Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, II-10-729/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-01-12
Bylos Nr.: II-10-729/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00117-2023-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas: V. R.

Kategorijos

12.30.1Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 291 str.)
19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-729/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00117-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30.1; 19.9; 21.10.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. sausio 12 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. R.,jo atstovui advokatui G. D.,Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Ugniui Rauckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2909-2023 (ROIK 2320823696) ir 2023 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2915-2023 (ROIK 23208710584) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2909-2023 (ROIK: 2320823696) V. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 6 dalį 130 Eur bauda ir statomojo tinklo konfiskavimu už tai, kad 2023 m. gegužės 17 d., 13.09 val., apžiūros metu buvo nustatyta, kad jam priklausančiose ūkinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), laikė vieną draudžiamą, ne mėgėjų žvejybos įrankį – statomąjį tinklą. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435, 9.2 punktą. Taip pat V. R. 2023 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2915-2023 (ROIK: 23208710584) nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda už tai, jog 2023 m. gegužės 20 d., 14.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), kategoriškai atsisakė Aplinkos apsaugos pareigūnams pateikti asmens dokumentą tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau ir – AAVKĮ) 54 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. R. skundas dėl Institucijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimų. Skunde pareiškėjas nurodo, jog priimti nutarimai neteisėti ir nepagrįsti, todėl prašo juos panaikinti ir administracines teisenas jo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos kontrolę 2023 m. gegužės 17 d. apžiūros akte nurodyta, jog pagal reido metu gautą informaciją dėl draudžiamų ne mėgėjų žvejybai įrankių laikymo buvo atlikta ūkinių patalpų, esančių adresu: Ruigių g. 18, Ruigių k., Klaipėdos r., apžiūra, kurios metu buvo rastas vienas ne mėgėjų žvejybos įrankis – statomas tinklas. Apžiūroje dalyvavo G. L. (jo dukra), kuriai nebuvo išaiškinta, kad ji yra apžiūros liudininke, neišaiškintos jos teisės ir pareigos; pareigūnai jo paties į apžiūrą nepasikvietė. Vyr. specialistas V. O. protokole nurodė, jog 2023 m. gegužės 17 d., 13.09 val., jis (V. R.) jam priklausančiose ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė vieną draudžiamą ne mėgėjų žvejybos įrankį – statomą tinklą, kuris daiktų ir dokumentų protokolu paimtas, ir tokiu būdu jis pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.2 punktą. Tačiau vaizdo įraše užfiksuoti faktai neatitinka protokolo teiginių, o pareigūnų surašyti dokumentai dėl poėmio ir kitų procesinių veiksmų yra neteisėti. 2023 m. gegužės 17 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, jog paimtas statomas tinklas iš G. L., adresu (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyti atsisakė. Šiame protokole nėra nurodyta, iš kur konkrečiai tinklas paimtas, nėra jokių įrodymų, kad tinklas pagrįstai priskiriamas prie statomų tinklų ir ar šis tinklas tinkamas naudoti žvejybai. Taip pat nėra įrodymų, kad G. L. būdų dalyvavusi aptinkant tinklą ar fiksuojant jo suradimo vietą, ji nedalyvavo specialistams atsidarant lauko virtuvę bei joje vaikštant. Pažymėtina, jog G. L. nėra pastatų savininkė ar savininko įgaliotas asmuo, o kaip artima V. R. giminaitė ji negalėjo būti apžiūros liudininkė, nebent pati būtų su tuo sutikusi, prieš apžiūrą išaiškinus jai visas jos teises; tai nebuvo padaryta, todėl jos atsisakymas pasirašyti protokolą buvo teisėtas ir pagrįstas ir negalima vertinti tokiu būdu atliktos apžiūros kaip atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Ūkio subjekto ūkinių patalpų apžiūros aktas surašytas pažeidžiant asmenų bei ūkinių subjektų privačios nuosavybės kontrolės veiksmų atlikimo, įėjimo į privačių asmenų teritoriją, pastatų apžiūros tvarką. Taip pat vaizdo įraše matyti, jog vienas iš pareigūnų savavališkai, neturėdamas tam pagrindo, įstatymo nustatyta tvarka gauto leidimo daryti poėmį ar įeitį į asmens būstą be savininkų sutikimo, be savininkų dalyvavimo, nesant įstatymų nustatyta tvarka neatidėliotino pagrindo, nesant kartu įstatymais nustatyta tvarka pakviesto liudininko, atsikabino