendimą dėl D. D. nekilnojamojo turto paėmimo (iškeldinimo) visuomenės poreikiams, nustatant jai kompensaciją už paimamą (iškeldinamą) nekilnojamąjį turtą pagal nepriklausomo turto vertintojo atliktos ekspertizės nustatytą vertę, priteisti iš D. D. bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį dėl nuosavybės paėmimo, kompensacijos už paimtą turtą dydžio nustatymo D. D. , trečiajam asmeniui Kėdainių rajono savivaldybei. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatomis žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti. Teismo teigimu, pareiškėjas ieškinį pateikė teismui, kuris nėra kompetentingas priimti sprendimus dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 3 dalimi ginčus dėl nuosavybės paėmimo, vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas. Tačiau šiuo atveju dar nėra priimtas sprendimas dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, todėl nespręstinas ir klausimas dėl paimtino žemės sklypo su statiniais vertės nustatymo. Nesant minėto apskrities viršininko sprendimo negali būti ginčo dėl žemės su statiniais vertės nustatymo tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko. Teismas pripažino, kad pareiškėjas šiuo metu nėra įgijęs teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir ieškinys teisme negali būti nagrinėjamas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalimi, jeigu žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, apskrities viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus Žemės įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais. Tokiu atveju laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais (Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas turėjo spręsti ieškinio priėmimo klausimą pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą, o ne peržengti jo ribas (CPK 265 str. 2 d.). Ieškiniu neprašoma priimti sprendimą dėl D. D. nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo ir kompensacijos už šį žemės sklypą nustatymo. Ieškinio reikalavimas yra priimti sprendimą dėl D. D. nekilnojamojo turto (statinių), nurodyto VĮ Registrų centras pažymoje, paėmimo visuomenės poreikiams, nustatant jai kompensaciją už paimamą (iškeldinamą) nekilnojamąjį turtą (statinius) pagal nepriklausomo turto vertintojo atliktos ekspertizės nustatytą vertę.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos žemės įstatymas netaikytinas. Šis įstatymas nereglamentuoja kito nekilnojamojo turto (gyvenamųjų pastatų ir kitų statinių) paėmimo (iškeldinimo) klausimų. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme.
3. Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 67 p. kitos paskirties komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos yra šio dydžio: buitinių atliekų sąvartyno – 500 metrų; šioje sanitarinėje zonoje negali būti gyvenamieji pastatai. D. D. priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir kiti statiniai) patenka į Zabieliškio buitinių atliekų sąvartyno sanitarinę zoną ir todėl turi būti paimtas visuomenės poreikiams (iškeldintas).
4. Teismo skundžiama nutartis užkerta kelią VšĮ Kauno regioninio atliekų tvarkymo centrui kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ir įstatymų saugomas interesas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme.
Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma priimti sprendimą dėl D. D. nekilnojamojo turto (statinių), nurodyto VĮ Registrų centras pažymoje, paėmimo (iškeldinimo) visuomenės poreikiams, nustatant jai kompensaciją už paimamą (iškeldinamą) nekilnojamąjį turtą (statinius) pagal nepriklausomo turto vertintojo atliktos ekspertizės nustatytą vertę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad privačios žemės sklypų ir juose esančių statinių, įrenginių sodinių, kito turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį žemės visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemės pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti. Apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos; sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 str. 5 d.).
Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 3 dalimi ginčus dėl nuosavybės paėmimo, vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas. Tačiau nesant priimto apskrities viršininko sprendimo dėl paėmimo (iškeldinamo) nekilnojamojo turto (statinių) visuomenės poreikiams, negali būti ginčo dėl nekilnojamojo turto nuosavybės paėmimo, vertės nustatymo tarp nekilnojamojo turto paėmimu suinteresuotos institucijos ir nekilnojamojo turto savininko. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras šiuo metu nėra įgijęs teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir ieškinys teisme negali būti nagrinėjamas.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškinio reikalavimas yra priimti sprendimą dėl D. D. priklausančių statinių, bet ne namų valdos žemės sklypo, paėmimo visuomenės poreikiams bei nustatyti jai kompensaciją, todėl šiuo atveju Žemės įstatymas netaikytinas, nes jis nereglamentuoja kito nekilnojamojo turto (gyvenamųjų pastatų ir kitų statinių) paėmimo (iškeldinimo) klausimų. Ant žemės sklypo esantys statiniai yra neatskiriama žemės sklypo dalis ir yra jos priklausinys (CK 4.40 str.), todėl šiuo atveju taikytinas Žemės įstatymas. Todėl pagal Žemės įstatymo nuostatas sprendimą dėl D. D. nekilnojamojo turto (statinių), paėmimo (iškeldinimo) visuomenės poreikiams, nustatant jai kompensaciją už paimamą (iškeldinamą) nekilnojamąjį turtą (statinius) turi priimti ne teismas, o atitinkamos valstybinės institucijos.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.