Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Č. B. (Č. B.), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. dėl įsakymo, sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai K. S. ir G. K. (G. K.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimas); 3) pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir Č. B. (Č. B.) sudarytą 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-4333 (toliau – ir Sutartis), kuria buvo parduotas 3200 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys nesklebtini), unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini); 4) panaikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymą Nt. 48VĮ-318-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagiriū seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas); 5) panaikinti NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-2209-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas). Pareiškėjai taip pat pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas), kuriuo pareiškėjams K. S. ir G. K. (G. K.) buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2, o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. 1342-1. 2013–2014 metais NŽT buvo nagrinėjami K. S., G. K. bei T. B. ir Č. B. nusiskundimai dėl 2012 m. balandžio 17 d. Projekte ginčo žemės ploto – sodo – suprojektavimo teisingumo. NŽT nusprendė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) suprojektuoti neteisingai ir kad jų ribos turi būti patikslintos.

NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) buvo pradėtas rengti Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (toliau – ir 2016 m. sausio 8 d. Projektas). 2016 m. sausio 8 d. Projekte Č. B. (nors 2012 m. balandžio 17 d. Projekte nurodyta, kad žemės sklypas suprojektuotas T. B.) projektuojamas namų valdos žemės sklypas (2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypas Nr. 1342-1), priskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribose esantį sodu užimtą plotą, t. y. sumažinant pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 dydį sodu užimto ploto sąskaita ir atitinkamai koreguojant ribas. Pareiškėjai, nesutikdami su rengiamo 2016 m. sausio 8 d. Projekto sprendiniais, pateikė NŽT 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, tačiau NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1SS-476-(7.5) nurodė, kad šiame skunde keliamus pareiškėjų klausimus jau nagrinėjo ir į juos buvo atsakyta NŽT 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr.1SS-(7.5.)-2222 bei 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121, todėl pareiškėjų skundo nenagrinės. Po šio atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą, NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2), kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą. Šiuo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1342-1 (patikslintas Nr. 1342-4) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1342-1 (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu tikslinamo žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. e2-3085-643/2017 dalykas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 patenkino pareiškėjų skundą iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5) ir 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5), likusią skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, prašydami: 1) informuoti, ar yra pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo sprendiniai pagal pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas; 2) informuoti, ar yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas. NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. raštu (sprendimu) Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo bei nurodė, kad 2018 metais buvo priimtas NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą Č. B..

Pažymi, kad šiuo metu galioja 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas, kuriuo yra pakeistos 2012 m. balandžio 17 d. Projektu pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo ribos, ir yra sudaryta 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastro Nr. (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), parduotas atsakovui Č. B.. Į šį žemės sklypą patenka pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuotas ginčo sodas.

Pareiškėjų vertinimu, NŽT skundžiamu 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti jų skundą ir panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, kadangi tiek 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas buvo priimtas, tiek Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jie neteisėti ir turi būti panaikinti.

Taip pat pareiškėjai pažymi, jog pareiškus skundą teisme, atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus r. skyrius, tikėtina, siekdami pagrįsti savo ginčijamų veiksmų ir administracinių aktų tariamą teisėtumą, tačiau neturėdami tam nei svarių argumentų, nei leistinų įrodymų, priėmė dar 3 administracinius aktus, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-233-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, pakeitimo“ (toliau – 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas), 2020 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-318- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ ir 2020 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“, pagal kuriuos pareiškėjai jau apskritai neturi teisės reikalauti atkurti jiems nuosavybės teises į ginčo sklypą.

Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. vasario 3 d. Įsakymu ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu, 2020 m. vasario 24 d. su skundu bei 2020 m. gegužės 8 d. su skundu kreipėsi į NŽT prašydami panaikinti šiuos įsakymus. NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1SS-1023-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimas), išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė nurodydama, kad skundžiami įsakymai yra pareiškėjų ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priedai, o ginčas dėl pastarojo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo jau nagrinėjamas teisme (šioje administracinėje byloje), dėl ko, NŽT nuomone, tai yra ginčas tuo pačiu klausimu ir tai yra tinkamas administracinės procedūros nutraukimo pagrindas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Nesutikdami su NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų skundo dalį patenkino iš dalies: panaikino NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimą bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo iš esmės, o bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo, nutraukė.

NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. dalinį sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad ginčijamas 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjų vertinimu, NŽT skundžiamame 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendime nėra atliktas joks pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių vertinimas dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo nepagrįstumo, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo pareiškėjai nurodo, kad juo buvo nustatytos Č. B. parduoto žemės sklypo ribos, šiam sklypui priskiriant 0,11 ha žemės pareiškėjų sąskaita (pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte sugrąžinti natūra suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) plotą sumažinant sodo plotu). Pareiškėjai ir T. B. sutiko su jiems 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribomis ir vieta, pasirašydami nustatytos formos žiniaraštyje, pareiškėjai atitinkamai – 2007 m. sausio 11 d., T. B. – 2006 m. gruodžio 15 d. Tačiau po 2012 m. balandžio 17 d. Projekto patvirtinimo buvo nuspręsta, kad sklypų ribos neracionalios, nepatogios naudoti ir sodą reikia priskirti Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui. Kol buvo nagrinėjamas administracinis ginčas, NŽT priėmė sprendimą parduoti žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4167/0200:380, Č. B. ir sudarė su juo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Dabar NŽT taip pat atsisako nagrinėti ir tenkinti pareiškėjų reikalavimus, motyvuodama tuo, kad ginčo žemė (sodas) jau yra perleista privačion Č. B. nuosavybėn. Toks NŽT elgesys, pareiškėjų nuomone, yra neteisėtas. Č. B. namų valdos žemės sklypas suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti (įskaitant namų valdos (sodybos) žemės sklypų) formavimą ir pardavimą (nuomą) be aukciono, reikalavimus. Todėl pareiškėjai nesutinka, kad pareiškėjų naudojamas sodas, kuris tuo pačiu yra ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtoje žemėje, į kurią nuosavybės teises atkurti grąžinant šią žemę natūra pretenduoja pareiškėjai, buvo įtrauktas į Č. B. suprojektuoto namų valdos žemės sklypo ribas.

Pareiškėjai remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkto nuostatomis pabrėždami, kad namų valdos (sodybos) žemės sklypas turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Pagrindu projektuojant tokį žemės sklypą gali būti žemės sklypo planas ir kiti dokumentai (duomenys), esantys parengtoje namų valdos techninės apskaitos (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų) byloje. Pareiškėjai pažymi, kad namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas pagrindas projektuoti namų valdos žemės sklypą tokio dydžio ir ribų, kurie pažymėti techninės apskaitos byloje esančiuose dokumentuose. Visais atvejais projektuojant namų valdos žemės sklypą, kaip ir bet kokį kitą statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypą, privalomai turi būti nagrinėjamas ir įvertinamas atitinkamo žemės ploto reikalingumas konkrečios paskirties statiniams eksploatuoti bei tokio žemės ploto faktinis naudojimas.

Paaiškina, kad yra parengtos dvi Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylos: pirmoji yra parengta 1990 m. liepos 4 d., joje esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtos namų valdos žemės sklypo ribos be sodo ploto, t. y. sodo teritorija nėra priskirta Č. B. namų valdai pagal 1990 m. parengtą techninės apskaitos bylą. Antroje techninės apskaitos byloje, parengtoje 1992 m. rugsėjo 24 d., esančiame žemės sklypo plane Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su minėtu sodu, t. y. sodas įtrauktas į namų valdos žemės sklypo ribas. Sprendžia, jog nėra aišku, kokiu pagrindu buvo tikslinta namų valdos techninės apskaitos byla, nes šių dviejų namų valdos techninės apskaitos bylų duomenys yra prieštaringi, kadangi nei 1990 m. techninės namų valdos apskaitos byloje, nei 1992 m. techninės namų valdos apskaitos byloje esančiose žemės sklypo eksplikacijos formose nėra minimas sodas, kaip namų valdos žemės sklypo sudėtinė dalis, todėl vienareikšmiškai teigti, kad 1992 m. techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane sodas teisėtai ir pagrįstai priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, negalima.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 1992 m. Vyriausybės įgaliotinis 1992 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. K-1234-13, skirtame Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Tarybos pirmininkei, Apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovui, nustatė, kad visą laiką žemės sklypu-sodu, dabar priskirtu Č. B., naudojosi S. K., kuri 2000 m. teisę į nekilnojamojo turto atkūrimą perleido pareiškėjams.

Rengiant 2012 m. balandžio 17 d. Projektą (iki jo patikslinimo skundžiamu 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu), kuriame suprojektuotas Č. B. namų valdos žemės sklypas Nr. 1342-1, buvo tinkamai įvertintas faktinis Č. B. namų valdos žemės naudojimas ir žemės sklypas suprojektuotas neįtraukiant į jo ribas sodo, kuris Č. B. namų valdos reikmėms niekada nebuvo naudojamas. Tačiau dėl nepagrįstų T. B. ir Č. B. skundų, kuriais jie siekė pasisavinti niekada jų faktiškai nenaudotą žemę, buvo nepagrįstai perprojektuotos Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos, neteisėtai padidinant šį žemės sklypą.