vienos iš ūkinių patalpų užraktą, įėjo į šią patalpą ir žodžiu konstatavo tinklo joje buvimą, tačiau konkrečiai neparodė tariamos tinklo buvimo vietos; taip pat šis pareigūnas atsidarė gyvenamojo namo duris bei apžiūrėjo patalpą, kurioje matėsi namo įrenginiai. Taip pat apžiūros protokole nurodoma neteisinga apžiūros ir šių dokumentų sudarymo vieta. Akte nurodoma, jog vyko reidas ir jo metu gauta informacija apie ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymą, todėl atlikta patalpų apžiūra; 2023 m. birželio 15 d. tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad reido metu gavo informaciją apie laikomus ne mėgėjiškos žūklės įrankius ir apie dorojamus žvėris ir nurodyta, jog dokumentus sudarė kitoje vietoje. Tačiau 2023 m. gegužės 17 d. 13.08 val. pareigūnas atvykęs į jo namus nurodė jo dukrai G. L., kad nori apžiūrėti ūkinį pastatą, nes gavo pranešimą dėl laukinių žvėrių lupimo, tačiau apie nemėgėjiškus žūklės įrankius nieko neužsiminė.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareiškėjas skunde nurodė, jog jis pareigūnams neatsisakė pateikti asmens dokumentų, tačiau prašė iškviesti jį į departamentą kitą dieną, kur būtų atvykęs ir pateikęs prašomus dokumentus. Pareigūnams jo asmenybė buvo žinoma, jie turėjo visus reikiamus duomenims administracinio nusižengimo protokolo surašymui, o ir pats prisistatė pareigūnams vardu ir pavarde, su pareigūnais diskutavo dėl 2023 m. gegužės 17 d. įvykių. Iš vaizdo įrašo matyti, jog atvykę pas jį į namus šeštadienį pareigūnai patys jam neprisistatė, nenurodė konkretaus atvykimo tikslo, teisinių veiksmų pagrindo. Tik po to, kai jis pasakė pareigūnams dėl teisių į privačią nuosavybę pažeidimo, pareigūnas pareikalavo asmens dokumento, nors jokio pažeidimo tą dieną nebuvo padaręs. Be to, kitas pareigūnas nurodė, jog reikia jam surašyti protokolą ir palikti, taigi jiems nebuvo kliūties surašyti protokolą net jam ir nepateikiant asmens dokumento, tačiau tai nebuvo padaryta. Jam paprašius, jog pareigūnai atsiųstų jam šaukimą ir oficialiai pakviestų į įstaigą, pareigūnai ne kartą pakartojo, jog jis trukdo aplinkos apsaugos kontrolės veiksmams. Pabrėžtina, jog ANK numatyta, jog asmuo gali neatvykti šaukiamas protokolui surašyti ir net nenurodyti savo duomenų surašant protokolą, todėl pareigūnų reikalavimas pateikti asmens pažymėjimą, šiuo atveju, kai jis pareigūnams buvo žinomas bei prisistatęs, tam, kad būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas ir neatitinkantis įstatymų. Nuvykęs pagal galiausiai jam pateiktą šaukimą į instituciją jis davė paaiškinimus, jog su tinklu neturi nieko bendro, kad sodyba priklauso ne tik jam, bet ir jo žmonai, kad sodyboje lankosi daug žmonių, šiuo adresu yra registruoti jo suaugę vaikai, sodyba neaptverta, atvira, tačiau pareigūnai į tokius jo argumentus neatsižvelgė, jam buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai ir priimti šiuo skundu prašomi panaikinti nutarimai.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. R. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo palikti 2023 m. spalio 18 d. nutarimus nepakeistus. Nurodo, kad surašyti protokolai yra teisiškai pagrįsti, skunde minėti ANK 566 ir 575 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti, su ANK 577 straipsnio nuostatomis pareiškėjas buvo supažindintas atskirai, todėl teiginiai dėl minėtų straipsnių pažeidimų nėra teisiškai pagrįsti. Atliekant ūkinių pastatų apžiūrą, dalyvavo pilnametė pareiškėjo dukra, kuri be jokios prievartos, savanoriškai leido pareigūnams atlikti ūkinių patalpų apžiūrą ir pato joje dalyvavo. Radus draudžiamą laikyti žvejybos įrankį – statomąjį tinklą, dukra nedelsiant susisiekė su pareiškėju, ir galimai gavusi jo nurodymus, atsisakė pasirašyti ant apžiūros akto lapų. Tokie jos veiksmai buvo visiškai teisėti ir jokių kaltinimų jos atžvilgiu pateikta nebuvo. Po apžiūros įrankis buvo paimtas surašant daiktų paėmimo protokolą ir nutarimu konfiskuotas. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nurodo, jog filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kaip pareigūnai atvykę prisistatę V. R., informavo jį apie atvykimo tikslą (protokolo surašymui) ir tuo tikslu paprašė jį pateikti savo asmens dokumentą, kad galutinai sutikslintų atsakomybėn traukiamo asmens anketinius duomenis. Pareiškėjui nevykdant teisėto pareigūnų reikalavimo pateikti asmens dokumentą, jį ignoruojant, motyvuojant tuo, kad „jie ne kokie tai pasieniečiai“, jis buvo kelis kartus informuotas, kad daro pažeidimą, atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir kokios gali būti jo pasekmės, tačiau V. R. į tai nekreipė dėmesio. Pareiškėjo teigimas, kad pareigūnai patys žino visus jiems