- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-2191-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. U. dėl mokymo išlaidų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. U. (toliau – Atsakovas) priteisti 19 899,20 Eur už jo mokymą, 3 494,62 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – LKA) viršininko įsakymu Nr. K-125 Atsakovas buvo priimtas į šios mokymo įstaigos dieninį skyrių nuo 2007-07-30, kurį baigė 2011-07-19, įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir su Ieškovu pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį, įsigaliojusią 2011-07-20, pagal kurią Atsakovas įsipareigojo iki 2020-08-29 tarnauti profesinėje karo tarnyboje laikantis įstatymų, statutų numatytų sąlygų bei tvarkos, vykdyti visas kario prievoles. 2013-03-28 krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-278, kuriuo įsakė nutraukti Atsakovo, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą. Ministro įsakymo pagrįstumą konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) byloje Nr. I-3312-580/2013. Taip pat teismas konstatavo, kad Atsakovas nuslėpė, jog po 2006 metų vartojo narkotines medžiagas, vogė iš parduotuvių bei palaikė ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014-02-24 byloje Nr. A552-241/2014 nutartimi paliko sprendimą galioti. Atsakovui netekus pasitikėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsniu, krašto apsaugos ministro (toliau – KAM) 2013-03-28 įsakymu Nr. P-278 bei įsakymu Nr. P-460 dėl Atsakovo išleidimo į atsargą, kurio 1 punkto pagrindu nuo 2016-06-03 su Atsakovu buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą. Įsakymo 2 punktu Atsakovui buvo nurodyta grąžinti 68 707,98 Lt mokymo išlaidų iš karto arba dalimis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2006 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o nuo 2007-07-30 iki 2011-07-19 buvo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – LKA) kariūnas, t.y. tikrosios karo tarnybos karys, pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį, jos galiojimo terminas numatytas iki 2020-08-29. Įsigaliojus sutarčiai Atsakovas buvo priimtas į pėstininkų bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario pareigas. KAM 2011-09-29 įsakymu Nr. P-1046 ,,Dėl ltn. A. U. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ buvo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas, minėtą įsakymą atsakovas apskundė teismui. KAM 2012-01-11 įsakymu Nr. P-19 ,,Dėl ltn A. U. išleidimo į atsargą“ nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir atleido Atsakovą iš tarnybos. LVAT 2012-06-12 sprendimu buvo panaikintas 2011-09-29 įsakymas dėl kandidatūros tikrinimo nutraukimo. LVAT 2012-07-10 sprendimu patenkino atsakovo prašymą ir ministro 2012-01-11 įsakymą dėl atsakovo išleidimo į atsargą panaikino, grąžino jį į tarnybą. KAM 2013-03-28 įsakymu Nr. P-278 dėl kandidatūros tikrinimo nutraukimo inter alia: įsakė nutraukti tikrinimą, nusprendė neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Dėl šio įsakymo atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti. VAAT 2013-06-11 teismas skundą atmetė, o LVAT 2014-02-24 nutartimi sprendimą paliko galioti. 2013-06-27 įsakymu Nr. P-460 „Dėl A. U. išleidimo į atsargą“ 1 punktu nutraukė nuo 2013-06-03 sutartį ir išleido Atsakovą į atsargą. Įsakymo 2 punktu Atsakovui nurodė grąžinti 68 707,98 Lt mokymo išlaidų. Šio įsakymo 2 punktu Atsakovas apskundė teismui. 2014-09-15 sprendimu, kuris liko galioti, teismas skundą atmetė. Sudarant ginčo sutartį Ieškovas patvirtino, kad Atsakovas atitinka visus karo tarnybai keliamus reikalavimus ir užtikrino, kad jis galės eiti tarnybą iki 2020-08-29, tačiau vienašališkai nutraukė sutartį ir reikalauja grąžinti mokymo lėšas, nors sutarties nutraukimas nesusijęs su Atsakovo valia ir kaltais veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu vadovaujantis įstatymais jis negalioja, nepaisant to, yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė 2011-07-18 Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 11PKTS34, sudarytą tarp šalių, pripažinti niekine ir negaliojančia.
II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-15 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-06 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą.
5. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019-07-05 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-12-06 nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Kasacinis teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1. VAAT 2014-09-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-273-437/2014 dėl KAM 2013-09-27 įsakymo Nr. P-460 dalies dėl įpareigojimo grąžinti mokymosi išlaidas panaikinimo, atsakant į pareiškėjo A. U. argumentus dėl profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo neteisėtumo, nurodyta, kad sutartis nėra nuginčyta nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ji sudaryta neteisėtai. Taigi minėtas teismas, nesant atskiro reikalavimo dėl sutarties sudarymo neteisėtumo, šio klausimo nesprendė. LVAT, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (2015-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015), pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai. Nurodyti teismų procesiniai sprendimai, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, nelaikytini prejudicinę reikšmę turinčiais šioje byloje. Tokia nelaikytina ir LVAT 2016-02-09 nutartis Nr. eAS-113-662/2016, nes ja atsisakyta priimti pareiškėjo A. U. skundą ir nespręsta dėl profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo teisėtumo;
6.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs prejudicinę administracinių teismų sprendimų reikšmę, vertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė savo poziciją dėl sutarties sudarymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinių teismų sprendimus ir bylos medžiagą, konstatavo, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neturėjimas (nesant ir atsisakymo jį išduoti) nelaikytas kliūtimi sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį;
6.3. KAM 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 patvirtinto Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 6.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai, Karo akademijos trečio kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Atsakovas nurodo, jog šios nuostatos pagrindu darytina išvada, kad sudaryta ginčo sutartis yra niekinė;
6.4. Su Atsakovu sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis buvo nutraukta KAM 2013-05-27 įsakymu Nr. P-460, remiantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu, iš kurio formuluotės matyti, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje tik tada, kai egzistuoja visos šios sąlygos: 1) karys neteko pasitikėjimo; 2) įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija; 3) kariui einant pareigas būtina naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija; 4) nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti. Taigi vien aplinkybė, kad karys neturi leidimo naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, nėra pakankama profesinės karo tarnybos sutarčiai nutraukti;
6.5. Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą karys, kuriam motyvuotai nerekomenduojama išduoti leidimo naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, negali eiti pareigų, kurias einant būtina susipažinti ir dirbti su tokia informacija, bet jis gali būti perkeliamas į pareigas, nesusijusias su įslaptintos informacijos naudojimu. Toks atvejis savaime nereiškia nei kad profesinės karo tarnybos sutartis, sudaryta nesant išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra neteisėta, nei kad visais atvejais turi būti nutraukta. Atsižvelgus į įstatymo nustatytą galimybę kariui atlikti tarnybą einant pareigas, nesusijusias su valstybės ir tarnybos paslaptimis, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti Atsakovo argumentai, jog profesinės karo tarnybos sutartis, sudaryta kariui neturint leidimo dirbti su tokia informacija, yra niekinė;
6.6. Pagal naują KASOKTĮ įstatymo 44 straipsnio (straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2016-07-01) 4 dalį iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6.7. Iš KASOKTĮ pakeitimo parengiamųjų dokumentų matyti, jog minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama nustatyti, kad iš karių būtų galimybė išieškoti ne visas, o dalį krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo išlaidų, ir nustatyti maksimalų išieškomų išlaidų dydį. Tokio reglamentavimo pakeitimo būtinybė iš dalies grindžiama tuo, kad šiuo metu kariūnams ir kariams taikomi neproporcingai dideli išieškomų išlaidų dydžiai. Nurodyto teisės akto projekto rengimą inicijavo Ieškovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kuris į teismą dėl savo teisės išieškoti iš Atsakovo mokymo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo kreipėsi jau galiojant naujai įstatymo redakcijai;