Dar 1995 m. buvo parengti abiejų ginčo sklypų – Č. B. namų valdos žemės sklypo ir S. K. namų valdos žemės sklypo – planai M1:1000, kuriuose sodas yra priskirtas S. K. namų valdos žemės sklypui, o Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos suprojektuotos pagal faktinį naudojimą, t. y. be sodo. Abiejų sklypų planai yra pasirašyti tiek Č. B., tiek S. K., ir šie planai yra suderinti su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vaidotų agrarinės reformos tarnyba. Šiuose planuose minimas sodas yra projektuojamas kaip S. K. namų valdos žemės sklypo sudėtinė dalis.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.15 papunkčiu, namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Pažymi, kad Č. B. namų valdos žemės sklypo planas parengtas ir suderintas tuometinės Vilniaus apskrities valdytojo Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Vaidotų agrarinės reformos tarnybos 1995 m., t. y. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dienos, todėl minėtas Č. B. namų valdos žemės sklypo planas yra dokumentas, kurio pagrindu gali būti formuojamas (tvirtinami kadastro duomenys) Č. B. namų valdos žemės sklypas. Č. B. namų valdos žemės sklypo plane yra suprojektuotos žemės sklypo ribos atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą sodybos statiniams eksploatuoti. Ta aplinkybė, kad pagal šį tinkamą žemės sklypui formuoti pagrindą žemės sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo perleistas Č. B. nuosavybėn, nereiškia, kad šis žemės sklypo planas netinkamas ir, kad Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos turėjo būti perprojektuojamos, o ne žymimos (perkeliamos) žemės sklypo plane jau suprojektuotos ribos.

Faktą, kad sodo plotu visą laiką naudojosi pareiškėjai, yra nustačius pati NŽT savo surašytuose pradiniuose žemės patikrinimo aktuose ir priimtame 2012 m. sprendime dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo ši sodo žemė ir buvo projektuojama kaip pareiškėjams grąžintinas žemės sklypas. Tačiau vėliau, po kelerių metų dėl nesuprantamų priežasčių NŽT darbuotojai, nagrinėdami klausimą dėl sodo ploto faktinio naudojimo ir teigdami, kad negalima nustatyti, kas naudojasi sodo plotu, piktybiškai ėmė nebevertinti parengtų ir pateiktų dokumentų, taip pat atsisakė imtis bet kokių veiksmų išsiaiškinti tikruosius sodo ploto naudotojus.

Sodo plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjai, ribas. Be to, prie Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto Statybos komisijos 1944 m. gruodžio 8 d. išduoto Leidimo statyti pridėtame situacijos plane aiškiai nurodyta, kad sodo plotas jau tuo metu buvo neatsiejama buvusio savininko I. K., į kurio žemę atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjai, sodybos žemės sklypo dalis.

Sprendžia, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte iki skundžiamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribos, plotai ir kiti duomenys atitiko teisės aktų reikalavimus. NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai priėmė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir patikslino 2012 m. balandžio 17 d. Projektą, kadangi turėjo būti įgyvendinami būtent pirminio 2012 m. balandžio 17 d. Projekto sprendiniai, susiję su žemės sklypu 1345-2, t. y. turėjo būti parengta suprojektuoto žemės sklypo kadastro duomenų byla kartu su žemės sklypo planais, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą žemės sklypą suformuoti bei atitinkamai turėjo būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 1345-2.

Pažymi, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-1), o ginčas yra dėl kito žemės sklypo, t. y. žemės sklypo projektinis Nr. 1345-2 – į kurį nuosavybės teisės pareiškėjams neatkurtos dėl neteisėto šioje byloje ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo ir 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Taip pat, kadangi NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendime nurodo, kad nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos į namų valdos žemės sklypą, kuris yra kitoje kelio pusėje negu yra ginčo sodas, paaiškino, kad ginčo sodas yra kitoje kelio pusėje, tačiau tai nereiškia, kad jis yra ne sodybos teritorijoje. Lietuvoje yra labai daug atvejų, kai namų valdos buvo išsidėsčiusios iš abiejų kelio pusių (ypatingai Aukštaitijoje).

Dėl sutarties neteisėtumo akcentuoja, kad ji sudaryta remiantis neteisėtu administraciniu aktu, t. y. 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu, pagal kurį Č. B. namų valdos žemės sklypui buvo priskirtas pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuota sodu užimta žemės ploto dalis.

Atsakovui Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės apskaitos byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su ginčo sodu. Tačiau, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Č. B. namų valdos žemės sklypas 1992 m. negalėjo būti didinamas prie jo prijungiant Č. B. namų valdos reikmėms nenaudojamą sodą. Nėra jokių teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu sodas 1992 m. techninės apskaitos byloje yra priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, juolab kad iki pat 2018 m. (t. y. jau net ir po sklypo pardavimo, apie kurį pareiškėjams nebuvo žinoma), šiuo sodu naudojosi pareiškėjai.

Taigi Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės namų valdos apskaitos knygos duomenis, nors remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, turėjo būti formuojamas pagal 1995 m. suderintą namų valdos žemės sklypo planą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo pareiškėjai pažymi, jog pareiškus skundą teisme, atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus r. skyrius, neturėdami tam nei svarių argumentų, nei leistinų įrodymų, priėmė dar 3 administracinius aktus, pagal kuriuos pareiškėjai jau apskritai neturi teisės reikalauti atkurti jiems nuosavybės teises į ginčo sklypą.

NŽT Vilniaus rajono skyriuje yra užvesta nuosavybės atkūrimo byla Nr. 4891 pagal iki 1940 m. nacionalizacijos Pagirių kaime (Vaidotų polivarko) Rudaminos valsčiuje (Pagirių) Vilniaus – Trakų (Vilniaus) apskrityje K., J., V., A. ir B. K. bendrosios nuosavybės teise valdytą 11,00 ha žemės plotą. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjų 2017 m. liepos 5 d., 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 12 d. raštus (prašymus), 2020 m. sausio 30 d. rašte Nr. 48SD-1540-(14.48.104.) nurodė, kad nustatė, jog K., J., V., A. ir B. K. (K. ir A. K. sūnūs) lygiomis dalimis pirko sklypą iš A., A. ir J. M.. Šį nuosavybės įgijimo ir valdymo faktą patvirtina archyvinėje byloje Nr. 4891 esantys dokumentai: 1937 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo aktas (rejestras Nr. 356), Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymas (protokolas Nr. 81). Taigi, kiekvienas iš bendraturčių valdė po 1/5 dalį iš bendrai įgyto 11,00 ha ploto, tai yra, po 2,20 ha žemės. Taip pat skyrius nustatė, kad archyvinėje byloje Nr. 6810 yra dokumentai: 1934 m. lapkričio 28 d. Amžinosios knygos Ipotekos Nr. 16079 rejestro išrašas, Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymas, pagal kuriuos A. K., J. V., A. ir B. K. iki 1940 metų nacionalizacijos K. T. kaime Rudaminos valsčiuje (Pagirių) Vilniaus–Trakų (Vilniaus) apskrityje bendrosios nuosavybės teise valdė 12,64 ha plotą. Nustatyta, kad A. (mama), K., J., V., A. ir B. K. (K. ir A. K. sūnūs) lygiomis dalimis valdė 12,6414 ha žemės plotą, tai yra, apie 2,1067 ha žemės. A. K. mirė 1966 m. rugpjūčio 5 d., todėl likusiems sūnums tenkanti dalis būtų po 2,528 ha. Taip pat pagal archyvinės bylos Nr. 6811 duomenis K. K. (K., J., V., A. ir B. K. tėvas) iki 1940 metų nacionalizacijos Pagirių kaime Rudaminos valsčiuje (Pagirių) Vilniaus–Trakų (Vilniaus) apskrityje nuosavybės teise valdė 11,46 ha plotą (kiekvienam iš penkių sūnų tenkanti dalis būtų po 1/5, tai yra, po 2,292 ha). Šiuos duomenis patvirtina archyvinėje byloje Nr. 6811 esantys dokumentai: Vilniaus apskrities Rudaminos valsčiaus žemės sklypų savininkų 1923 m. sąrašas (Lietuvos valstybinis archyvas F.55Ap. 9B.31L.305), Notarinis aktas eil. Nr. 70, įtrauktas į 1925 m. rejestrą eil. Nr. 4785, Vilniaus–Trakų apskrities valsčiaus žemės sklypų savininkų 1938 m. rugpjūčio 12 d. sąrašas, Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. pasiūlymas. Pareiškėjai K. S. ir G. K. pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. valdytą žemės dalį ir pateikė su šiuo savininku giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą žemę tenkanti dalis yra 8,77 ha (archyvinėje byloje Nr. 4891 – 2,75 ha, archyvinėje byloje Nr. 6810 – 3,16 ha, archyvinėje byloje Nr. 6811 – 2,86 ha). 2000 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Pažymoje Nr. 1253 nurodyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,75 ha buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. turėtos žemės plotą. Pažymoje Nr. 1266 nurodyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. turėtos žemės plotą. Pažymoje Nr. 1237 nurodyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,86 buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. turėtos žemės plotą. Be kita ko, S. K. iš Pažymoje Nr. 1253 nurodyto 2,75 ha žemės ploto 2000 m. rugpjūčio 30 d. perleidimo sutartimi Nr. 11456 perleido K. S. ir G. K. perleidžiamos teisės dėl nuosavybės atkūrimo lygiomis dalimis, tai yra, po 0,68 ha. Tokiu būdu, pagal pažymą Nr. 1253 liko atkurti nuosavybės teises į 1,39 ha žemės plotą.

NŽT 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-342-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ (toliau – ir 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimas), atsižvelgiant į mirusios S. K. prašymą atkurti nuosavybės teises, buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. valdytą 1,39 ha žemės plotą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Pagirių (buv. Vaidotų polivarko) kaime. Šio 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimo 1.2 punktu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į S. K., mirusiai 2010 m. rugsėjo 4 d., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,8570 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: S. K. – 0,8570 ha (skl. Nr. 1376-2 – 0,6500 ha, Nr. 1376-2 – 0,2070 ha, su K. S. – 0,3535 ha bei G. K. – 0,1736 ha, taip pat ir bendrą 0,97 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą Nr. 1376-3. Šio sprendimo 4 punktu taip pat nutarta, kad nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,5330 ha žemės bus atkurtos vėliau.