reikalingus duomenis apie pareiškėjo tapatybę, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. parodė, kad skundą visiškai palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai parodė, kad aplinkos apsaugos pareigūnai kratą jam priklausančiuose statiniuose atliko neteisėtai, kadangi namuose nebuvo nei jo, nei jo žmonos, namuose buvo tik į svečius atvykusi dukra. Pareigūnai 2023 m. gegužės 17 d., prieš atvažiuodami pas jį į namus, jam neskambino; jie užsuko į jo ūkio dirbtuves, paklausė sūnaus kur jis (V. R.) yra, ar kieme stovintis džipas priklauso jam (V. R.), bet nei jam skambino, nei kvietė parvykti į namus apžiūros veiksmų teisėtam atlikimui ar nurodymui, koks kitas asmuo jo kaip savininko galėtų būti įgaliotas juose dalyvauti. Tada pareigūnai nuvažiavo į jo namus, kur buvo tik jo dukra, pasakė jai, kad yra gautas skundas ir reikia apžiūrėti patalpas. Dukra dėl to netrukus jam paskambino. Tik tada, kai buvo atlikta krata, pareigūnas M. S. jam paskambino ir pasakė, kad jam priklausančiame pastate rado tinklą ir jis už tai bus nubaustas; jis (V. R.) paprašė išeiti iš jo kiemo. Iš kur ūkiniame pastate atsirado tinklas jis nežino, jo niekada nebuvo matęs, galbūt jį paliko prieš tai buvęs pastatų savininkas. Dukrai perdavus pareigūnams jo reikalavimą išvykti iš jo sodybos, pati dukra V. R. automobiliu atvyko prie dirbtuvių, kur turėjo atvežti pietus darbininkams, ir ten atvykę tie patys pareigūnai atliko ir šio automobilio apžiūrą. Pareigūnai prie dirbtuvių dukrai liepė pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau dukra atsisakė tai padaryti, dokumentų kopijų jai nepaliko. Jo žiniomis, aplinkinėse sodybose buvo žmonių, iš kurių vieną pareigūnai galėjo pasikviesti pabūti liudininku, kol apžiūrės patalpas. Gegužės 20 d. atvykę pas jį į namus pareigūnai nurodė jam pateikti asmens dokumentą administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Jis asmens dokumento pateikti neatsisakė, tik nurodė, kad jo su savimi neturi, dokumentas buvo paliktas ūkinėje bazėje – dirbtuvėse, už 3 kilometrų nuo namų. Tada pareigūnai pradėjo grasinti jam atsakomybe ir už tai, todėl jis jų pareikalavo, kad šie jam atsiųstų šaukimą atvykti į Aplinkos apsaugos agentūrą. Mano, jog pareigūnai turėjo pakankamai duomenų, jog būtų galėję jam surašyti protokolą nepateikus asmens dokumento. Kai jis nuvyko į Instituciją, neprisimena ar jau buvo surašytas jam protokolas, tačiau pareigūnai į jo nurodytas aplinkybes nekreipė dėmesio. Patalpa, kurioje buvo rastas tinklas, naudojama kaip sandėliavimo vieta, kur tebėra ankstesnių sodybos savininkų daiktų, o taip pat – dabartiniams savininkams priklausančių daiktų. Šalia sodybos jokio vandens telkinio nėra ir jis niekada nelegaliai nežvejojo bei tinklų tam nelaikė.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad reido metu buvo gautas pranešimas, jog Ruigių kaime gyvenantis V. R. gali laikyti neteisėtus žvejybos įrankius ir pažeidinėti medžioklės reikalavimus – neteisėtai medžioti ir doroti laukinius žvėris. Jis su kolega pirmiausia nuvažiavo į dirbtuves ieškoti V. R., tačiau jo nerado, todėl susirado, kur jis gyvena, ir nuvyko į jo kiemą; pasibarškino į namo duris, išėjo mergina, kuri prisistatė esanti V. R. dukra G. L.. Jie jai prisistatė ir nurodė atvykimo tikslą, jos paprašė aprodyti ūkines patalpas; ji su tuo sutiko, ūkinių pastatų duris jiems atidarė. Jie šiai moteriai nepaaiškino, jog ji turi teisę atsisakyti būti liudininke apžiūros metu, kadangi ji neliudijo, o tik dalyvavo ūkinių patalpų apžiūroje kaip šeimos narys. Apžiūros metu buvo rastas tinklas; kad tai draudžiamas žvejybos įrankis, pareigūnai nustatė iš plūdžių ir svarelių ant tinklo. Jeigu gerai prisimena, tinklą rado patalpos dešinėje pusėje ant žemės. V. R. dukra apžiūroje dalyvavo, kur ji buvo tuo metu, kai jie rado tinklą, neprisimena, tačiau visada buvo kartu. Prieš darydami apžiūrą su V. R. nesusisiekė, nes neturėjo jo telefono numerio bei suprato, jog dukra gyvena toje pačioje sodyboje, todėl nematė būtinybės užsitikrinti būtent savininko dalyvavimą. Kodėl dukros nepaprašė V. R. telefono numerio, nežino. Kai pareigūnai surado tinklą, jie paprašė jo dukters paskambinti tėvui ir paraginti parvykti. Kaip suprato iš G. L. žodžių po telefoninio pokalbio su tėvu, V. R. skubiai parvažiuoti namo nesutiko ir nurodė dukrai perduoti pareigūnams, kad šie paliktų jo kiemą. Tada ir G. L. elgesys jų atžvilgiu pasikeitė, ji liepė jiems nebevaikščioti po sodybą ir atsisakė pasirašyti ant apžiūros protokolo, kadangi V. R. nurodė jai ant jokių dokumentų nepasirašyti; jie surašė reikiamus dokumentus ir išvažiavo į V. R. dirbtuves jo ieškoti, bet nerado. Po kiek laiko ten automobiliu atvažiavo ir V. R. dukra, todėl jie prie dirbtuvių ją sustabdė ir atliko automobilio apžiūrą, norėdami įsitikinti, ar ten nėra daugiau draudžiamų daiktų. Į gyvenamųjų namų patalpas įeita nebuvo, tik duris pabeldę pravėrė, nes niekas jiems jų neatidarė, o kaime dažnai tenka taip ieškoti šeimininkų. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, jog tinklas paimtas iš G. L., nes ji dalyvavo apžiūroje. Šiuo atveju poėmis nebuvo darytas, jis daromas, kai asmuo nesutinka atiduoti daiktų, o G. L. tinklą atidavė geranoriškai, tik po to tėvo nurodymu pakeitė savo poziciją. Kitą dieną atvažiavo pas V. R. surašyti protokolo, paprašė jo asmens dokumento, tačiau jis jo nepateikė. Asmens dokumento prašė kelis kartus, informavo jį, jog už teisėtų reikalavimų nevykdymą jam gresia atsakomybė, tačiau jis į tai nereagavo, nenurodė, jog neturi su savimi dokumento,. Asmens dokumento prašė tam, kad galėtų įsitikinti V. R. tapatybe, kadangi jį matė pirmą kartą. Kadangi V. R. atsisakė pateikti asmens dokumentą, protokolą jie surašė grįžę į Instituciją, nustatę jo anketinius duomenis iš administracinių nusižengimų registro. Būdami pas V. R. to padaryti negalėjo, nes neturėjo pasiėmę kompiuterio. Šiuo atveju jokios procesinės prievartos priemonės V. R. nebuvo taikytos, policijos pareigūnų jis su kolega irgi nekvietė, nes nematė tokio reikalingumo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. O. parodė panašiai kaip ir liudytojas M. S.. Jis patvirtino, kad jiems dirbant kartu 2023 m. gegužės 17 d. reido metu buvo gautas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, jog yra dorojami laukiniai žvėrys ir laikomi nelegalūs žvejybos įrankiai, todėl jiedu nuvažiavo į V. R. namus, kur jo paties tuo metu nebuvo, ir dalyvaujant pilnametei ten buvusiai V. R. dukrai G. L. atliko ūkinių patalpų apžiūrą. Atliekant apžiūrą, vienoje iš patalpų buvo rastas tinklas. Kad tai draudžiamas įrankis nustatė iš to, jog tinklas buvo su svareliais ir plūdėmis, paruoštas statymui, nesuveltas. G. L. ant apžiūros protokolo nepasirašė, kadangi jai neleido tėvas. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, jog tinklas paimtas iš G. L., nes ji dalyvavo apžiūroje. Po kelių dienų grįžo pas V. R. paimti paaiškinimo ir surašyti administracinių nusižengimų protokolo. Pagal procedūrinius reikalavimus, norėjo nusistatyti jo tapatybę iš jo asmens dokumento, tačiau V. R. atsisakė bendrauti ir pateikti dokumentą. Tada jie grįžo į kontorą ir išsiuntė jam šaukimą atvykti į Instituciją. Neužfiksavo, jog V. R. būtų sakęs, jog tiesiog neturi asmens dokumento. Prie surašant protokolą, V. R. pateikė duomenis, kad ne jis vienas sodybos savininkas, jog vaikai ten yra deklaravę gyvenamąją vietą, nurodė (ir jie patys matė),jog sodyba neaptverta. Į gyvenamąjį namą jie nėjo, tik duris pravėrė ieškodami gyventojų, kad kažkas dalyvautų apžiūroje. G. L. apžiūroje dalyvavo kaip šeimos narys, o jeigu būtų kažką iš šalies atsivedę, tada būtų buvęs liudininkas. Ar išaiškino jai teisę atsisakyti liudyti prieš savo tėvą, neprisimena, tačiau ji ir neliudijo.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. parodė, kad tą dieną buvo viena tėvų namuose, kai į duris kažkas paskambino. Apačioje stovėjo du vyrai, kurie nurodė, jog yra iš aplinkos apsaugos ir gavo pranešimą, jog sodyboje yra lupami gyvuliai, dėl to nori apžiūrėti patalpas. Pareigūnams nurodė, kad ji yra V. R. dukra ir kad čia negyvena; pareigūnai nesakė, jog jos dalyvavimas apžiūroje yra būtinas. Pareigūnai klausė kur yra namų šeimininkai, norėjo, kad tėtis grįžtų namo, tačiau jis buvo išvažiavęs toli ir negalėjo grįžti. Tada jie išėjo į lauką, nurodė, jog nori apžiūrėti ūkines patalpas. Pareigūnai patys įėjo į patalpas, leidimo atidaryti ar atrakinti duris neprašė. Ji į vieną patalpą nuėjo kartu, išėjus ji paskambino tėčiui, kadangi nežinojo ką daryti. Tuo momentu vienas iš pareigūnų užėjo už pastato, nuėjo į malkinę, pradėjo visur žiūrinėti. Ji pasikalbėjusi su tėčiu grįžo prie jų. Jie turėjo kažką pasidėję kieme ir nurodė, kad kažką rado; rado kažkokią medžiagą, kurią ji matė pirmą kartą. Iš kur jie išnešė tą daiktą, ji nematė; pareigūnai jai nenurodė, iš kur jį paėmė. Tuo metu paskambino tėtis ir liepė jai pasakyti pareigūnams, kad jie turi išeiti, neapžiūrinėti sodybos be šeimininkų. Kiek vėliau grįžo namo jos mama, pareigūnai dar buvo automobilyje, kieme. Tada ji su automobiliu nuvažiavo iki dirbtuvių nuvežti darbininkams maisto; prie dirbtuvių pamatė pareigūnų automobilį. Ji įsuko į kiemelį ir pareigūnai paskui ją atvažiavo; nurodė, jog nori apžiūrėti automobilį, tačiau apžiūrėję nieko nerado. Ji atsisakė pasirašyti pareigūnų pateiktuose dokumentuose, kadangi nematė, kur ir ką jie rado.

