- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-24-317-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- L. H.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-317/2013
Teisėja: Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00985-2008-8
2013 m. vasario 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam L. H., jo gynėjui-advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. H. apeliacinį skundą dėl 2012 m. birželio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. H. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. ir jam paskirta 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. laikas, išbūtas sulaikyme bei psichiatrinėje įstaigoje, įskaitytas į paskirtą bausmę, laikant L. H. atlikusiu jam paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. H. nuteistas už tai, kad 2008-09-23 apie 20.50 val., bute (duomenys neskelbtini), Kaune, necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais išplūdo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) N. K. bei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. V., taip įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
L. H. taip pat nuteistas už tai, jog tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, viešoje vietoje, necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais toliau plūdo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) N. K., Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. V. bei jiems į pagalbą atvykusius Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. Č. ir (duomenys neskelbtini) M. U., taip įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. H. skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu, klaidingai interpretavo faktus bei garso įrašus. Nuteistojo manymu, bylos įrodymai nuo pat pradžių buvo renkami šališkai, todėl teismo nuosprendis neatspindi tiesos. Nuosprendyje iškraipyti teismo procese jo duoti parodymai, net neužsiminta, jog nuo jam priklausančio būsto durų jis buvo nustumtas jėga. Anot jo, nuosprendis neatitinka davusių parodymus asmenų teiginių: teismo posėdyje N. K. sakė, jog jam vykti adresu (duomenys neskelbtini) buvo liepta „iš viršaus“, o pačiame nuosprendyje užrašyta, jog „vakare jis gavo iš VPK budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kad ten yra sugadintas automobilis“. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog L. H. N. K. vadino „kagebistu“. Tai neužfiksuota jokiose audio ar video laikmenose. Teismas neatsižvelgė į tai, jog A. V. žmonos giminaičiai tarybiniais laikais dirbo milicijoj ir ši byla yra A. V. grasinimo susidoroti „remiantis savo ryšiais“ rezultatas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, jog policininkas išsitraukė savo užrašus, o K. V. Ž. savo asmens dokumento nepateikus, įsidėjo juos atgal. Todėl, apelianto nuomone, teismas šį pareigūnų veiksmą nepagrįstai interpretavo kaip pareigūnų dokumentų išsitraukimo faktą. Tokiu būdu , jo nuomone, teismas bando išsukti policijos pareigūnus nuo galimos atsakomybės. Apelianto teigimu, 2008-09-23 vakarą jis nei vieno iš pareigūnų nurodytų įžeidžiančių žodžių – „mentai“, „gaidys“, „piderastas“ pareigūnų atžvilgiu nevartojo, niekada anksčiau su policininkais nekonfliktavo. Jo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis galėjo keiktis tuo momentu, kai nutrūko vaizdo ir garso įrašas, iki buvo pradėtas daryti tik garso įrašas diktofonu. Jokių L. H. keiksmažodžių jokiame įraše nėra, todėl tai tėra tik teismo prielaida, kuria remtis negalima. Nuosprendyje nepagrįstai atmesti L. H. ir jo advokatės argumentai dėl ikiteisminio tyrimo, kuris truko net du metus. Jo metu L. H. visą laiką buvo kaltinamas pasipriešinimu policijos pareigūnui. Apeliantui nesuprantama, kaip prokuroras po dviejų metų darbo, gali nuspręsti, jog jis pareigūnams nesipriešino, o tik juos galimai įžeidė. Iš bylos medžiagos ir kitų susijusių dokumentų matyti, jog dėl šių bei kitų aplaidžių ir nusikalstamų veiksmų, prokuroras Darius Dziegoraitis buvo nušalintas nuo bylos, o vietoje jo buvo paskirtas kitas prokuroras. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nors nuosprendyje teigiama, jog ryšys tarp nukentėjusiųjų ir liudytojo A. V. nenustatytas, tačiau nustatyti minėto ryšio teismas net nebandė. Teismas taip pat visiškai nesigilino į V. grasinimą susidoroti, atmesdamas visas policininkams nepatogias aplinkybės ir nepageidaujamus faktus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
LR BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.
L. H. pagal LR BK 290 str. nuteistas už tai, kad necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais išplūdo policijos pareigūnus.
Iš nukentėjusiųjų pareigūnų N. K., A. V., E. Č. ir M. U. parodymų (t.4, b.l.192-198), taip pat liudytojo A. K. (t.5, b.l.2-4) parodymų matyti, jog savo tarnybines funkcijas vykdžiusius pareigūnus L. H. vadino „kagėbistais“, „gaidžiais“, „mentais“, „pederastais“. Tokie žodžiai teismų praktikoje pripažįstami įžeidžiančiais (kasacinė byla Nr. 2K-375/2011 ir kt.). Juos pareigūnų atžvilgiu L. H. pavartojo K. V. Ž., tuo metu buvusio L. H. bute, sulaikymo metu (K. V. Ž. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, šiam mirus, t.4, b.l.174-176), taip pat vedamas prie policijos automobilio. Pareigūnus įžeidžiančius žodžius L. H. vartojo viešoje vietoje – namo kieme, pašalinių žmonių (kaimynų) akivaizdoje. Įžeidžiančius žodžius L. H. kartojo ne vieną kartą - tiek iš pradžių aiškinantis situaciją, tiek vedamas per kiemą, sodinamas į policijos automobilį bei vežamas į policijos komisariatą. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog L. H. aprimo tik policijos komisariate (t.4, b.l.195-196). Nukentėjusiųjų pareigūnų ir liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais netikėti ir nesiremti teismas neturėjo jokio pagrindo.