Jau nagrinėjant ginčą teisme pareiškėjai gavo NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 30 d. raštą Nr. 48SD-1540-(14.48.104.), kuriame nurodoma, kad skyrius išnagrinėjo pareiškėjų S. K. ir G. K. teiktus skyriui 2017 m. liepos 5 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo pagal buvusius savininkus Jan, K., V., A. ir B. K. Pagirių ir K. T. kaimuose, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje. Pakartotinai išnagrinėjęs ir įvertinęs Vilniaus rajono skyriuje turimus buvusių žemės savininkų K., Jan, V., A. ir B. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Pagirių ir K. T. kaimuose, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus, kiekvieno iš savininkų valdytą žemės plotą bendrojoje nuosavybėje, piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į paminėtų žemės savininkų turėtą žemę, giminystės ryšį su žemės savininkais įrodančius dokumentus, 2020 m. sausio 30 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 48SD-1540-(14.48.104.) (toliau – ir 2020 m. sausio 30 d. Raštas) informavo, jog pareiškėjams per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos nepateikus duomenų, jog iki nacionalizacijos buvęs savininkas B. K. testamentu jam priklausomą turto dalį būtų perleidęs bendrasavininkams ar kitiems šeimos nariams, ar sutikimo administracine tvarka patikslinti Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Skyrius patikslins tuomečio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 28 d. Pažymas (Nr. 1253, Nr. 1266 ir Nr. 1239). Taip pat informavo, jog nesutikus patikslinti Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka, bus kreiptasi į prokuratūrą dėl Sprendimų panaikinimo teismine tvarka. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 30 d. Rašte nurodė, kad įvertinus visus priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pretendentams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. valdyto turto J. K. tenkančios dalies bendras atkurtas plotas natūra ar perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam yra 8,40 ha. Liko atkurti natūra 0,37 ha. Taip pat pažymėjo, kad pretendentams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. valdytą turtą, nuosavybės teisės atkurtos į nepagrįstai didesnį plotą nei priklausė.

Tame pačiame rašte NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad S. K. iš Pažymoje Nr. 1253 nurodyto 2,75 ha žemės ploto dėl 1,36 ha pasirašyta 2000 m. rugpjūčio 30 d. perleidimo sutartis Nr. 11456, kur K. S. ir G. K. perleidžiamos teisės dėl nuosavybės atkūrimo lygiomis dalimis, t. y. po 0,68 ha. NŽT 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimu liko atkurti natūra 0,37 ha. NŽT 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha turėtos žemės bei NŽT 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,5285 ha turėtos žemės, t. y. atkurtas visas plotas. NŽT 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha turėtos žemės bei NŽT 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,5286 ha turėtos žemės, t. y. atkurtas visas plotas.

Pareiškėjai pažymi, jog nepaisant vykstančio teisminio proceso Vilniaus apygardos administraciniame teisme, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-233- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, pakeitimo“, kuriuo 1 punktu pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą 1-ame ir 2-ame prieduose išbraukiant žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašė žodžius „laisvas žemės fondas“. 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis.

Dar vėliau pareiškėjams buvo pateiktas 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas, kuriuo skyrius papildomai pakeitė Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašą ir išbraukė suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2).

Pareiškėjų vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 6809 (t. y. „motininėje byloje“) yra taip pat pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2²-312/99, kuriame yra nustatytas juridinis faktas ir kitos aplinkybės dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakyme nurodytos žemės valdymo, dėl kurio galima teigti, jog ginčo žemės plotas turi būti priskirtas pareiškėjams. Būtent nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas dėl keturių brolių nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą žemę, nors nurodytoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentai buvo analogiški, kaip ir nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4891. Tai yra, komentuojamoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 6809 buvo pateikta visų penkių brolių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo (pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės yra analogiška nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4891 pateiktai penkių brolių sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai). Komentuojamoje civilinėje byloje, atsižvelgdami į tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos pasiūlymą pateikti papildomus nuosavybės teisę ir / ar giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus byloje Nr. 6809, keturių brolių – K., J., V. ir A. K. – įpėdiniai būtent ir įrodinėjo aplinkybes, kad žemės sklypą, į kurį prašoma buvo atkurti nuosavybės teises atkūrimo byloje Nr. 6809, prieš pat nacionalizaciją nuosavybės teise valdė tik jie keturiese, nes penktasis brolis Bronislav dar 1939 m. emigravo gyventi į Lenkiją visą savo turtą palikdamas likusiems keturiems broliams. Teismas tokį juridinį faktą nustatė teismo sprendimu. Todėl būtent nurodytojo teismo sprendimo pagrindu asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, dalys ir kitose brolių valdytos žemės nuosavybės atkūrimo bylose buvo skaičiuojamos į visą turėtą žemę keturiems broliams, o tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija visų keturių brolių įpėdiniams jokių pranešimų, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 4891, 6810, 6811 nepakanka dokumentų, pagrindžiančių, kad tik šie keturi broliai patys ar kaip tėvų turto paveldėtojai nuosavybės teise prieš nacionalizaciją valdė atitinkamai 11,00 ha, 12,64 ha ir 28,08 ha ploto žemės sklypus, nesurašė ir įpėdiniams nepateikė.

Pažymi, kad pareiškėjams yra ypatingai svarbus būtent konkretus ginčo žemės plotas, tai yra 2012 m. balandžio 17 d. Projektu pareiškėjams, kaip S. K. įpėdiniams, suprojektuotas konkretus 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2 Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovėje, nes šis plotas yra pareiškėjų namų valdos dalis (sodas ir daržas), pareiškėjų valdomi ir naudojami jau daugiau nei 80 metų. Šio suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribose yra pareiškėjams priklausantis sodas. Nagrinėjamu atveju, dėl šio skundžiamo sprendimo pareiškėjams daroma žala, nes jiems minėtais dokumentais priskirtas žemės plotas yra būtinas, siekiant užtikrinti jiems priklausančios namų valdos tinkamą eksploataciją ir tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą.

Tokiu būdu, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas, kuriuo patikslinamas patvirtinto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašas ir išbraukiamas suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2) yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Tais pačiais nurodytais pagrindais dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėjai teismui 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktame patikslintame skunde nurodo, kad nesutinka su NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu. Pareiškėjų vertinimu NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendime tėra sutrumpintai perrašytos NŽT Vilniaus r. skyriaus 2020 m. sausio 30 d. rašte nurodytos aplinkybės, nėra atliktas joks pareiškėjų skunduose nurodytų aplinkybių vertinimas (pareiškėjų skundų pagrindai apskritai net neaptariami), todėl 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovės NŽT ir NŽT Vilniaus r. skyrius atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė teismo pareiškėjų skundų netenkinti.

Atsiliepimuose nurodė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams buvo suprojektuoti natūra grąžintini 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-1), žemės ūkio paskirties 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. suprojektuotas žemės ūkio paskirties 0,32 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1). T. B. 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą panaikinti suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) dalį ir išspręsti privažiavimą prie jai suprojektuoto žemės sklypo. Pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 23 d. taip pat pateikė prašymą pagreitinti jų vardu suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-1 ir Nr. 1345-2) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai), kadangi jie vilkinami dėl nepagrįstų T. B. pretenzijų dėl pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribų.

Buvo atlikti patikrinimai vietoje, siekiant įvertinti pareiškėjų ir T. B. prašymuose nurodytas aplinkybes. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad T. B. suprojektuotame žemės ūkio paskirties žemės sklype (projektinis Nr. 1342-1) yra Č. B. nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), esantys (duomenys nesklebtini). Komisija, įvertinusi Žemėtvarkos projekto planinę medžiagą bei vietovėje nustatytas aplinkybės, padarė išvadą, kad žemės sklypų ribos nėra nei racionalios, nei patogios naudoti, o žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) suprojektuotas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, nes šiame žemės sklype yra Č. B. nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl šis žemės sklypas, turėjo būti suprojektuotas kaip atskiras namų valdos žemės sklypas.

K. S. 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė analogiško turinio prašymą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų. K. S. 2013 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė sudaryti komisiją dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų sustabdymo.

Vilniaus rajono skyrius 2013 m. liepos 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-4971 „Dėl K. S., G. K. prašymų“ (toliau – ir Raštas Nr. 4971) išnagrinėjo pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. birželio 27 d. prašymus ir pateikė išvadas. K. S. 2013 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono skyriui pakartotinai pateikė prašymą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų. Nesutikdami su Raštu Nr. 4971, Pareiškėjai 2013 m. liepos 24 d. pateikė NŽT skundą, prašydami pripažinti neteisėtu Raštą Nr. 4971 dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-1, Nr. 1345-2) ir įpareigoti Vilniaus rajono skyrių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. NŽT 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2222 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2222), išnagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes bei dokumentus, gautus iš Vilniaus rajono skyriaus, nustatė, kad pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuoti natūra grąžintini 0,30 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-1), 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2), 0,35 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1343-3), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. suprojektuoti 0,32 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1), 0,25 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-2), 0,15 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-3), kad savo pasirinkimą pareiškėjai suderino 2007 m. sausio 11 d., pasirašydami Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, kad Projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondas (toliau – ir Projekto autorius) pareiškėjus bei T. B. registruotu laišku pakvietė dalyvauti Projekte suprojektuotų žemės sklypų ženklinime vietovėje (2012 m. birželio 19 d.), tačiau žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-1, Nr. 1345-2, Nr. 1345-3, Nr. 1342-1 ir Nr. 1342-3) vietovėje nebuvo paženklinti bei nebuvo parengti šių žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo vietovėje aktai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nebuvo parengti ir minėtų žemės sklypų planai. Komisija 2012 m. spalio 18 d. patikrinime bei Komisijos 2013 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. 48KVR-(14.48.67.)-16 nustatytė aplinkybes, kad T. B. suprojektuotame žemės ūkio paskirties žemės sklype (projektiniai Nr. 1342-1) yra Č. B. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, priklausiniai, Komisija priėmė sprendimą dėl žemės sklypų (projektinis Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) perprojektavimo, keičiant jų plotą ir ribas pagal pateiktus alternatyvius variantus, tokiu būdu įvykdant teisės aktuose numatytą reikalavimą dėl projektuojamų žemės sklypų ribų racionalumo. Rašte Nr. 2222 buvo konstatuota, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) suprojektuotas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kadangi žemės sklype yra kitam asmeniui (šiuo atveju Č. B.) nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl minėtų statinių eksploatacijai, vadovaujantis Pardavimo Taisyklių bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo būti suformuotas atskiras namų valdos žemės sklypas.