Pareiškėjo V. R. atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė V. R. skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad Institucijos atstovai nepateikė įrodymų, kad rado ir paėmė būtent V. R. įgytą ar laikomą tinklas; vien tai, jog jis yra patalpų savininkas nesudaro pagrindo traukti jo administracinėn atsakomybėn. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog patalpos priklauso ne tik V. R., tačiau ir jo žmonai, todėl neaišku, kodėl protokolas surašytas jam, o ne jai. V. R. raštu išdėstė situaciją, pateikė registro išrašus, tačiau pareigūnai į tai nereagavo, į viską žiūrėjo subjektyviai. Byloje surinkti įrodymai yra niekiniai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija, ANK, AAVKĮ yra aiškiai nustatęs kiekvieno pareigūno veiksmų teisėtumą atliekant veiksmus ir kiekvieno asmens teises, kurios turi būti užtikrintos, kai pareigūnas atlieka savo funkcijas. Jeigu pareigūnai gavo anoniminį skambutį ir žinojo, kad konkrečioje vietoje yra tinklas, tai pagal ANK praktiką, jie privalėjo kreiptis į teismą ir gauti leidimą, kad galėtų atlikti tokią apžiūrą ir paimti daiktą, darydami poėmį, arba gauti teismo patvirtinimą vėliau. AAVKĮ 12 ir 17 straipsniai nurodo, jog, kai nėra asmens namuose, pareigūnai apžiūrai turi pakviesti liudininką. Šiuo atveju G. L. nurodė, kad ji yra dukra ir čia negyvena; pareigūnai jai neišaiškino jos teisės atsisakyti liudyti prieš savo šeimos narį. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodė, jog iš G. L. paėmė tinklą, tačiau ji niekada jo neturėjo ir niekas iš jos nieko nepaėmė. Jeigu taip pareigūnai nurodė, tai turėjo ir nubausti G. L., nes iš jos paimtas tinklas. Pareigūnai šiuo atveju nesilaikė įstatymų reikalavimų, pažeidė juos gana grubiai. Sudaryti dokumentai savo turiniu ir esme prieštarauja įstatymui ir tokiais dokumentais vadovautis negalima. Dėl asmens dokumento nepateikimo - pareigūnai turi prieigą prie Administracinių nusižengimų bylų registro, kuriame yra duomenys apie kiekvieną asmenį, todėl šiuo atveju pareigūnai V. R. asmens duomenis galėjo pasitikrinti ten, todėl administracinis nusižengimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nėra padarytas.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, jog byloje esantys smulkūs trūkumai nėra esminiai ir nepaneigia pažeidimų padarymo fakto ir esmės. Institucija įsitikinusi, kad pažeidimai padaryti, nes V. R. nuosavybės teise priklausančiose ūkinėse patalpose buvo rastas draudžiamas žvejybos įrankis - statomasis tinklas ir nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog patalpų savininkai nėra atsakingi už tai, jog pas juos yra randami draudžiami daiktai. Tai, kad sodyba nėra aptverta ir joje vaikšto daug žmonių, kurie neva galėjo palikti tinklą, nėra pagrindas netraukti administracinėn atsakomybėn patalpų savininko. Tinklo radimas yra nenuginčijama faktinė aplinkybė, o tvirtinimai, kad niekada anksčiau nematęs, jog gal kas padėjo, yra subjektyvūs ir vertintini kaip asmens bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Dėl ANK 505 straipsnio, tai filmuotojo medžiagoje aiškia matyti, kad dokumento V. R. pareigūnams nepateikė, nors buvo ne kartą to prašomas ir perspėtas dėl atsakomybės už teisėtų reikalavimų nevykdymą. V. R. šiuo atveju piktybiškai nenorėjo turėti reikalų su pareigūnais, todėl yra pagrįstai traukiamas atsakomybėn. Šaukimas protokolo surašymui užtruko apie 2 savaites, ir tai traktuotina kaip pareigūnų laiko švaistymas, o tai galėjo operatyviai padaryti reido metu.

