Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01185-2013-6

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apeliantas) V. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo civilinėje byloje ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. Š., institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo bei atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei A. Š., institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl sutuoktinio kaltės, palikti santuokinę pavardę – Š., nepilnametės dukters V. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 500 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo dukters V. Š. išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius devynis mėnesius (nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. imtinai – 4500 Lt), padalyti santuokoje įgytą turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Spręsdamas dėl galimybės dalijant santuokinį turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad tarp motinos ir dukterų J. ir V. yra stiprus dvasinis ryšys, motina viena augino ir auklėjo jas nuo 2000 m., todėl ieškovė yra suinteresuota užtikrinti joms materialinį išlaikymą ne tik iki pilnametystės, kurios J. jau sulaukė, o V. sulauks netrukus, bet ir studijuojant. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad toks išlaikymas joms bus reikalingas, nes duomenų apie jų asmeninį turtą ir reguliarias pajamas byloje nėra (CK 3.192¹ str.). Tikimybė, kad tokį išlaikymą dukterims ir ateityje teiks tėvas, nedidelė, nes šioje byloje sprendžiamas atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo klausimas, be to, byloje nustatyta, kad tėvo ir dukterų santykiai nėra šilti. Teismo jau aptarta aplinkybė dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo neįtraukimo į dalytino turto balansą, taip pat aplinkybė, kad į dalytino turto balansą šalys neprašė įtraukti atsakovo Prancūzijoje turimo turto ir skolų, leidžia teismui spręsti klausimą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo teigiamai. Pažymėdamas, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie jo gaunamas pajamas, tačiau įvertindamas aplinkybę, kad jis yra darbingo amžiaus, t. y. turi galimybę dirbti ir gauti nuolatinių pajamų, sprendė, kad jis tokių pajamų turi. Tai liudija jo nuolatinis išvykimas iš Lietuvos, taip pat aplinkybė, kad Prancūzijoje jis, neinformuodamas apie tai sutuoktinės, įsigijo nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad jis yra pasiskolinęs tam tikras pinigų sumas iš fizinių asmenų, nereiškia, kad teismo sprendimo priėmimo metu skolos nėra padengtos. Ieškovės gaunamos darbo pajamos nėra didelės, nenustatyta, kad ji turi kitų nuolatinių pajamų. Teismas sprendė, kad nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo šioje byloje negali būti esminis, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas bendrai prisidėjo prie santuokinio turto įsigijimo ir gausinimo, šalių turtinės padėties skirtumai bei vaikų išlaikymo poreikiai nėra reikšmingai dideli, todėl atsakovui priteistina kompensacija už didesnę ieškovei atitenkančio turto dalį. Padalijus sutuoktiniams turtą ieškovei tenkančio turto vertė yra 94 300 Lt, atsakovui – 17 218 Lt. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Teismui nusprendus, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, konstatuotina, kad ieškovei priteistina 27 082 Lt turto daugiau nei sutuoktiniui. Todėl iš ieškovės priteisė atsakovui 25 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Paskirstė tarp šalių jų byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, juo ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti jo reikalavimus: 1.1 šalių santuoką nutraukti, nustatant ieškovės A. Š. kaltę; 1.2 pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo uždrausti jai pasilikti santuokinę pavardę; 1.3 priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. Š. išlaikymo įsiskolinimą – 2 411,71 Lt; 1.4 pripažinti, jog 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1993-01-27 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 2-581, kurio vidutinė rinkos vertė yra 13 000 Lt, ir VĮ Registrų centre registruotas jo