6.8. Apeliacinės instancijos teismas netaikė naujos redakcijos KASOKTĮ įstatymo 44 straipsnio 4 dalies nuostatos tuo pagrindu, kad prievolė grąžinti mokymosi išlaidas atsirado iki naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo 2016-07-01, tačiau su tokia išvada nesutiktina. Įstatymų leidėjui sumažinus prievolės atlyginti už kario parengimą apimtį, ši apimtis taikytina asmenims, tokią prievolę dar turintiems naujos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies redakcijos įsigaliojimo metu. Taikant šią nuostatą visiškai ar iš dalies neįvykdytoms prievolėms, atsiradusioms iki minėto įstatymo pakeitimo ir jam galiojant, bus įgyvendinamas įstatymų leidėjo siekis sumažinti kariams tenkančią neproporcingą finansinę naštą ir atsisakyti dalies valstybės patirtų išlaidų kompensavimo. Aiškinimas, kad įstatymų leidėjo siekis buvo sumažinti išieškomas sumas tik kariams, kurie prievolę atlyginti jų parengimo išlaidas įgijo po įstatymo pakeitimo, o kitiems siekta palikti neproporcingo dydžio prievolę, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, todėl toks įstatymo aiškinimas ir taikymas negalimas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Konkrečios grąžintinos sumos nustatymas yra fakto klausimas, kuris nustatomos apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai Nurodo, kad teismas nepagrindė, kaip ir kada Atsakovas neteko pasitikėjimo ir kodėl jam nerekomenduojama išduoti (siūloma panaikinti) leidimą naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija. KAM 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 buvo patvirtintas Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Šio Aprašo 6.5 papunktyje nustatyta, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai, Karo akademijos trečiojo kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsakovas du pirmuosius kursus LKA baigė 2009 metų pavasarį, taigi 2009 metų rudenį pardėdamas studijuoti trečiajame kurse, jis privalėjo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šio leidimo gavimą turėjo užtikrinti LKA, tai nepriklausė nuo atsakovo valios. Tokiu būdu Atsakovas jau 2009 metų rudenį Atsakovas arba turėjo gauti minėtą leidimą, arba turėjo būti pašalintas iš karo tarnybos. KAM 2013-06-21 įsakymu Nr. V-549 buvo patvirtinta nauja Aprašo redakcija ir jo 10.1. papunktyje buvo nustatyta, kad „profesinės karo tarnybos karininkų, Karo akademijos antro kurso kariūnų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti leidimą ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“. Taigi šia nuostata imperatyviai reikalaujama, kad LKA kariūnai iš esmės jau visą studijų laiką (po pirmojo kurso) turi būti patikrinti ir atitikti reikalavimus, keliamus asmenims, turintiems teisę dirbti su slapta informacija. Atsakovo studijų trečiajame ir ketvirtajame kursuose metu naujų duomenų apie jo patikimumo pasikeitimus neatsirado. Klausimas, ar leidimas turėjo būti išduotas studijų trečiajame kurse, yra ne prejudicinis faktas, o imperatyvi teisės norma, ir jeigu jos nevertino ir dėl to nepasisakė administracinis teismas, nereiškia, kad to neprivalo daryti bendrosios kompetencijos teismas, kadangi tai turi tiesioginės įtakos ginčo šalių teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai nustatė reikšmingas šios bylos išnagrinėjimui faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais. VAAT 2013-06-11 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog KAM 2013-03-28 įsakymas Nr. P-278 dėl Atsakovo kandidatūros tikrinimo nutraukimo, kuriuo įsakyta nutraukti tikrinimą, nuspręsta neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra teisėtas, minėtas sprendimas paliktas galioti LVAT nutartimi. Teismas tinkamai nustatė, kad Atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto (t. y. kai įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti) pagrindu ir dėl to, Atsakovui neištarnavus sutartyje įsipareigoto laiko pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalį Ieškovui pagrįstai priteistos Atsakovo mokymuisi išleistos lėšos, kurios sudaro 19 899,20 Eur.
9. Kasacinės teismui grąžinus civilinę bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus bei siekdamas nepažeisti rungimosi principo, Vilniaus apygardos teismas pasiūlė šalims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl grąžintinų mokymo išlaidų pagrindimo.