Atsakovės nurodo, kad pareiškėjai 2014 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono skyriui pakartotinai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Projekte suprojektuotus žemės sklypus.

Vilniaus rajono skyrius 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-2382 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ išnagrinėjo pareiškėjų 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. liepos 23 d., 2014 m. vasario 18 d. prašymus ir pateikė atsakymą, kuriuo, informavo pareiškėjus apie 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotus žemės sklypus bei 2014 m. sausio 14 d. priimtus sprendimus Nr. 48S-30 ir Nr. 48S-31 dėl nuosavybės teisių atkūrimo; taip pat informavo apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 21 d. pavedimą Vilniaus rajono skyriui nedelsiant organizuoti žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1345-3) kadastrinių matavimų atlikimą, Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. spalio 27 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.7.)-10041, skirtą VĮ Valstybės žemės fondui, kad nedelsiant paženklintų šiuos žemės sklypus.

NŽT 2014 m. balandžio 22 d. buvo gautas T. B. įgalioto atstovo advokato A. R. prašymas, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad sodas, kuris visuomet buvo Č. B. investiciniais čekiais išpirktoje 30 arų dydžio namų valdoje, nepagrįstai patenka į 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2). Advokatas A. R. 2014 m. rugpjūčio 13 d. papildomai pateikė Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylos, parengtos 1992 metais, originalą.

Taip pat NŽT 2014 m. liepos 5 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų (kadastro Nr. 1345-1, Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) ribų.

Pažymi, kad NŽT 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121 „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2121) išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų ir T. B. įgalioto atstovo advokato A. R. prašymus. Atsakovės amano, kad Rašte Nr. 2121 buvo įvertintos ir detalizuotos visos tiek pareiškėjų, tiek T. B. dėstytos aplinkybės bei argumentai.

NŽT 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas pareiškėjų įgaliotos atstovės Ž. S. prašymas paaiškinti Raštą Nr. 2121 ir nurodyti, kaip konkrečiai bus patikslintos Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribos ir koks bus šio žemės sklypo plotas, taip pat, ar žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1 (0,32 ha) bus perprojektuotas Č. B. ir kodėl minėto žemės sklypo ribos turi būti keičiamos. NŽT, atsakydama į pareiškėjų įgaliotos atstovės Ž. S. prašymą, 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2475 (toliau – ir Raštas Nr. 2475) pakartotinai informavo, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų (šiuo atveju, Č. B. namų valdos techninės apskaitos byla buvo parengta 1992 m.), parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Pabrėžia, jog Rašte Nr. 2475 buvo pakartotinai paaiškinta, kad Č. B. namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) turi būti perprojektuotas tokiu būdu, kad žemės sklypas Nr. 1342-1 būtų tokio dydžio ir tokių ribų, kokios yra nustatytos 1992 m. parengtoje namų valdos techninėje apskaitos byloje, esančioje namų valdos žemės sklypo schemoje, o Projekto sprendiniai, susiję su pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2), kuris ribojasi su Č. B. naudojama namų valda, ribomis (ne plotu), turi būti taip pat patikslinti (šio žemės sklypo ribose esantis sodu užimtas žemės plotas turi būti priskirtas Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui).

Atkreipia dėmesį, kad Raštai Nr. 2121, Nr. 2475 ir Nr. 2222 nebuvo apskųsti nurodyta apskundimo tvarka, todėl yra galiojantys.

Paaiškina, jog pareiškėjų įgaliota atstovė Ž. S. su prašymais į NŽT Vilniaus rajono skyrių kreipėsi 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2014 m. lapkričio 24 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. rugsėjo 8 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 5 d.

Vilniaus rajono skyrius 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. 48SD-8417-(14.48.104.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ išnagrinėjo minėtus prašymus ir informavo 2016 m. gegužės 5 d. parengtas naujas Projekto patikslinimo dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribų bei pakvietė 2016 m. liepos 8 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių susipažinti.

Pareiškėjų įgaliota atstovė 2016 m. liepos 8 d., atvykusi į Vilniaus rajono skyrių, atsisakė suderinti minėtus patikslinimus ir 2016 m. liepos 8 d. prašymu paprašė pateikti šio patikslinimo medžiagą. Vilniaus rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 48SD-9971-(14.48.104) pareiškėjams pateikė Projekto pakeitimo dokumentus.

Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. NŽT pateikė skundą dėl Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme projektuojamų žemės sklypų. NŽT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1SS-476-(7.5) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas Nr. 476) Pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. prašymą paliko nenagrinėtu.

Pažymi, jog nors pareiškėjai skunde nurodo, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į sodu užimtą plotą, tačiau atkreipia dėmesį, kad įvertinus Vilniaus apskrities Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 381-41 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“, nustatyta, kad šiame plane žemės plotas, kurio teritorijoje 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) buvo pažymėtas, kaip namų valdoms skirtas valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas. Todėl net ir panaikinus 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į sodu užimtą žemės plotą.

Pareiškėjai 2017 m. balandžio 7 d. NŽT pateikė skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo. NŽT 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1SS-1163-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjų skundo nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-3085-643/2017.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 Raštą Nr. 476 ir Raštą Nr. 1163 panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-672-629/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 paliko nepakeistą.

Pareiškėjų įgaliota atstovė Ž. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. NŽT pateikė prašymą dėl informacijos apie teismo sprendimo vykdymą ir administracinių procedūrų eigą pateikimo.

NŽT skundžiamu 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimu išnagrinėjo pareiškėjų prašymą. Sprendime nurodė, kad NŽT 2013–2014 metais nagrinėjo pareiškėjų, taip pat T. B. ir Č. B. nusiskundimus dėl 2012 m. balandžio 17 d. Projekte ginčo žemės ploto (sodo) suprojektavimo teisingumo. Skundų nagrinėjimo metu buvo įvertinti naudojamos namų valdos techninės apskaitos byloje esantys dokumentai, taip pat kiti dokumentai, susiję su žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) nuosavybės teisėms atkurti natūra suprojektavimo teisingumu, taip pat su Č. B. namų valdos žemės sklypo ribų suformavimu, ir savo išvadas pareiškėjams pateikė 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2222 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121. Pateiktuose raštuose aiškiai nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, jų taikymas (taip pat projektuojant namų valdos žemės sklypus gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kuriuos Č. B. įsigijo iš S. K., eksploatuoti), pareiškėjai informuoti apie tai, kad Projekte žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) suprojektuoti neteisingai ir jų ribos turi būti patikslintos.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo taisyklės), 3 punkto 1 pastraipoje.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registras Nr. 10/76831) duomenimis, Č. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), esantys (duomenys nesklebtini).

2018 m. balandžio 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4333 0,32 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 4167/0200:380), esantis (duomenys nesklebtini), buvo parduotas Č. B. nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje bei Pardavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypu ne žemės ūkio veiklai be sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (neteko galios 1993 m. liepos 21 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 89) buvo nustatyta valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimo tvarka, kuria buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn.

Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (toliau – ir Pardavimo tvarka), 4 punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti, be kita ko, prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. Šios tvarkos 6 punkte buvo nustatyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Pardavimo tvarkos 8 punkte buvo nurodyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu.

Atkreipia dėmesį, kad tik nuo Nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo dienos 1992 m. vasario 7 d. piliečiai įgijo teisę privatizuoti jų naudojamus namų valdos žemės sklypus. Įvertinus atsakovui Č. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 1342-1; kadastro Nr. 4167/0200:380) archyvinės bylos dokumentus, nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentuose, parengtose ir suderintose Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. Taigi žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentuose po šio Nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo dienos ir šio Nutarimo Nr. 89 nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad techninės apskaitos bylos duomenys yra prieštaringi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus atsakovui Č. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 1342-1; kadastro Nr. 4167/0200:380) archyvinės bylos dokumentus, nustatyta, kad Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503p Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąraše 14 eilės numeriu įrašytas Č. B., sklypo dydis 0,33 ha, apskaičiuota suma 5534, kad už perkamą namų valdos žemės plotą Č. B. investiciniais čekiais sumokėjo 1992 m. rugsėjo 29 d. pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. išduotą mokėjimo pranešimą. Todėl atmestinais laiko pareiškėjų argumentus, kad nebuvo priimtas potvarkis, kuriuo būtų leista įsigyti Č. B. namų valdos žemės sklypą bei neįmanoma identifikuoti, kad Č. B. 1992 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo būtent už namų valdos žemės sklypą.