Įvertinusi šiuos byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis L. H. įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas ėjusius policijos pareigūnus. Šioje byloje apylinkės teismo padarytos išvados dėl baudžiamosios atsakomybės L. H. pagal LR BK 290 str. taikymo, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės bylos Nr. Nr. 2K-70/2012; Nr. 2K-375/2011; Nr. 2K-287/2011 ir kt.).
Anot apelianto, apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog L. H. pareigūną N. K. vadino „kagebistu“, tai neužfiksuota jokiose audio ar video laikmenose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Nors iš nuteistojo pateiktų audio ir video įrašų, darytų jo bute, negirdėti, kad L. H. pareigūnų atžvilgiu būtų vartojęs įžeidžiančius žodžius, tačiau šie įrašai atspindi tik du L. H. bute įvykusios situacijos fragmentus. Kadangi įrašuose įvykio situacija fiksuota ne visą laiką, teismui buvo pateiktas ne įrašo originalus, o tik jo kopija, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pateikti įrašai visos įvykusios situacijos objektyviai neatspindi ir kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių L. H. vartojus pareigūnus įžeidžiančius žodžius, nepaneigia.
Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais byloje patvirtina, jog pareigūnai N. K. ir A. V. atvyko po to, kai A. S. (L. H. kaimynė) su savo draugu A. K. bei kitais kaimynais apžiūrėję automobilį ir pamatę apgadinimus, iškvietė policiją. Kaimynai matė, jog automobilį dviračiu subraižyti galėjęs asmuo (kaip vėliau paaiškėjo – K. V. Ž.) nuėjo į L. H. butą. Siekdami išsiaiškinti situaciją, atvykę pareigūnai užėjo pas L. H.. Apeliaciniame skunde keliama versija apie pareigūnų atvykimą, liepus kažkam tai „iš viršaus“, atmestinos kaip nepagrįstos, nes nėra patvirtintos kokiais tai objektyviais duomenimis ir jokios įrodomosios reikšmės neturi. Tai, kad nuteistojo kaimyno A. V. žmonos giminaičiai tarybiniais laikais dirbo sovietinėje milicijoje, taip pat jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su nagrinėjama byla neturi.
Apeliacinio skundo argumentai dėl galimai pareigūnų atliktų pažeidimų (dokumentų nepateikimo, L. H. nustūmimo nuo būsto durų ir pan.) yra nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00028-11, pradėtas dėl policijos pareigūnų galimai įvykdyto piktnaudžiavimo L. H. ir K. V. Ž. atžvilgiu pagal LR BK 228 str. 1 d., buvo nutrauktas 2011-12-22 nutarimu nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t.4, b.l.96-101). Prokurorai, išanalizavę ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, konstatavo, kad policijos pareigūnai veikė vadovaudamiesi pagrindiniais tarnybos principais, veiklos tikslais, įstatymų nustatyta tvarka, jiems pavestas funkcijas bei turimus įgaliojimus atliko tinkamai, veikdami nepažeidė teisės aktų, o atlikdami pareigas, vadovavosi tarnybos interesais ir principais, neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio, savo veiksmais nepadarė žalos. Šį nutarimą tiek aukštesnysis prokuroras, tiek teismai, kuriems jis buvo apskųstas, paliko galioti.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistajam abejones kelia aplinkybė, kad jis net du metus buvo kaltinamas pasipriešinimu policijos pareigūnui, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, jog jis pareigūnams nesipriešino, o tik galimai juos įžeidė. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2008-09-24 L. H. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 286 str. – dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (t.1, b.l.69). Pakeitus įtarimo turinį, L. H. 2010-07-22 buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 290 str. - valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą (t.1, b.l.75). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant ikiteisminio tyrimo trukmės, LR BPK 187 str. 2 d. numato galimybę ikiteisminio tyrimo metu keisti įtarimo turinį. Todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, jog L. H. galėjo padaryti ne LR BK 286 str., bet LR BK 290 str. numatytą veiką, įtarimo turinio pakeitimas atitinka BPK reikalavimus.
Apeliacinio skundo argumentų dėl prokuroro Dariaus Dziegoraičio nušalinimo nuo bylos teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, nes jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su apeliacine tvarka nagrinėjama byla jie neturi.
Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog revizuojamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutarė:
Nuteistojo L. H. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.