Iš 2023 m. gegužės 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo nustatyta, kad iš G. L. paimtas 1 statomas tinklas (b. l. 20).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. apžiūros akto nustatyta, kad pagal reido metu gautą informaciją dėl draudžiamų ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymo buvo atlikta ūkinių patalpų, esančių, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra apžiūros metu dalyvavo G. L.; apžiūros metu buvo rastas vienas ne mėgėjų žvejybos įrankis – statomas tinklas. G. L. nurodė, kad ji yra sodybos šeimininko V. R. dukra (b. l. 21-22).

Vaizdo įrašuose, darytuose 2023 m. gegužės 17 d., užfiksuota, kaip aplinkos apsaugos departamento pareigūnai M. S. ir V. O. atvyko pas V. R. į namus (duomenys neskelbtini) pasiskambino į duris, kurias atidarė moteris, kuri nurodė, jog čia negyvena ir yra V. R. dukra. Pareigūnai nurodė, jog gavo pranešimą, kad šioje teritorijoje yra nelegaliai parvežami ir dorojami žvėrys, todėl jie turi apžiūrėti ūkines patalpas. Moteris nueina kartu su pareigūnais iki vienos iš ūkinių patalpų, atidaro duris, pareigūnai apžiūri patalpą, įrodymų, kad būtų lupami žvėrys nerasta. Moteris su pareigūnais išeina į lauką; matosi, jog moteris sustoja lauke, o pareigūnas M. S. atkabina kabliuką ir įeina į kitas patalpas, jose žvalgosi, kol V. O. jam pasako „yra tinklas“; moters patalpoje nematyti. Pareigūnas V. O. paima tinklą, išeina į lauką, prie pastato šalia stovi moteris. Pareigūnas V. O. jai pasako, kad rastas tinklas ir paklausė kur yra jos tėtis, ir kur su tinklu žvejoja, moteris nurodo, kad nežino, tėtis nebrakonieriauja, yra medžiotojas. Iš minėtos patalpos išėjęs pareigūnas M. S. nurodė moteriai, jog ši paskambintų tėčiui ir nurodytų, jog jis grįžtų namo; pareigūnas nueina iki kito pastato, atsidaro duris, į jas šviečia žibintuvėliu, patalpoje matomas pečius. Moteris prieina prie pareigūno, pareigūnui paklausus ar tai gyvenamosios patalpos, moteris uždaro duris ir nurodo, jog tėtis liepė išeiti. Toliau vaizdo įrašuose matyti, jog moteris stovi kieme, pareigūnas V. O. apeina aplink ūkines patalpas, jas apžiūrinėja, pareigūnas M. S. apžiūri malkinę.

Vaizdo įraše, darytame 2023 m. gegužės 20 d., matyti, kaip tie patys pareigūnai atvyko pas V. R. į namus ir kalbasi su duris atidariusiu V. R., kuriam nurodė, jog jam priklausančiose patalpose buvo rastas tinklas, paprašo pateikti asmens dokumentą. V. R. nurodė, jog atsisako pateikti asmens dokumentą, kadangi patalpos apžiūrėtos nelegaliai, nėra liudininkų, jų parašų. Pareigūnas įspėja dėl jo reikalavimo nevykdymo, nurodo atsakomybę už tai ir dar kartą paprašo pateikti asmens dokumentą. V. R. nurodo, jog asmens dokumento pateikti neatsisako, jį pateiks įstaigoje, kai gaus oficialų šaukimą į ją atvykti, ir ten pasikalbės. V. R. uždarius patalpos duris ir palikus pareigūnus, girdima, kaip pareigūnas V. O. pasako, jog surašome protokolą ir paliekame V. R.. Pareigūnas M. S. nurodo, jog bus išsiųstas šaukimas V. R. atvykti į įstaigą, taip pat bus surašytas protokolas už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas ginčija jo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, prašo panaikinti skundžiamus nutarimus ir administracines teisenas pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, kadangi įrodymai, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė, surinkti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, o padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytiems faktams.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 6 dalyje

ANK 291 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimą, realizavimą, įsigijimą arba laikymą.

Nagrinėjamu atveju itin aktuali yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 9.2 punkto norma, kurioje įtvirtinta, jog draudžiama laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais.

Byloje nėra ginčo, kad M. S. ir V. O. yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai ir į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyko pagal gautą pranešimą dėl galimai padaryto pažeidimo aplinkos apsaugai. Todėl nėra abejonių, kad jie vykdė tarnybines pareigas ir turėjo teisę naudotis AAVKĮ suteiktomis teisėmis.

Pareiškėjas V. R. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog šie Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai atvykę į įvykio vietą neteisėtai atliko ūkinių pastatų apžiūrą, be jų savininko ar įgalioto asmens leidimo; byloje nėra duomenų, jog tinklo suradimo vieta buvo užfiksuota dalyvaujant liudininkui, o ir paties tinklo pareiškėjas anksčiau niekada nėra matęs. Taip pat byloje nėra duomenų ar rastas tinklas yra priskiriamas prie statomų tinklų ir ar jis tinkamas naudoti žvejybai.

AAVKĮ 12 straipsnis nurodo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos, be kita ko, ir tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pateikę tarnybinį pažymėjimą, turi teisę netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas), gavę pranešimą ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 15 punktas).

Pagal AAVKĮ 17 straipsnį į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu, o esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.