Paaiškina, kad pagal Vilniaus rajono skyriuje turimus dokumentus, buvęs žemės savininkas J. K., kartu su K. K., V. K., A. K. ir B. K., Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 11,00 ha žemės sklypą. Taigi kiekvienas bendraturtis (taip pat J. K.) Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) bendrojoje nuosavybėje valdė po 1/5 dalį žemės sklypo, t. y. po 2,20 ha žemės plotą. Prašymą atkurti nuosavybės teises į J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtą žemę pateikė S. K.. S. K. 2000 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. (reg. Nr. 11456) (toliau – 2000 m. teisių perleidimo sutartis), teisę atkurti nuosavybės teises į 1,36 ha iki nacionalizacijos J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtos žemės plotą perleido pareiškėjams (K. S. – 0,68 ha, G. K. – 0,68 ha), nuosavybės teisių atkūrimas į paminėtą žemę S. K. sprendžiamas dėl 0,84 ha buvusio savininko J. K. turėtos žemės. 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtą žemę natūra atkurti G. K. suprojektuotas 0,18 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 1376-1), K. S. ir G. K. bendrosios nuosavybės teise – 0,30 ha kitos paskirties žemės sklypas (namų valda, projektinis Nr. 1345-1 (0,30 ha) ir 0,54 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-2 (0,19 ha) ir Nr. 1345-3 (0,35 ha), taip pat S. K., K. S. ir G. K. bendrosios nuosavybės teise 1,39 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 1376-2 (0,97 ha) ir Nr. 1376-3 (0,42 ha). Bendras piliečiams Projekte suprojektuotas žemės plotas nuosavybės teisėms į J. K. turėtą žemę natūra atkurti – 2,41 ha (0,21 ha didesnis, negu J. K. valdė iki nacionalizacijos). Projekte suprojektuotus žemės sklypus, dalyvaujant piliečiams, paženklinus vietoje, parengus žemės sklypų planus ir kadastro duomenų bylas, NŽT priimtais sprendimais K. S., G. K., S. K. nuosavybės teisės atkurtos natūra į bendrą 2,217 ha buvusio žemės savininko J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtos žemės plotą. K. S. į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ (toliau – Sprendimas Nr. 30) grąžinant 0,1514 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. 1345-1) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ (toliau – Sprendimas Nr. 341) grąžinant 0,5286 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 1345-3, Nr. 1376-2 ir Nr. 1376-3). G. K. į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 31) grąžinant 0,1515 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su K. S. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. 1345-1) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 343) grąžinant 0,5286 ha žemės plotą – 0,18 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 1376-1) ir 0,3486 ha žemės bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 1345-3 ir Nr. 1376-2). S. K. į 0,8570 ha buvusio savininko J. K. žemės plotą Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-342-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ (toliau – Sprendimas Nr. 342) grąžinant bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir G. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 1376-2 ir Nr. 1376-3).

NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas, 2021 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-41-(14.48.2 E) „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 28 d. pažymos Nr. 1253 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 48S-342-(14.48.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ pakeitimo“, pakeitė Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 28 d. pažymą Nr. 1253 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, ir nustatė, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,20 ha žemės Pagirių (Vaidotų polivarko) kaime, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 48S-342-(14.48.2.) „Dėl nuosavybės teisių tkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ preambulę, ir nustatė, kad S. K. tenkanti buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalis – 0,84 ha žemės, esančios Pagirių (Vaidotų polivarko) kaime, bei 4 punktą, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį žemės bus atkurtos vėliau. Taigi, pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343, taip pat S. K. Sprendimu Nr. 342, nuosavybės teisės atkurtos į 2,217 ha turėtos žemės, t. y. į visą žemės savininko J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtos žemės plotą.

Nurodo, kad skundžiamu 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu pagrįstai išbrauktas pareiškėjams suprojektuotas natūra grąžintinas žemės ūkio paskirties 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2), kadangi pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343, taip pat S. K. Sprendimu Nr. 342, nuosavybės teisės atkurtos į visą žemės savininko J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtos žemės plotą.

Pažymi, kad NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. dalinį sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu išsamiai išnagrinėjo Ž. S., atstovaujančios pareiškėjus, 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, skundžiamas 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka visus kitus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus; nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų.

Atsakovių vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamų 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo bei pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimas, pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Pagirių kaime.

Atsakovas Č. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą bei patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reiškiamais reikalavimais ir prašo teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog buvusių savininkų J. K. ir A. K. sodybos istoriškai buvo (1944 metų Situacijos planas) ir yra dabar skirtinguose Pagirių kaimo Pagirių gatvės pusėse. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. K. žemę, trečiasis suinteresuotas asmuo – į A. K. žemę. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje pateiktą sodybinio sklypo apibrėžimą sodybos statiniai, sodas, daržas, kiemas turi būti sodybos teritorijoje. Jei gyvenamojo namo priklausiniai yra kitoje kelio (gatvės) pusėje šiems statiniams eksploatuoti formuojamas atskyras namų valdos žemės sklypas. Ir ankstesniuose, ir dabar galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta, kad naudojamas daržas / sodas gali būti suformuotas, kaip atskiras namų valdos žemės sklypas, jei jis yra už kelio / gatvės.

S. K. namų valdos žemės sklypas 1995 m. planu suformuotas iš dviejų žemės sklypų, atskiru sklypu suformuotas sodo sklypas, kuriame nėra gyvenamojo namo priklausinių, kas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje nurodytam namų valdos (sodybos) kaimo vietovėje apibrėžimui, prieštarauja sklypų formavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Iš šio plano matyti, kad šalia gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pareiškėjų namų valdos (sodybos) teritorijoje yra daržas ir sodas. Be to 1995 metais namų valda negalėjo būti formuojama S. K., nes gyvenamasis namas su priklausiniais nuo 1993 metų lygiomis dalimis priklausė pareiškėjams. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia 2020 m. sausio 13 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie pastatų priklausomybę, kurio 4.1 punkte yra nurodyta, jog pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra 1993 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartis Nr. 34.

Pareiškėjai aptardami Č. B. leisto privatizuoti 0,33 ha ploto, už kurį jis yra sumokėjęs investiciniais čekiais, namų valdos žemės sklypo formavimą, pabrėžia, kad ginčo sodas tuo pačiu yra iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, į kurią nuosavybės teises atkurti grąžinant šią žemę natūra pretenduoja pareiškėjai. Šį teiginį pareiškėjai grindžia į bylą pateiktu dokumentu – Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto Statybos komisijos 1944 m. gruodžio 8 d. išduoto Leidimo statyti pridėtu situacijos planu, kuris pareiškėjų manymu, įrodo, kad ginčo sodas yra jų natūra turėtos žemės ribose. Taigi pareiškėjai kildiną savo teisę į ginčo sodą iš prielaidos, kad šioje vietoje buvo J. K. 0,15 ha sodybinis sklypas, kuriame pavaizduotas ginčo sodas. Tačiau, kaip matyti iš 1944 m. situacijos plano I. (J.) K. 0,15 ha ploto sklypas, kuriame pavaizduotas ir sodas, yra prie kelių sankryžos – tarp Pagirių kaimo kelio ir kelio į Eišiškes, pagal dabartinę situacija tai P. ir D. gatvių sankryža. P. yra pareiškėjų gyvenamasis namas (pastatytas 1965 metais nugriovus seną J. K. namą) ir jiems 2014 metais atkurtos nuosavybės teisės natūra į namų valdos žemės sklypą padidintą iki 0,3029 ha (vietoje turėto 0,15 ha), kurioje ir buvo J. K. sodas. 1944 m Situacijos plane yra įrašyti kaimyninių sklypų savininkai. Už Pagirių kaimo kelio yra įrašytas K. A. (T. B. tėvas ir Č. B. senelis), plane yra rodyklė atstumo (40) iki kaimyno trobesių, t. y. iki A. K. trobesių. (duomenys nesklebtini) yra Č. B. paveldėtas gyvenamasis namas. Č. B. gyvenamojo namo (statybos metai 1930) su priklausiniais adresu (duomenys nesklebtini) dislokacija atitinka 1944 m. Situacijos plano nuorodytus kaimynų trobesius, K. A. žemę. Pareiškėjų gyvenamojo namo su priklausiniais, o taip pat namų valdos žemės sklypo adresu Pagirių g.15, dislokacija atitinka 1944 m. Situacijos plane parodytai J. K. pastatų ir sklypo su nurodytomis naudmenomis (sodas daržas) dislokacijai. Tokiu būdu akivaizdu, kad ginčo sodas yra buvusio savininko A. K. turėtoje sodybos žemėje ir pareiškėjai visiškai nepagrįstai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į T. B. tėvo turėtos sodybos dalį.

Skunde nurodoma, kad pagrindas pareiškėjams priskirti sodą, esantį Č. B. naudojamos namų valdos ribose yra 1995 metų S. K. parengtas namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, tačiau pažymi, jog šis planas buvo sudarytas pažeidžiant namų valdos formavimą reglamentuojančias teisės normas, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, ir neįrodo ginčo sodo sklypo priskyrimo S. K. teisėtumo, kaip ir neįrodo, kad vaismedžių savininkė buvo S. K., kad ji sodino šiuos vaismedžius, kad teisėtai pretendavo į ginčo sodą. Ginčo sodas S. K. negalėjo būti formuojamas papildomas už kelio, juolab, kad ginčo sodas yra atsakovo Č. B. sodybos ribose. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu 1995 metais buvo rengiamas namų valdos kadastrinių matavimų planas, ir kokiu teisiniu pagrindu Č. B. sodybos sodas buvo priskirtas pareiškėjų motinos S. K. namų valdai.

Palyginus 1944 m. Situacijos plano ir 1995 m. plano duomenis matyti, kad buvusio savininko J. K. sodas yra jo namų valdoje, o 1995 m. S. K. namų valdai priskirtas, suformuotas atskiru žemės sklypu – yra už J. K. sodybos ribų kitoje kelio pusėje, faktiškai svetimoje sodyboje – A. K. žemėje. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo Pagirių kaimo 1948–1951 m., 1983–1990 m. dokumentai bei A. K. ir S. K. ūkinių knygų kopijos patvirtina, kad prie gyvenamojo namo (dabartinis pastatų adresas (duomenys nesklebtini)) dar 1990 m. buvo naudojama 0,50 ha sodybinės žemės. Ginčo sodas yra buvusioje A. K. sodyboje.

Pareiškėjų įsitikinimas, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos I. (J.) K. turėtos žemės vietoje yra klaidingas ir nepagrįstas, būtent dėl šios klaidingos prielaidos pareiškėjai daugel metų rašo skundus, tvirtina, kad naudojasi Č. B. namų valdoje esančiu sodu, nes šis sodas priklauso jiems. Pažymėtina, kad pareiškėjai daug metų kliudo Č. B. naudotis sodu; savavališkai šienauja, kerta medžius, naikina Č. B. sodinius. T. B., kaip Č. B. įgaliota atstovė, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl šių pažeidimų. Nagrinėjamo ginčo kontekste pareiškėjų prielaida dėl to, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos J. K. buvusioje žemėvaldoje, į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjų teiginys, jog ginčo sodą sodino jų motina S. K., nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pareiškėjai epizodiškai naudodamiesi ginčo sodu neturėdami teisėto pagrindo pažeidinėjo Č. B. teises į jo močiutės S. K. (mirė 1990 metais) sodyboje esantį sodą, kuriuo, po močiutės mirties paveldėjęs gyvenamąjį namą ir priklausinius, naudojosi.