Šalies argumentai
10. Ieškovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Atsakovo, kaip buvusio profesinės karo tarnybos kario, su kuriuo profesinės kario tarnybos sutartis nutraukta jam neištarnavus viso sutartyje numatyto laiko, mokymui išleistos lėšos atlyginamos KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-09-15 sprendimu administracinė byloje Nr. I-273-437/2014 KAM įsakymo P-460 dalį dėl nurodymo Atsakovui grąžinti mokymosi išlaidas pripažino teisėtu, LVAT minėtą teismo sprendimą paliko galioti (2015-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015).VAAT sprendime nustatyta, kad mokymų išlaidų dydis apskaičiuotas vadovaujantis Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2,3 dalimis bei KAM 2008-08-14 įsakymu Nr. V-781 patvirtintomis Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklėmis. Pateikta 2013-05-15 pažyma Nr. 40 (toliau – Pažyma) dėl tiesioginių su kario mokymų susijusių išlaidų patvirtina, kad Atsakovo mokymui išleista 86 511,13 Lt. Minėtos išlaidos apskaičiuotos atsižvelgus į patirtas mokymo išlaidas LKA, taip pat turėjusį trūkti profesinės karo tarnybos laiką nurodytą profesinės karo tarnybos sutartyje (3 328 dienos), jau faktiškai ištarnautą laiką (685 dienos), skaičiuojant vienos tarnybos dienos kainą 25,99 Lt (86 511,13 Lt / 3 328 dienos). Iš 86 511,13 Lt atimama 17 803,15 Lt suma už faktiškai ištarnautą laiką (685 dienos x 25,99 Lt), todėl Atsakovas turi atlyginti 68 707,98 Lt (19 899,20 Eur). Atsakovui prievolė grąžinti mokymosi išlaidas atsirado nuo 2013-06-04 (pirma diena po atleidimo iš tarnybos), todėl už iki ieškinio pateikimą teismui laiką (1 282 dienos) iš Atsakovo priteistinos 3 494,62 Eur palūkanos nuo neatlygintos sumos. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl naujos KASOKTĮ 44 straipsnio redakcijos, pagal kurią išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinių socialinių išmokų (BSĮ), taikymo, BSĮ (38,00 Eur) dauginamas iš maksimalaus dydžio 70 ir Atsakovo atlyginama mokymosi išlaidų suma sudaro 10 640,00 Eur, nuo kurios skaičiuojamos ieškinyje nurodytos palūkanos. Ieškovas paaiškinimuose pažymėjo, kad svarstytų taikos sutarties sudarymo pasiūlymą iš Atsakovo bei sutinka dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog Ieškovo į bylą pateikti paaiškinimai yra teisiškai nepagrįsti ir nelogiški, jais nepagrįstai siekiama gauti maksimalią kario parengimo išlaidų atlyginimo sumą. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja Atsakovo privalomą ištarnauti laikotarpį, nes pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalį Atsakovas turėjo ištarnauti tik 1 827 dienų. Ieškovas taip pat netinkamai taiko KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias apskaičiuojant gražintinų kario parengimo išlaidų dydį. Pirmiausia svarbu nustatyti vienerių metų studijų kainą ir toliau atlikinėti matematinius veiksmus, o ne atvirkščiai, kaip padarė Ieškovas. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad pagal Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašą Ieškovui išmokėta stipendija negali būti įtraukta į gražintiną studijų kainą, be to, atskirai yra apskaičiuojamos išlaidos maitinimui ir apgyvendinimui, tačiau tai neišskirta Ieškovo pateiktoje Pažymoje dėl tiesioginių išlaidų, susijusių su kario mokymu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių priminių duomenų iš kokių išlaidų susidėjo Atsakovo studijos, neaišku kokiu pagrindu apskaičiuota ir paskirstyta vienerių metų studijų kaina, nes pagal Pažymos duomenis ji skiriasi 10,5 karto, iš kario parengimo išlaidų nėra atimta pirmųjų studijų metų kaina, nors tai privaloma pagal Aprašą. Atsakovo skaičiavimu, remiantis jo apskaičiuotu vienerių studijų metų kainos vidurkiu, maksimali iš Atsakovo priteistina grąžintinų išlaidų suma sudaro 4 987,92 Eur. Atsakovas taip pat nesutiko su Ieškovo prašymu priteiti palūkanas, nes profesinės karo tarnybos sutartis yra administracinė sutartis, o įstatymo numatyta pareiga grąžinti į valstybės biudžetą kariūno mokymui išleistas visos visuomenės lėšas yra tam tikra sankcija, taikoma tik esant konkretiems įstatymo numatytiems pagrindams. Tokiems santykiams, kai Atsakovas neturi piniginės prievolės Ieškovui, palūkanos nėra taikomos. Atsakovas paaiškinimuose pažymėjo, kad jo nuomone nėra galimybės sudaryti taikos sutartį su Ieškovu, tačiau sutinka dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