Šiuo atveju gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai M. S. ir V. O., kurie atliko ūkinių pastatų apžiūrą, teismo posėdyje patvirtino, kad prieš atliekant ūkinių pastatų apžiūrą su teritorijos ir patalpų savininku V. R. nesusisiekė, kadangi neturėjo jo telefono numerio ir įvykio vietoje nusprendė, kad gyvenamojo namo viduje buvusi ir duris atidariusi V. R. dukra G. L. yra tinkamas asmuo, kuriam dalyvaujant jie galės apžiūrėti ūkinius pastatus, kadangi, kaip jie suprato, ji yra kartu gyvenantis šeimos narys ir geranoriškai sutiko aprodyti patalpas; taip pat nurodė, jog G. L. neišaiškino teises atsisakyti būti liudininke, kadangi pastaroji neliudijo, ji apžiūroje dalyvavo kaip šeimos narys. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog žemės sklypas ir jame esantys pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. lapkričio 12 d. bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklauso V. R. ir jo žmonai. Pažymėtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnai savaip interpretavo ūkinių patalpų apžiūros aplinkybes (t.y., kad jas galėjo apžiūrėti nesusisiekę su nors vienu iš patalpų savininku, nes namuose buvo jų dukra, kuri geranoriškai sutiko aprodyti patalpas); tai nesuteikė jiems teisėto pagrindo atlikti minėtų patalpų apžiūrą nedalyvaujant jų savininkui. Vadovaujantis AAVKĮ 17 straipsniu, į privačias teritorijas aplinkos apsaugos pareigūnai be teritorijos savininko, valdytojo ar jų įgalioto atstovo patekti gali tik tada, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, o šiuo atveju, kaip jau minėta, su patalpų savininku net nebuvo bandoma susisiekti, nebuvo aiškinamasi patalpų savininko ar valdytojo dalyvavimo šiame veiksme galimybių. Tai įrodo vaizdo įrašo dalis, kur matyti, kad tik po to, kai buvo rastas tinklas, pareigūnas M. S. nurodė V. R. dukrai, kad paskambintų V. R. ir lieptų grįžti namo. Teismo posėdžio metu V. R. nurodė, kad pirmiausia su juo susisiekė dukra, kuri nurodė, jog yra atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie apžiūrinėja ūkines patalpas, nes buvo gautas skundas dėl lupamų laukinių žvėrių, o tik po to, kai patalpos buvo apžiūrėtos ir jose buvo rastas tinklas, jam paskambino pareigūnas M. S., kuris nurodė, jog už tai, kad jis laikė draudžiamą įrankį – statomą tinklą, jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Be to, G. L., kurią Institucija pripažino tinkama savininkų atstove, nebuvo kaip tokia tinkamai įtraukta į šį procesą. Jos tapatybė nebuvo nustatyta (ją patvirtinančių dokumentų nebuvo pareikalauta), ji nebuvo informuota, jog yra įtraukiama liudininke, dalyvausiančia patalpų apžiūroje ir turėsiančia pasirašyti šios apžiūros aktą, jos nebuvo klausiama, ar ji sutinka tokia liudininke būti. Atsižvelgiant į artimą giminystės ryšį su sodybos šeimininku bei pačios G. L. nurodymą, kad ji čia negyvena, tik yra atvažiavusi pas tėvus, pareigūnų sprendimas būtent ją įtraukti dalyvauti galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimo ir įkalčių tam rinkimo veiksme kaip liudytoją AAVKĮ 17 straipsnio 2 dalies prasme balansuoja ant tokio įrodymo gavimo teisėtumo ribos ir tai prisideda prie šio Institucijos prašomo pripažinti V. R. kaltę dokumento kritiško vertinimo aplinkybių visumos. Tai teismas pripažįsta gan šiurkščiais procesiniais tokio veiksmo atlikimo pažeidimais ir informuoja Instituciją, kad ji turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ir nekeltų abejonių jos pareigūnų atliekamų veiksmų teisėtumu.

V. R. patraukimą administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą teismas pripažįsta esant nepagrįstu dar ir todėl, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 6 dalyje, padarymui būtina tiesioginė tyčia, t. y. pažeidėjas turėjo žinoti, kad laiko uždraustus tinklus ir sąmoningai tai daryti, o tai šiuo atveju nebuvo tinkamai nustatyta ir įrodyta. Pats V. R. tai neigė ir aiškino, kad nieko nežino apie tinklą, o toje patalpoje, kurioje buvo rastas tinklas, nuo teritorijos įsigijimo nebuvo darytas remontas, patalpa tarnavo kaip sandėliukas ankstesnių savininkų paliktiems daiktams, statybinėms atliekoms sudėti, todėl tinklą galėjo palikti ir buvęs savininkas, o be to, sklypas nėra aptvertas, jame vaikšto daug žmonių, todėl tinklą galėjo palikti bet kas kitas. Kaip matyti, tyrimą atlikę pareigūnai visų šių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo metu netyrė ir nesiaiškino. Nebuvo aiškinamasi ir V. R. žmonos - šių patalpų bendrasavininkės atsakomybės klausimas, ji neapklausta, nepaimtas jos paaiškinimas dėl rasto tinklo priklausomybės ir fakto, kad jis apskritai yra sodyboje, žinojimo.