Pažymi, kad pareiškėjai K. S. ir G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančias 0,68 ha ploto dalis buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Šios teisės yra nustatytos NŽT sprendimais – 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jai tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,5285 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Tokiu būdu K. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą į kurį ji turi teisę atkurti nuosavybės teises. 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jam tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra, ir į 0,3486 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Tokiu būdu G. K. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą į kurį jis turi teisę atkurti nuosavybės teises.

Č. B. nuosavybės teises į sodybos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys nesklebtini) (buvo (duomenys nesklebtini)), Pagiriuose, Vilniaus r., įgijo paveldėjimo pagal testamentą pagrindu po savo močiutės S. K. mirties 1990 m. liepos 6 d. Daiktines teises į šį turtą įregistravo techninės inventorizacijos biure pagal tuometinį teisinį reglamentavimą.

Č. B. faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo planas buvo sudarytas Tarpmiestiniame inventorizacijos biure 1992 metų rugpjūčio mėnesį, kuris buvo suderintas su Vilniaus rajono architektu 1992 m. rugsėjo 24 d. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ (galiojo iki 1993 m. liepos 28 d.) 4.3 papunktį asmuo pateikdamas prašymą pirkti naudojamą namų valdos žemės sklypą turėjo pateikti rajono valdybai sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras. Į naudojamo namų valdos žemės sklypo ribas patenka visi pastatai, daržas, sodas. Šis dokumentas patvirtina faktinį žemės sklypo naudojimą. Techninės inventorizacijos plane yra parodytas sodas, kuris priklauso A. K. (Č. B. senelio) sodybai, kuri visą laiką buvo naudojama. Kaip ir minėta, atsakovas Č. B. paveldėjo sodybos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus po S. K. (A. K. sutuoktinės ir Č. B. močiutės) mirties. Ginčo sodas buvo sodintas ir naudojamas atsakovo Č. B. senelio ir močiutės bei paties Č. B. priėmus palikimą po S. B. mirties 1990 metais. Pastatai nėra apleisti, nėra apleistas daržas, naudojamas sodas.

Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad nebuvo priimtas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo Č. B. būtų leista įsigyti namų valdos žemės sklypą privačion nuosavybėn, kas prieštarauja valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo taisyklėms. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p Vaidotų apylinkės gyventojams buvo leista privatizuoti namų valdas. Potvarkiu patvirtinti Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašai. Šio sąrašo eil. Nr. 14 Č. B., (duomenys nesklebtini), leista privatizuoti 0,33 ha namų valdos žemės sklypą. Šis dokumentas kartu su planu, patvirtina faktinį atsakovo Č. B. namų valdos žemės sklypo naudojimą. Šis dokumentas yra atsakovo NŽT žinioje ir buvo aptartas sprendžiant dėl namų valdos žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo atsakovui nagrinėjant pareiškėjų skundus. Č. B. už 0,33 ha sklypą yra sumokėjęs 1992 m. rugsėjo 29 d. Mokėjimo pranešime yra nurodoma, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 5534. Investiciniais čekiais mokėti 4000. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad yra neaišku už kokį sklypą ir už kokį plotą mokėjo Č. B., nes iš Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus r. 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. l503p duomenų ir mokėjimo pranešimo duomenų akivaizdu, kad Č. B. yra sumokėjęs potvarkiu nustatytą kainą už leistą privatizuoti 0,33 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, jos tėvo, A. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Pagirių kaime. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu patvirtintame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jos vardu pirmoje eiliškumo grupėje (natūra) buvo suprojektuoti tris žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1342-1 – 0,32 ha ploto, 1342-2 – 0,25 ha ploto, 1342 – 0,15 ha ploto. Projektuojant žemės sklypą Nr. 1342-1, kuris yra 0,32 ha ploto, į šio sklypo ribas buvo įtrauktas žemės ūkio paskirties žemės plotas apie 0,12 ha, T. B. naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė, o taip pat Č. B. priklausantys gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, daržas, sodas.

Pažymi, kad NŽT 2014 m. rugsėjo 14 d. pavedė Vilniaus rajono skyriui spręsti klausimą dėl Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, susijusių su K. S. ir G. K. suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 1345-2 ribomis, patikslinimo, šio žemės sklypo ribose esantį sodu užimtą žemės plotą priskiriant Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui. Šis NŽT sprendimas nėra nuginčytas ir galiojantis. Pavedimas buvo įvykdytas NŽT 2017 m. kovo 16 d. priėmus Įsakymą, kuriuo pagrindu Č. B. suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 1342-1 0,32 ha ploto, T. B. suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 142-4 0,11 ha ploto grąžinimui natūra, pareiškėjams suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 1345-2 0,08 ha ploto grąžinimui natūra.

Remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nuostatomis ir teigia, jog pagal šias teisės aktų nuostatas kaimo vietovėje parduodama namų valdos žemė užimta sodybos statiniais, sodu, kitais sodybos želdiniais, kiemu ir sodyboje nuolat daržui naudojamas plotas. Sodas visais atvejais priskiriamas namų valdai ir tik daržui nustatyta sąlyga – nuolatinis žemės naudojimas šiam tikslui. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovas Č. B. paveldėjo 1930 metų statybos gyvenamąjį namą ir priklausinius po savo močiutės S. K. mirties 1990 metais. Ginčo sodas yra A. K., atsakovo senelio, mirusio 1985 metais, 0,50 ha sodybos teritorijoje, ginčo sodu visada naudojosi būtent A. K., po jo mirties 1985 metais, sodu naudojosi A. K. sutuoktinė S. K., o po jos mirties 1990 metais – atsakovas Č. B..

Nei pareiškėjai, nei jų motina S. K. negali reikalauti į ginčo sodą atkurti nuosavybės teises natūra, nes jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą žemę Pagirių kaime, o ginčo sodas yra A. K. sodyboje.

Pareiškėjų reikalavimą panaikinti Sutartį vertino kaip išvestinį reikalavimą iš reikalavimo panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą. Esant teisėtam 20107 m. kovo 16 d. Įsakymui, sprendė, jog išvestinis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Č. B. ir T. B. vertinimu, pareiškėjai patikslintame skunde savo reikalavimo teisę dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo ir Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia grindžia tuo, kad žemės sklypas, projektinis Nr. 1342-1 jiems buvo suprojektuotas žemės 2012 m. balandžio 17 d. Projekte. Šiame Projekte pareiškėjams 1 eiliškumo grupėje (natūra pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas) buvo suprojektuoti 2 žemės sklypai: 1345-1 – 0,30 ha ploto ir 1345-2 – 0,19 ha ploto. Į namų valdos žemės sklypą 1345-1 0,30 ha ploto pareiškėjams nuosavybės teisės atkurtos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jai tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jam tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo.

Pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančias 0,68 ha ploto dalis buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Pagirių kaime. NŽT 2014 ir 2015 metų sprendimais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į visą plotą, į kurį jie turėjo teisę atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjai 2014 ir 2015 metų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neskundė. Tai reiškia, kad pareiškėjai prarado reikalavimo teisę į 2012 m. balandžio 17 d. Projekte jų vardu pirmoje eiliškumo grupėje suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1345-2 0,19 ha ploto ir atitinkamai neturi reikalavimo teisės skųsti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, kuriuo buvo sumažintas žemės sklypo Nr.1345-2 plotas 0,11 ha priskiriant atsakovo Č. B. namų valdai.

Pažymi ir tai, kad ginčo sodo priskyrimo atsakovo Č. B. namų valdai klausimas buvo ikiteismine tvarka išspręstas NŽT 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu (sprendimu) Nr. 1SS-(7.5.)-2121 nagrinėjant pareiškėjos K. S. skundą, kuris nebuvo apskųstas.

Nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. skundus pagal nustatytas aplinkybes, NŽT direktorius 2018 m. birželio 8 d. pavedimu Nr. lPAV-219-(1.8 E) pavedė Vilniaus rajono skyriui patikslinti (pakeisti) 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą iš jo išbraukiant K. S. ir G. K. pavardę. Šio pavedimo 1.2 punktu pavesta įvertinti piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., J. K., V. K., A. K. ir B. K. Vilniaus rajono Pagirių ir Keturiasdešimt totorių kaimuose valdytą žemę, pažymų bei jų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumą. Vykdant šį pavedimą NŽT Vilniaus rajono skyrius priėmė 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-233-(14.48.2). NŽT Vilniaus rajono skyrius įvertino piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., J. K., V. K., A. K. ir B. K. Vilniaus rajono Pagirių ir Keturiasdešimt totorių kaimuose valdytą žemę, pažymų bei jų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumą.

2020 m. vasario 3 d. Įsakymu bei 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu nebuvo sprendžiama dėl S. K. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą Pagirių kaime, Vilniaus rajone, o pareiškėjų, kaip pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą Pagirių kaime, teisės jau buvo realizuotos pilna apimtimi 2014 metų ir 2015 metų sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šių įsakymų priėmimo metų dar nebuvo pasibaigęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus nustatytas terminas papildomų dokumentų pateikimui sprendžiant dėl piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Pagirių ir Keturiasdešimt totorių kaimuose, Vilniaus rajone, teisių ir priimtų sprendimų ploto aspektu. Pabrėžia, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 30 d. raštas Nr. 48SD-1540-(14.48.104.) nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl patikslintame skunde dėstomi nesutikimo su NŽT Vilniaus rajono skyriaus nustatytomis aplinkybėmis argumentai neturi nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės ir yra atmestini.

Pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. patikslinto skundo argumentai dėl NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pareiškėjams K. S. ir G. K. (G. K.) buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2, o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. 1342-1.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2), kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą: buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1342-1 (patikslintas Nr. 1342-4) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1342-1 (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu tikslinamo žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. e2-3085-643/2017 dalykas. Pareiškėjai šį sustabdymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 patenkino pareiškėjų skundą iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, ir Č. B. (Č. B.) sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4333, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-4959-6294, kadastro Nr. 4167/0200:380, esantis (duomenys nesklebtini), parduotas atsakovui Č. B.. Į šį žemės sklypą patenka pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuotas ginčo sodas.

Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, prašydami: 1) informuoti, ar yra pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo sprendiniai pagal pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas; 2) informuoti, ar yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas.

NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjai, nesutikdami su 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimu apskundė jį teismui nagrinėjamoje byloje.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-233- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, pakeitimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas), kurio 1 punktu pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą 1-ame ir 2-ame prieduose išbraukiant žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašė žodžius „laisvas žemės fondas“. 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, kurio 1 punktu skyrius papildomai pakeitė Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašą ir išbraukė suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2). 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo dalis.

Pareiškėjai 2020 m. vasario 28 d. su skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo panaikinimo kreipėsi į NŽT.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ—233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir 2020 m. kovo 4 d. Įsakymas), kurio 1 punktu pripažino netekusiu galios 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą.

Pareiškėjai su skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 n. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo kreipėsi į NŽT. NŽT, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė. Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu apskundė jį teismui teikdami patikslintą skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų skundo dalį patenkino iš dalies: panaikino NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimą bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo iš esmės, o bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo, nutraukė.

NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. dalinį sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad ginčijamas 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, Sutarties, NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

1. Dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjai nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai priėmė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymą bei patikslino 2012 m. balandžio 17 d. Projektą, kadangi turėjo būti įgyvendinami būtent pirminio 2012 m. balandžio 17 d. Projekto sprendiniai, susiję su žemės sklypu 1345-2, be to yra ypatingai svarbus būtent konkretus žemės plotas, tai yra 2012 m. balandžio 17 d. Projektu pareiškėjams, kaip S. K. įpėdiniams, suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2 Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovėje, nes šis plotas yra pareiškėjų namų valdos dalis (sodas ir daržas), pareiškėjų valdomi ir naudojami jau daugiau nei 80 metų. Šio suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribose yra pareiškėjams priklausantis sodas. Nagrinėjamu atveju, dėl šių skundžiamų sprendimų pareiškėjams daroma žala, nes jiems minėtais dokumentais priskirtas žemės plotas yra būtinas, siekiant užtikrinti jiems priklausančios namų valdos tinkamą eksploataciją ir tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą.

2017 m. kovo 16 d. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 19 straipsnio 5 dalimi, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 19 punktu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 108 punktu.

2020 m. vasario 12 d. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 11 ir 12 punktais.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems. Šių žemės sklypų, jų dalių plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (5 dalis). Žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį (6 dalis).

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

Tvarkos aprašo 19 punktas nustato, kad parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Įsakymu, kuriuo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, taip pat patvirtinamas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (sąraše nurodomas fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, suprojektuoto žemės sklypo numeris plane, plotas, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (būdai), siūlomi servitutai ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai).

Metodikos 46 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Metodikos 54 punkte nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypai projektuojami teritorijoje, kuri yra užstatyta ne žemės ūkio veiklai naudojamais statiniais arba teritorijoje, kurią pagal teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius planus numatyta naudoti kitai paskirčiai.

Metodikos 108 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar ploto (išskyrus atvejį, kai plotų skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja šių dokumentų organizatorių. Suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui spausdintine bei skaitmenine (vektorine (*shp formatu) ir rastrine (*tiff arba *sid formatu) forma per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo. Patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Žemėtvarkos projektas netikslinamas, jei suprojektuotos žemės sklypų ribos, paženklinus jas vietovėje, neatitinka žemėtvarkos projekto plane pažymėtų ribų dėl priežasčių, susijusių su žemėtvarkos projekto rengimui naudojamos kartografinės medžiagos netikslumu.

Atkūrimo tvarkos 11 punktas nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Jeigu piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytosios datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku.

Atkūrimo tvarkos 12 punktas nustato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531); įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Šiais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka. Jeigu yra keli to paties turto savininko testamentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai sudarytą testamentą.

Buvęs žemės savininkas J. K., kartu su K. K., V. K., A. K. ir B. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 11,00 ha žemės sklypą. Taigi kiekvienas bendraturtis, taip pat J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) bendrojoje nuosavybėje valdė po 1/5 dalį žemės sklypo, t. y. po 2,20 ha žemės plotą. Prašymą atkurti nuosavybės teises į J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtą žemę pateikė S. K., kuri 2000 m. teisių perleidimo sutartimi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,36 ha iki nacionalizacijos J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtos žemės plotą perleido pareiškėjams K. S. – 0,68 ha žemės ploto, G. K. – 0,68 ha žemės ploto.

Teismas pritaria atsakovių pozicijai, patvirtintai į bylą pateiktais įrodymais, kad K. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ (toliau – Sprendimas Nr. 30) grąžinant 0,1514 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. 1345-1) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ (toliau – Sprendimas Nr. 341) grąžinant 0,5286 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 1345-3, Nr. 1376-2 ir Nr. 1376-3).

G. K. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 31) grąžinant 0,1515 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su K. S. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. 1345-1) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 343) grąžinant 0,5286 ha žemės plotą – 0,18 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 1376-1) ir 0,3486 ha žemės bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 1345-3 ir Nr. 1376-2).

Byloje nėra ginčo, kad S. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,8570 ha buvusio savininko J. K. žemės plotą Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-342-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ (toliau – Sprendimas Nr. 342) grąžinant bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir G. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 1376-2 ir Nr. 1376-3).

Taigi pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343, kartu su Sprendimu Nr. 342, skirtu S. K., nuosavybės teisės atkurtos į visą buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) valdytą žemės plotą.

Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad turi būti remiamasi 1999 m. sausio 19 d. Vilniaus rojono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(2)-312/99 dėl juridinio fakto nustatytmo, nes minėtoje civilinėje byloje juridinis faktas nustatytas B. V. kaime, o nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl Pagirių kaime esančios žemės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 konstatavo, kad kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje.

Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams suprojektuotas grąžintinas natūra žemės sklypas Nr. 1345-2 yra viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių, kurios metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos, kad NŽT (nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdanti institucija) priimtų teisingą, teisėtą ir teisės aktais pagrįstą baigiamąjį aktą – sprendimą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, į tai, kad pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343 nuosavybės teisės atkurtos į visą žemės savininko J. K. Pagirių kaime (buv. Vaidotų polivarke) turėtą žemę, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, LVAT praktika, teismas konstatuoja, NŽT pagrįstai 2017 m. kovo 16 d. ir vėlesniu 2020 m. vasario 12 d. įsakymu pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas). Minėtu 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymu pareiškėjams buvo suprojektuota daugiau žemės ploto nei kad jie turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, todėl 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas pagrįstai buvo pakeistas 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu.

Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad iš jų buvo atimta žemė, nes jiems nuosavybės teisės jau atkurtos visiškai. Įrodymų, kad jie turi teisę į kito brolio (kito K. žemę), nėra pateikta. Taigi 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra teisėti bei pagrįsti.

Byloje ginčijamas 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimas priimtas nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administarcinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą administarcinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017. Nors 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendime nenurodyta, teismo vertinimu, jis priimtas Žemės reformos 18 straipsnio (skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai) ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio bei kitų teisės aktų pagrindu.

Teismo vertinimu, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas. Pirma, jame atsakyta į visus pareiškėjų keltus prašymus ir reikalavimus (suteikta informacija, kad 2016 m. sausio 8 d. įsakymas nepakeistas, 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas nepanaikintas, paaiškinta dėl pareiškėjų inicijuotų procedūrų eigos, nurodyta, kad pareiškėjų prašymas įskaityti ginčo žemę kaip asmeninį ūkį paliktas nenagrinėtu). Antra, jame motyvuotai paaiškinta, kodėl pareiškėjų atžvilgiu priimti minėti sprendimai. Trečia, NŽT sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti (žiūrėti teismo motyvus dėl 2017 m. kovo 16 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo ir motyvus dėl Sutarties teisėtumo).

Taigi teismas atmeta pareiškėjų prašymą panaikinti 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimą, nes nenustatė, kad jis neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

Byloje ginčijamas 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas priimtas nagrinėjant pareiškėjų 2020 m. vasario 24 d. skundą ir 2020 m. gegužės 8 d. pareiškimą, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administarcinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą šioje administarcinėje byloje. Nors 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendime nenurodyta, teismo vertinimu, jis priimtas Žemės reformos 18 straipsnio (skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai) bei kitų teisės aktų pagrindu.

Teismas kritiškai vertina 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimą. Jame nurodyta, kad nėra pagrindo panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą. Teismas pabrėžia, kad 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas jau panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 2020 m. kovo 4 d. priimant įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ—233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“, kurio 1 punktu 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas pripažintas netekusiu galios. Tą konstatvo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. daliniame sprendime, todėl tą bylos dalį nutraukė. Kitais aspektais, teismo vertinimu, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pirma, jame atsakyta į visus pareiškėjų keltus prašymus ir reikalavimus (atsisakyta panaikinti 2020 m. vasario 12 d. Įsakymą). Antra, jame motyvuotai paaiškinta, kodėl pareiškėjų atžvilgiu priimtas minėtas sprendimas (nes jiems nuosavybės teisės jau atkurtos visiškai). Trečia, NŽT sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti (žiūrėti teismo motyvus dėl 2017 m. kovo 16 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo ir motyvus dėl Sutarties teisėtumo).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad išskyrus klaidą dėl 2020 m. vasario 3 d. įsakymo, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pabrėžia, kad klaida nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių (nepasisant klaidos, 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas panaikintas kaip to pageidavo pareiškėjai), todėl teismas atmeta pareiškėjų reikalavimą panaikinti 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimą.

Pareiškėjai nurodo, kad Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės namų valdos apskaitos knygos duomenis, nors turėjo būti formuojamas pagal 1995 m. suderintą namų valdos žemės sklypo planą. Tokiu būdu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovui Č. B. buvo parduotas didesnis žemės sklypas nei galėjo, atsižvelgiant į faktinį jo naudojimą. Valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką nustatantis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus, todėl nurodyti imperatyvių teisės normų pažeidimai, parduodant atsakovui Č. B. didesnį žemės sklypą nei yra būtinas jo statiniams eksploatuoti ir nei yra nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus, yra pagrindas panaikinti 2018 m. balandžio 18 d. valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį kaip niekinę ir negaliojančią.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – kuris yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 15 punktas).

2018 m. balandžio 16 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0200:380), esančio (duomenys nesklebtini), pardavimo Č. B.“ Nr. 48VĮ-756-(14.48.2), kurio pareiškėjai neginčija, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.2 papunkčiu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo taisyklės), 16 ir 19 punktais, nustatė ginčo žemės sklypo kainą ir priėmė sprendimą jį parduoti Č. B..

Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (1 punktas); jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis (3 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Pardavimo taisyklių 3 punkte.

Teismas laiko, kad buvo padaryta techninė klaida ir ginčo žemės sklypas Č. B. parduotas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, o ne 3 punktu. Atsiliepime atsakovė taip pat remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, atsakovas Č. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime į pradinį skundą taip pat nurodo, kad buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas panaikinamas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju klaida techninė, o ne esminė.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje bei Pardavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai be sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (neteko galios 1993 m. liepos 21 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 89) buvo nustatyta valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimo tvarka, kuria buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn.

Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (toliau – ir Pardavimo tvarka), 4 punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti, be kita ko, prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. Šios tvarkos 6 punkte buvo nustatyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Pardavimo tvarkos 8 punkte buvo nurodyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Nuo Nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo dienos 1992 m. vasario 7 d. piliečiai įgijo teisę privatizuoti jų naudojamus namų valdos žemės sklypus.

Pirma, byloje nėra ginčo, kad Č. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4193-0005-6018), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 4193-0005-6030, ūkinis pastatas

(unikalus Nr. 4196-0005-6042), garažas (unikalus Nr. 4193-0005-6050), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 4193-0005-6029), kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora, šulinys, stoginė) (unikalus Nr. 4193-0005-6018), esantys (duomenys nesklebtini) (2018 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro dentrinio duomenų banko išrašas su istorija). Taigi Č. B. turi teisę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių nusipirkti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypą. Pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teises, nes tokia žemė išperkama valstybės.

Antra, teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 18 d. sudarant Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjo atstovė Sutartyje nurodė, kad parduodamas žemės sklypas nėra teisminio ginčo objektu, tretieji suinteresuoti asmenys jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą turtą neturi, (Sutarties 4 punktas), nes tokie teiginiai tai nei tada, nei dabar bylos nagrinėjimo metu neatitinka tikrovės (ginčo sklypas buvo teisminio ginčo objektas (administracinė byla LVAT kurioje nutartis priimta 2019 m. birželio 12 d. Nr. eA-672-629/2019) ir yra teisminio ginčo objektas (ši administracinė byla), tiek pareiškėjai, tiek Č. B. pretenduoja į ginčo žemės sklypą). Tačiau nelaiko šių neatitikimų esminiais, kurie būtų pagrindas pripažinti Sutartį niekine ar negaliojančia. Šie neatitikimai nedaro pareiškėjų pretenzijų teisėtomis.

Trečia, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad Č. B. suprojektuotas netinkamo dydžio žemės sklypas. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus (1992 m. gegužės 1 d. Vaidotų apylinkės tarybos sprendimą, Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. suderintą dokumentą, Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503p Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašą, 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo kvitus), pritaria atsakovių pozicijai, kad Č. B. žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentuose, parengtuose ir suderintuose Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. po Nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo dienos ir jo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, duomenys nėra prieštaringi, nes techninės apskaitos bylos dokumentai gali būti tikslinami, tai ir buvo padaryta 1992 m. 1992 m. gegužės 1 d. Vaidotų apylinkės tarybos sprendimas, Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. suderintas dokumentas, Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. spalio 23 d. potvarkis Nr. 1503p dėl Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašo teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. 1995 m. planu teismas nesivadovauja, nes jis prieštarauja teisės aktų reikalavimams (pagal jį sodas priskirtas pareiškėjams, tačiau jį ir statinius skiria kelias, sklypas projektuojamas vienas, o ne du).

Ketvirta, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Pagirių kaime, todėl pareiškėjai nebeturi teisės į ginčo žemės sklypą atkurti nuosavybės teises.

Penkta, pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad jie ginčo žemės sklypą naudojo kaip asmeniniam ūkiui suteiktą žemę.

Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) nustatyta, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. Ši nuostata pakartota Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 (2 punktas), Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte. Tvarkos 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad prašymai suteikti asmeninio ūkio žemę paduodami iki 1993 m. gruodžio 31 d., o Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija) nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. I-1112 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnis papildytas 8 punktu, nustatant, kad jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Ši nuostata galiojo iki 1997 m. liepos 23 d. 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2353 papildyto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d.–1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, esant įstatyme išdėstytoms sąlygoms, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas. Taigi tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą; ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos žemės plotą. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką žemės reformos pradžios laikmečio reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės sklypams skirti buvo minimalūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2010). Pažymėtina, kad dėl didelės darbų apimties, patirties trūkumo ir kitų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio priežasčių žemės reforma jos vykdymo pradžioje vyko nevisiškai sklandžiai, ne visada buvo tiksliai laikomasi teisės aktų reikalavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2012).

Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų (kompetentingų institucijų sprendimų), kad ginčo žemė buvo suteikta jiems kaip asmeninio ūkio žemė. Faktinis žemės naudojimas, kuris taip pat yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje, nedaro žemės asmeninio ūkio žeme.

Šešta, pareiškėjai neginčija 2018 m. balandžio 16 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0200:380), esančio (duomenys nesklebtini), pardavimo Č. B.“ Nr. 48VĮ-756-(14.48.2), jis yra galiojantis. Analogiškai teismas vadovaujasi ir kitais byloje esančiais ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytais dokumentais (Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1992 m. gegužės 1 d. sprendimu „Dėl namų valdos žemės sklypo paidinimo“, kt.). Pareiškėjai nei šioje administracinėje byloje, nei kitose nenuginčiję tokių dokumentų netenka teisės remtis argumentu, kad jie neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Taigi teismas daro išvadą, kad 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 1-4333, kuria Č. B. buvo parduotas 0,32 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 4167/0200:380, unikalus Nr. 4400-4959-6294, esantis (duomenys nesklebtini), sudaryta vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą ne žemės ūkio veiklai prie nuosavybės teisių turimų statinių bei neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl pareiškėjų reikalavimą šią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia atmeta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalimi skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė techninių trūkumų, tačiau jų nelaiko esminiais. 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais tiek valstybinės žemės pardavimą, tiek nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, todėl pareiškėjams nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos, nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjų prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimas ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam aktui, jie yra motyvuoti, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, priimti tinkamai įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniai santykiai yra sudėtingas, ilgas ir tęstinis procesas, jo eigoje galimos techninės ir kitokios klaidos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai įrodė kai kurias NŽT klaidas (dėl neteisingai nurodytų teisės aktų, dėl atsisakymo panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą ir kt.), tačiau jos, teismo vertinimu, yra techninio pobūdžio. Jos nedaro įtakos dviems esminėms bylos aplinkybėms: 1) kad pareiškėjams nuosavybės teisės yra atkurtos visiškai; 2) kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kodėl ginčo žemė turėtų būti laikoma jų asmeninio ūkio žeme. Priešingai atsakovas Č. B. įrodė, kad ginčo žemė priklausė jo protėviui ir pagrįstai suprojektuota jam kaip namų valda. Tai lemia procesinę bylos baigtį, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimą, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymą, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimą ir pripažinti niekine ir negaliojančia Sutartį yra atmetami (Lietuvos Respublikos administarcinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinės bylos dalį ir niekaip nekeičia šiame daliniame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų skundas atmetas, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jų prašymas atmetamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur advokato pagalbai. Daliniame sprendime, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2020 m. rugsėjo 14 d. teismas atmetė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl dabar sprendžia dėl likusios dalies 900 Eur.

T. B. atsiliepime į skundą ir atsiliepimuose į patikslintą skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją pagal 2019 m. gruodžio 23 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė L. G.. Sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta, kad jos surašomos už atsiliepimo į skundą surašymą, atstovavimą byloje, pasiruošimą bylai. Pridėti 2019 m. gruodžio 23 d. SEB banko sąskaitos išrašas ir advokatės surašytas 2020 m. birželio 23 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1011983.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja sumokėjo advokatei 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. birželio 23 d., Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) atitinkamai buvo 1289 Eur (2019 m. II ketvirtis) ir 1358,6 (2019 m. IV ketvirtis).

Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad nėra detalizuota, kiek už kokią paslaugą sumokėta, tačiau atsižvelgdmas į prašomos priteisti sumos dydį (900 Eur), vertins, kad visa suma buvo skirta atsiliepimo į skundą surašymui.

Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), padaugintas iš 2,5. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 900 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių (1289 Eur x 2,5=3222,5 Eur), todėl gali būti priteistina.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti T. B. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl T. B. iš pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) priteistina po 450 Eur (900 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 90 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) skundą atmesti.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo G. K. (G. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.