13. Nagrinėjamu atveju kasacinės teismas Vilniaus apygardos teismo 2018-12-06 nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, panaikino ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-07-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-248/2019, išaiškino, jog įstatymų leidėjas, priėmęs įstatymą dėl Krašto apsaugos ministerijos pasiūlyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 44 straipsnio 4 dalies pakeitimo, išreiškė valią, kad būtų sumažintos iš karių išieškomos patirtų neproporcingai didelės mokymo išlaidų sumos, kartu atsisakant teisės valstybei susigrąžinti kario parengimui patirtų išlaidų dalies atlyginimo. Tokia įstatymų leidėjo nuostata įgyvendina protingumo ir proporcingumo principus. Įstatymų leidėjui sumažinus prievolės atlyginti už kario parengimą apimtį, ši apimtis taikytina asmenims, tokią prievolę dar turintiems naujos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies redakcijos įsigaliojimo metu. Šią nuostatą taikant atsiradusioms iki minėto įstatymo pakeitimo ir jam galiojant dar visiškai ar iš dalies neįvykdytoms prievolėms, bus įgyvendinamas įstatymų leidėjo siekis sumažinti kariams tenkančią neproporcingą finansinę naštą. Dėl 2016 m. birželio 23 d. įstatymo redakcijos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies taikymo sumažės valstybės reikalavimo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą apimtis, tačiau įstatymų leidėjas nurodytu įstatymu valstybės vardu aiškiai išreiškė valią atsisakyti dalies išlaidų atlyginimo valstybei. Aiškinimas, kad įstatymų leidėjo siekis buvo sumažinti išieškomas sumas tik kariams, kurie prievolę atlyginti jų parengimo išlaidas įgijo po įstatymo pakeitimo, o kitiems siekta palikti neproporcingo dydžio prievolę, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, todėl toks įstatymo aiškinimas ir taikymas negalimas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nors prievolė grąžinti kario parengimo išlaidas atsirado iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, tačiau jos dydis nustatomas pagal galiojančios redakcijos įstatymo nuostatas. Atitinkamai atsakovo grąžintinų mokymo išlaidų suma turėtų būti nustatoma, taikant naujos redakcijos įstatymo nuostatas, taigi, ir maksimalų įstatymu apibrėžtą išlaidų dydį.
16. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).
17. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl grąžintinų mokymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, išaiškino, jog atsakovo grąžintinų mokymo išlaidų suma turėjo būti nustatoma taikant naujos redakcijos įstatymo nuostatas, taigi, ir maksimalų įstatymu apibrėžtą išlaidų dydį. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus paaiškinimus dėl kario parengimo išlaidų apskaičiavimo pagrindimo. Iš šalių pateiktų paaiškinimų matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl naujai pateiktų grąžintinų mokymo išlaidų paskaičiavimo pagrindimo bei šalys kelia naujus klausimus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui išmokėta stipendija negali būti įtraukta į gražintiną studijų kainą; turi būti atskirai apskaičiuojamos išlaidos maitinimui ir apgyvendinimui, tačiau tai neišskirta Ieškovo pateiktoje Pažymoje dėl tiesioginių išlaidų, susijusių su kario mokymu; ieškovas į bylą nepateikė jokių pirminių duomenų iš kokių išlaidų susidėjo Atsakovo studijos, neaišku kokiu pagrindu apskaičiuota ir paskirstyta vienerių metų studijų kaina, nes pagal Pažymos duomenis ji skiriasi 10,5 karto; iš kario parengimo išlaidų nėra atimta pirmųjų studijų metų kaina, nors tai privaloma pagal Aprašą; Atsakovas taip pat nesutiko su Ieškovo prašymu priteisti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovas, prašydamas priteisti mokymo išlaidas, nurodė kitą faktinį pagrindą, kuris iš esmės nebuvo vertintas pirmosios instancijos teisme.
18. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių pobūdį, taip pat tarp šalių kilusio ginčo apimtį dėl naujai pateikto mokymų išlaidų pagrindimo, teisėjų kolegijos vertinimu, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog kasaciniam teismui perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo, tačiau esant situacijai, kuomet pareikštų reikalavimų pagrįstumas būtų nagrinėjamas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, ir beveik visa apimtimi, byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-994-798/2019).
20. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog pareikštų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimas dalyje, kurioje ieškinys tenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintinas, perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.