Be to, byloje yra tik į netvarkingą ryšulį suspausto tinklo nuotrauka; kaip buvo nustatyta ir pareigūnų teismo posėdyje patvirtinta, kad patys pareigūnai įvykio vietoje įvertino, jog tinklai buvo tinkami naudojimui, kadangi buvo su plūdėmis ir svareliais, nebuvo susivėlę, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų (specialisto išvados, apžiūros protokolo, išskleisto tinklo nuotraukos ar kt.), galinčių įrodyti, kad jis buvo tinkamas žvejybai, o ne, pavyzdžiui, sutrūnijęs ar skylėtas; tuo pačiu praleista galimybė užfiksuoti ir kokius nors neseno šio tinklo naudojimo požymius ( įsivėlusias žoles ar pan.). Pažymėtina ir tai, kad konkreti tinklo radimo vieta užfiksuota labai fragmentiškai ir neaiškiai ir tik vaizdo įraše, fotografija, prieš paimant jį iš radimo vietos, nepadaryta, ir tai neleidžia teismui vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių ( kad jis net nežinojo tokį tinklą kažkur tarp senų daiktų sandėliuke esantį ir t.t.). Trūkstant šių objektyvių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje buvo tinkamai surinkti šio administracinio nusižengimo objektyviosios sudėties požymių įrodymai..

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija objektyviais ir neginčytinais įrodymais nepaneigė V. R. nurodytų aplinkybių, kad tai ne jo tinklas ir jo anksčiau nebuvo matęs, ir neįrodė buvus priešingai, aplinkos apsaugos pareigūnai faktinius duomenis surinko pažeisdami nustatytą tvarką, kas kelia abejonių dėl pareigūnų atliekamų veiksmų teisėtumo, todėl V. R. skundas šioje dalyje tenkintinas, Institucijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, V. R. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje

ANK 505 straipsnio 1 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose.

AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2023 m. gegužės 20 d. V. R. trukdė Aplinkos apsaugos departamento inspektoriams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, atsisakė pateikti asmens dokumentą tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti, t. y. V. R. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų. Iš aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. bei V. O. parodymų duotų teisme, pareigūnų 2022 m. birželio 15 d. tarnybinių pranešimų bei vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos nustatyta, jog pareigūnai, ketindami surašyti V. R. administracinio nusižengimo protokolą už 2023 m. gegužės 17 d. nustatytą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.2 punkto pažeidimą, atvyko pas V. R. į namus ir jo paprašė pateikti savo asmens tapatybės dokumentą tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti, kadangi patalpos apžiūrėtos nelegaliai, nėra liudininkų, jų parašų. Pareigūnui išaiškinus atsakomybę už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir pakartotinai paprašius pateikti asmens dokumentą, V. R. nurodė, jog neatsisako pateikti dokumento, jį pateiks įstaigoje, kai gaus oficialų šaukimą, ir ten pasikalbės. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. teismui nurodė, jog asmens dokumento pateikti neatsisakė, tiesiog jo neturėjo su savimi, jį buvo palikęs bazėje – dirbtuvėse, už 3 kilometrų nuo namų, ką nurodė ir pareigūnams, ir, jo nuomone, pareigūnai turėjo pakankamai duomenų surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą. Ši pareiškėjo pozicija laikytina kaip jo pasirinkta gynybinio pobūdžio pozicija, siekiant sušvelninti ar visai išvengti administracinės atsakomybės, todėl sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo, kadangi vaizdo įraše girdima, kaip V. R. pirmą kartą pareigūnui paprašius pateikti asmens dokumentą atsisakė tai padaryti, o aplinkybė, jog asmens dokumento su savimi neturi, pareigūnams nurodyta nebuvo. Aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo teisę pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus (AAVKĮ 12 straipsnis) teisės aktą pažeidžiančio asmens prašyti pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tapatybei nusistatyti, kadangi, kaip ir patvirtino pareigūnai teismo posėdžio metu, V. R. matė pirmą kartą, todėl nežinojo ar tai tikrai tas asmuo.

Teismas pažymi, jog nors šia nutartimi teismas pripažino, jog Institucijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2909-2023, kuriuo V. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, V. R. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių, tačiau priešingai, nei mano pareiškėjas, nagrinėjamoje situacijoje aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo teisę pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Administracinių nusižengimų (ar net nusikalstamų veikų) pradinio fiksavimo metu aiški veikos kvalifikacija gali dar ir nebūti žinoma arba vėliau gali pasikeisti, tačiau tai nesuteikia asmenims teisės trukdyti įgalintiems atlikti šiuos tyrimus pareigūnams surinkti visą aktualią informaciją, tame tarpe – ir nusistatyti asmens tapatybę. Kuriuo proceso metu pareigūnas turi teisę tikrinti asmens dokumentus, nustatyti tapatybę įstatymas nenumato, tai yra palikta pagal konkrečios situacijos aplinkybes pasirinkti patiems pareigūnams, kurie pagal savo kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui nekyla visiškai jokių abejonių dėl to, jog V. R. suprato, kad jis kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų – nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2023 m. spalio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2909-2023 (ROIK 23208232696) ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų požymių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2915-2023 (ROIK: 23208710584) palikti nepakeistą.

Informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyti procesiniai pažeidimai – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimų nesilaikymas – sudaro prielaidas atsakomybėn traukiamam asmeniui kelti abejones dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmų teisėtumo, todėl nutarimą priėmusi institucija turi imtis priemonių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ir nekeltų abejonių jos pareigūnų atliekamų veiksmų teisėtumu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė