- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1274-408/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00983-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Gerutis Varanavičius, Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nukentėjusiajam J. V., jo atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, laiduotojai I. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), Kauno (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. 2013-09-20 apie 10.20 val., viešoje vietoje - važiuojamojoje Jonavos gatvės dalyje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini) užstatė pravažiavimą J. V. vairuojamam maršrutiniam taksi Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini) “. Po to jis išlipęs iš savo automobilio „Volvo“ ir priėjęs prie maršrutinio taksi automobilio, jo keleivių akivaizdoje, įžūliu elgesiu pro atidarytą vairuotojo durelių langą vieną kartą trenkė kumščiu į kairę veido sritį bei du kartus delnu į kairį smilkinį automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam J. V., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiu būdu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2013-09-20 apie 10 val. ėjo namo Kęstučio gatvės šaligatviu. Kadangi reikėjo pereiti gatvę, todėl stabtelėjo ir apsidairė. Kadangi automobilių nesimatė, todėl nors ir šioje vietoje nebuvo pėsčiųjų perėjos, jis ėjo per gatvę. Tik pradėjus eiti per gatvę pamatė iš Kęstučio gatvės į Kanto gatvę įsukantį mikroautobusą. Šio mikroautobuso vairuotojas nuspaudė garsinį signalą, nors iki jo jam dar važiuoti buvo toli. Jam jau įėjus į trečiąją juostą išgirdo, kaip pradėjo garsiau ūžti mikroautobuso akseleratorius. Suprato, kad vairuotojas padidino greitį. Nors mikroautobusas iš Kęstučio gatvės į Kanto gatvę įsuko važiuodamas antrąja juosta, tačiau jis padidinęs greitį persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir važiavo tiesiai link jo ir kliudė dešinės pusės galinio matymo veidrodėliu rankoje turėtą striukę. Jis išsigando ir susinervino dėl tokio vairuotojo elgesio. Tada pasižiūrėjo, koks to mikroautobuso maršrutas, valstybinis numeris ir spalva. Norėdamas išsiaiškinti vairuotojo elgesio motyvus, jis greitai įlipo į prie namų stovėjusį mamai priklausantį automobilį “Volvo” ir juo Jonavos gatvėje pasivijo maršrutinį mikroautobusą. Kada mikroautobuso vairuotojas sustojo išleisti keleivius, jis greitai jį aplenkė ir užstojo pastarajam kelią savo automobiliu. Tada išlipo iš savo automobilio ir nuėjo aiškintis su vairuotoju. Priėjęs prie vairuotojo pusės durelių pradaryto lango, priekaištavo vairuotojui dėl jo pavojingo vairavimo. Kadangi buvo labai piktas ir susinervinęs, todėl ginčo metu rankos delnu kelis kartus sudavė mikroautobuso vairuotojui per galvą bei užmovė kepurę jam ant veido. Kūmščiu vairuotojui nesmūgiavo. Tuomet sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, mano, kad be reikalo pasikarščiavo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš nukentėjusiojo J. V. parodymų matyti, kad 2013-09-20 apie 10.20 val. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)-ojo maršrutinio mikroautobuso vairuotoju. Ties Jonavos g. (duomenys neskelbtini) namu jis sustojo dešinėje kraštinėje eismo juostoje pažymėtoje A, kuri skirta viešajam transportui ir išleido keleivius. Tuo pačiu į mikroautobusą įlipinėjo keli žmonės, kai priešais mikroautobusą šonu sustojo juodos spalvos automobilis “Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipęs vaikinas, kuris priėjo prie jo vairuojamo mikroautobuso priekinių kairės pusės durelių su atidarytu langu, nieko nesakęs kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę ir dar du smūgius delno apatine dalimi į kairį smilkinį. Po to vaikinas įlipo į savo automobilį ir greitai nuvažiavo. Mikroautobuse buvo apie 10 žmonių. Jis ir keleiviai buvo nustebę dėl tokio vaikino poelgio. Jis važiavo pagal visas taisykles ir laikydamasis saugaus eismo. Nebuvo jokių avarinių situacijų, ar staigių posūkių, stabdymų, todėl vaikino elgesys matant visiems keleiviams buvo nesuprantamas. Užpuolimo metu buvo sulaužyti jo akiniai nuo saulės, kurie nuo smūgio iškrito pro langą. Reiškia civilinį ieškinį 220 litų turtinei žalai (80 Lt akiniai + 80 Lt vaistai ir vitaminai + 60 Lt kelionė į med. įstaigas) ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l.7, 76).
Iš specialisto išvados Nr. G2487/13(02) matyti, kad J. V. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b.l. 11).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. dispoziciją, visuomenės rimtis sutrikdoma įžūliu elgesiu ir veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai.
Faktiniais duomenimis – kaltinamojo A. S. visišku kaltės pripažinimu bei rašytinais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos BPK 273 str. pagrindu, sutrumpinus įrodymų tyrimą, tai yra nukentėjusiojo J. V. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, jog A. S. viešoje vietoje -važiuojamojoje Jonavos gatvės dalyje, savo automobiliu „Volvo“ užstatęs pravažiavimą J. V. vairuojamam maršrutiniui taksi Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie maršrutinio taksi, jo keleivių akivaizdoje įžūliu elgesiu pro atidarytą vairuotojo durelių langą vieną kartą trenkė kumščiu į kairę veido sritį bei du kartus delnu į kairį smilkinį automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam J. V., tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Laiduotoja I. S. prašo perduoti kaltinamąjį A. S. jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamojo mama. Sūnų apibūdina kaip sąžiningą, darbštų, nepasižymintį agresyvumu ir nekonfliktišką asmenį. Ji pati nėra bausta administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista. Nurodo, jog jos asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su A. S., pastovus bendravimas su juo, darys teigiamą įtaką A. S. elgesiui. Tai patvirtina jos darbovietės UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ pateikta charakteristika (t-1, b.l. 120-125).
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra įsipareigojęs atlyginti teismo priteistą žalą. Teigiama I. S. charakteristika leidžia daryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusysis J. V. prašo priteisti iš kaltinamojo 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės ir 220,00 Lt (du šimtus dvidešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 16).
Kaltinamasis su ieškiniu sutinka dalinai.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus, negalėjo dirbti. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis J. V. nustatytinas 3000,00 Lt (trys tūkstančiai litų 00 ct), priteisiant šią sumą iš A. S. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti dėl jos padarymo atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Kadangi konflikto metu buvo sudaužyti nukentėjusiojo J. V. akiniai, todėl jų vertę – 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų 00 ct), nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis. Be to, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo turėtos transporto išlaidos bei įsigytų medikamentų vertė – 140 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt litų 00 ct).
Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiojo reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jo proceso išlaidas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamą prie bylos kvitą – 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) (t.1, b.l. 113).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-308 str., teismas,
nusprendė:
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš A. S. 220,00 Lt (du šimtus dvidešimt litų 00 ct) turtinės ir 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. S. 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) bylos vedimo išlaidų J. V. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.