Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Birštone, dirbantis, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2015 m. balandžio 4 d., 10.27 val., kelyje, adresu Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW 745“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,49 promilių). Šiais savo veiksmais A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį įvertino kritiškai. Paaiškino, jog po metų pertraukos iš Norvegijos grįžo į Lietuvą, kelte išgėrė lietuviško alaus. Norvegijoje, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, „(duomenys neskelbtini)“ dirba kurjeriu, teikia laikraščių, reklamų, laiškų išvežiojimo paslaugas, kasdien vairuoja automobilį, jei bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, neteks darbo. Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė Ž. R. ir jų įvaikinta ketverių metų mergaitė, bei globojama įvaikintos mergaitės šešių mėnesių sesuo, kurią taipogi planuoja įsivaikinti. Skirtą baudą sutinka sumokėti, tačiau prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi vienintelis išlaiko šeimą, sutuoktinė nedirba, teisės atėmimas vairuoti transporto priemones neigiamai paveiks jo šeimą, jis neteks darbo, negalės vykdyti įsipareigojimus bankui ir įsivaikinti antros mergaitės.

2015 m. balandžio 4 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog jam dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialiste V. D., tarptautinėje jūrų perkėloje, adresu Perkėlos g., Klaipėda, sustabdė automobilį „BMW 745“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Patikrinus minėto asmens blaivumą, atsižvelgus į paklaidą A. R. nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 7).

Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, jog 2015 m. balandžio 4 d., 10.27 val., A. R. konstatuotas 0,49 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 14).

Gimimo liudijimu nustatyta, jog A. R. ir Ž. R. augina mažametį vaiką – A. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

Hipotekos lakštu, laidavimo ir kreditavimo sutartimi nustatyta, jog A. R. suteiktas kreditas. Nustatyta, jog laiduotoja Ž. R. (b. l. 28-29, 34-36, 37-47).

Platintojo darbo sutartimi nustatyta, jog A. R. dirba „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, Norvegijoje, laikraščių/reklamų/laiškų išvežiotoju į privačius namus, jų pristatymas į pašto dėžutę ar prie durų vienoje ar keliose teritorijose, suskirstytose pagal maršrutus. Nustatyta, jog darbuotojas darbui privalo naudoti automobilį (b. l. 30-32).

2015 m. gegužės 18 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimu nustatyta, jog A. R. atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 48).

2012 m. liepos 17 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma nustatyta, jog A. R. pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti be apribojimų I grupės B, B1 kategorijų grupės transporto priemones (b. l. 48).

2015 m. gegužės 18 d. siuntimu tirti, konsultuoti ir gydyti nustatyta, jog įstaigos duomenų bazėje duomenų apie A. R. gydymą dėl priklausomybės ligų nėra (b. l. 50).

2014 m. spalio 28 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2217 nustatyta, jog K. S. globėja paskirta Ž. R. (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog A. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta visa apimtimi. A. R. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalį.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2280/2010).

A. R. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Vienok, šios bylos aspektu, pažymėtina, jog įstatymu nustatytą leistiną neblaivumo normą A. R. viršijo nežymiai - 0,07 promilių. Bylos medžiaga nustatyta, jog A. R. tokio pobūdžio administracinį pažeidimą padarė pirmą kartą. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivumo būsenos, yra atsitiktinio pobūdžio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. nuo pat pradžių tiek policijos pareigūnams, tiek teismui, pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, paaiškino visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Imtina domėn, jog šiuo atveju eismo įvykis nebuvo sukeltas, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti ir kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. R. pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti be apribojimų I grupės B, B1 kategorijų transporto priemones, taipogi yra atestuotas pagal keturių akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, A. R. duomenų apie asmens gydymą dėl priklausomybės ligų nėra (b. l. 48, 50). Tokiu būdu, šios bylos kontekste, pažymėtina, kad A. R., dar iki teismo sprendimo priėmimo, pats savo iniciatyva išklausė keturių akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Šios aplinkybės suponuoja, jog A. R. dėl padaryto pažeidimo iš tiesų nuoširdžiai gailisi ir savo elgesį, iš tiesų, įvertino kritiškai, iniciatyviai siekia kiek įmanoma sušvelninti galimai kilsiančias pasekmes. Akivaizdu, jog išgyvena dėl savo įstatymui priešingo elgesio, ir to pasėkoje ne tiek jo paties atžvilgiu, kiek jo šeimos atžvilgiu kilsiančių pasekmių, negalint jam tinkamai vykdyti pagrindinio šeimą išlaikančio ir jos gerovę privalančio užtikrinti asmens pareigų.

Šios bylos kontekste akcentuotina ir tai, jog, kaip, bylos medžiaga nustatyta, A. R. šeimoje, kuri gyvena Lietuvoje, auga du mažamečiai ne biologiniai pažeidėjo ir jo žmonos vaikai, kurių viena – A. R., gim. 2011 m., jau yra įvaikinta, kitas – K. S., gim. 2014 m., A. R. sesuo, šiuo metu globojama, ruošiamasi įvaikinimo procesui. A. R. šeima turi įsipareigojimų bankui, sutuoktinė nedirba, tuo tarpu, A. R. darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu Norvegijoje. Pažymėtina, jog jo pajamos ir darbo vietos turėjimas, tiesiogiai gali įtakoti teismo procesą nagrinėjant įvaikinimo klausimą dėl antro, kaip minėta, šiuo metu globojamo, vaiko – K. S., kuri yra įvaikintos A. R. sesuo.

Šios aplinkybės, žinoma neeliminuoja pažeidėjo kaltės. Vienok, esant nurodytų aplinkybių visumai, pagrįstai manytina, kad A. R. atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus apribotos iš esmės ne tiek jo, bet jo šeimos aplinkos - sutuoktinės, ir svarbiausia jo šeimoje augančių mažamečių įvaikinto ir globojamo vaikų galimybės, be to, gali turėti neigiamas pasekmes sprendžiant antrojo vaiko įvaikinimo klausimą, kuris jau yra globojamas. A. R. netekus darbo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, šeima neteks ir pragyvenimo šaltinio.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad leistinas alkoholio koncentracijos kiekis viršytas iš esmės minimaliai, į pažeidėjo finansinę padėtį, kuri tiesiogiai įtakoja tinkamą šeimos ir svarbiausia vaikų gerbūvį, šeimyninę aplinką, kurioje auga ne biologiniai vaikai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikytina, kad šiuo atveju A. R. atžvilgiu įstatymo numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - būtų aiškiai neadekvati. Tokiu būdu, A. R. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam – 289,00 Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.