vardu, po santuokos nutraukimo pripažįstamas asmenine V. Š. nuosavybe ir tarp šalių nedalijamas; 1.5 panaikinti 2014-06-11 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą su rūsiu, 12,83 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2002-11-05 pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 8077 pagrindu, 82 000 Lt vertės, ir priimti naują sprendimą, juo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį šio buto su rūsiu, 41 000 Lt vertės; 1.6 atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto su rūsiu, 12,83 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), 41 000 Lt vertės; 1.7 panaikinti 2014-06-11 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Lt vertę, ir priimti naują sprendimą, juo pripažinti, jog šio automobilio vertė yra 5 000 Lt; 1.8 panaikinti 2014-06-11 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, ir priimti naują sprendimą, juo priteisti šį automobilį ieškovei asmeninės nuosavybės teise; 1.9 panaikinti 2014-06-11 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise savos gamybos bevertę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą, juo šią priekabą priteisti ieškovei; 1.10 panaikinti 2014-06-11 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 25 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, ir priimti naują sprendimą, juo priteisti iš ieškovės 4 341 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. 2. Priteisti iš ieškovės atsakovui 750 Lt piniginę kompensaciją, sumokėtą už garažą. 3. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Baldus ir buitinę techniką pirko ir Prancūzijoje, ir grįžęs į Lietuvą. Tiek butas, tiek jo remontas, tiek visi baldai buvo pirkti iš atsakovo uždirbtų pinigų. Tačiau ieškovė atsakovo atsidavimo šeimai nevertino, jai rūpėjo tik jo uždarbis. Šeimai nuolat siuntė pinigus pragyvenimui, juos perduodamas per draugus, ir siuntė ne po 1 000 Lt, o kur kas daugiau, kaip teigė liudytoja V. J., ir po 4 000 Lt, ir po 6 000 Lt, nes pinigai buvo reikalingi remonto darbams, statybinėms medžiagoms pirkti, taip pat šeimos pragyvenimui, o ieškovė tuo metu nedirbo arba uždirbo minimumą. Apmokėdavo šeimos keliones pas jį į Prancūziją. Su ieškove ir dukromis bendraudavo internetine programa „Skype“. Prašė ieškovės su dukromis atvykti ir gyventi į Prancūziją, buvo jai suradęs valytojos darbą, tačiau ji tokio darbo nesutiko dirbti ir išvažiavo dirbti į Švediją, nors galėjo ieškotis ir geriau apmokamo darbo, dukros galėjo mokytis Prancūzijoje. Prancūzijoje būtų išsinuomoję butą ir kūręsi jame gyventi arba po kurio laiko galėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau ieškovė, nebūdama jam lojali, pasirinko ne su juo būti ir gyventi, o vykti į Švediją uždarbiauti, kur ji uždirbo kur kas mažiau, nei būtų galėjusi uždirbti Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą ir čia dirbdamas nebūtų galėjęs patenkinti sutuoktinės materialinių poreikių dėl buto, jo remonto ir apstatymo, taip būtų jautęsis nepilnaverčiu, nes ir pati ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą teigė, kad vyras visiškai turi aprūpinti šeimą materialiai, todėl yra įsitikinęs, kad jis jai buvo reikalingas tik kaip pajamų šaltinis.

Teigia, jog jam žinoma ir tai teismo posėdžio metu galėtų paliudyti liudytojai, kad ieškovė apie 3 metus draugauja su vyriškiu, vaikšto su juo susikabinusi rankomis po miestą, kartą ją matė lankant jį ligoninėje, dažnai nenakvoja namie. Nuo 2012-06-20 iki 2012-08-20 sirgo, turėjo nedarbingumą, o tuo metu įmonė, kurioje dirbo, 2012-08-14 bankrutavo, todėl po ligos iš karto stojo į darbo biržą ir joje buvau įrašytas iki 2014-02-17, todėl tik po to vėl pradėjo dirbti. Teismas neteisingai nustatė, kad abi šalys kaltos dėl šeimos iširimo, nes dėl šeimos iširimo yra kalta tik ieškovė. Nesutinka, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, nes ji buvo nelojali, nesąžininga atsakovo atžvilgiu, kol jis dirbo užsienyje, susirado vyriškį. Nesutinka dėl priteisto įsiskolinimo dydžio. Teismas du kartus įtraukė į apskaičiavimą 2013 m. liepos mėnesį, tai yra į 2 000 Lt sumą, kurią sumokėjo, ir į 4 500 Lt įsiskolinimą, todėl 4 500 Lt įsiskolinimo suma turi būti mažinama 500 Lt. Siuntė 460 eurų būtent nepilnametės dukros V. išlaikymui, o ne dukrai J. ar kaip dovaną V., kaip nusprendė teismas, darydamas prielaidą, jog tą mėnesį buvo V. gimtadienis. Įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 4 000 Lt, šią sumą mažinant minėta 460 eurų suma.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog už žemės sklypą buvo sumokėta asmeniniais atsakovo investiciniais čekiais praėjus 6 mėnesiams po santuokos sudarymo, šis sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į bendro dalytino turto balansą. Nežino, dėl kokių priežasčių jo atstovai advokatai tiek priešieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė šį ginčijamą žemės sklypą įtraukti į dalytino turto balansą. Teismas neteisingai pasielgė nukrypdamas nuo lygių dalių padalijimo principo, atsakovui nepriteisdamas l/2 buto dalies. Abi dukros jau yra pilnametės, studijuos universitetuose, taip teigia ir pati ieškovė, todėl akivaizdu, kad kartu negyvens su motina, todėl atostogų metu tikrai nebus jokių problemų joms sugrįžti į namus. Pažymi, kad V. atsakovui yra sakiusi, kad ieškovė turi draugą ir namie nakvoja retai. Galimai, nutraukus santuoką, ji persikraustys pas savo būsimą vyrą, todėl nėra jokių pagrindų nukrypti teismui nuo lygių dalių padalijimo principo. Teismo argumentai, kad atsakovo nesieja jokie ekonominiai ir asmeniniai interesai su Lietuva, yra nepagrįsti, nes Lietuvoje jis turi dvi dukras, giminaičių ir artimųjų, o tai, kad kurį tai laiką nebuvo atvykęs į Lietuvą dėl sveikatos ir finansinių galimybių, nėra pagrindas atimti iš jo dalį jam priklausančios nuosavybės. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, garažą, taigi jos turtinė padėtis nėra sunki, be to, prašydama teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tuo pat metu ji mokėjo advokatams pinigus už atstovavimą.

Ginčo miegamasis komplektas atsakovui yra brangus ne tiek dėl finansinės vertės, kiek dėl moralinių priežasčių. Jis yra 16 amžiaus, pagamintas iš raudonmedžio, jį pirko Prancūzijoje ir už jį mokėjo daugiau nei 2 500 eurų (kvitus būtų pateikęs, tačiau advokatė nenurodė, kad jų reikia).

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas automobiliu „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi Prancūzijoje, nes to įrodymų byloje nepateikta. Tai, kad šiuo automobiliu naudojosi ieškovė, ginčo nėra. Teismas nenurodė, ar portale žiūrėjo sedano tipo automobilių „Nissan Almera“ ar hečbeko tipo automobilių „Nissan Almera“ kainas, nes jų kainos skiriasi. Savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos VĮ Registrų centre atsakovo vardu, registracijos dokumentus būdamas Lietuvoje matė pas ieškovę, šių dokumentų neturi, todėl ieškovė turi galimybę Lietuvoje imtis šios priekabos išregistravimo reikalų. Teismas nepasisakė dėl atsakovui priteistinos kompensacijos iš ieškovės už jo sumokėtą 1 500 Lt sumą ieškovės broliui D. I. ir tuo pagrindu ieškovės tėvams padovanotą ieškovei asmeninės nuosavybės teise garažą. Buvo sutarę, kad atsakovas sumokės 1 500 Lt ieškovės broliui ir jos tėvai perduos garažą šalių bendrajon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Garažą, už kurį jis sumokėjo ieškovės broliui 1 500 Lt, tėvai padovanojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Taigi atsakovui priklauso pusė sumokėtos 1 500 Lt sumos, todėl jam turi būti priteista 750 Lt kompensacija. Atsakovui priteistino turto vertė yra 45 418 Lt, t. y. 4 341 Lt mažiau nei pusė dalytino turto vertės, todėl ši suma priteistina iš ieškovės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis. Apelianto argumentai nesudaro faktinių ir teisinių pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu nebuvo lojalūs vienas kitam ir šią pareigą pažeidė iš esmės. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jiems turint nepilnametę dukrą, apeliantas neturi teisinio pagrindo reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 str. 2 d.). Priešingu atveju būtų pažeisti nepilnametės dukros interesai. Išlaikymo įsiskolinimas teismo apskaičiuotas teisingai. Apeliantas byloje neįrodė, jog perduotos pinigų sumos buvo skirtos konkrečiai dukros V. Š. išlaikymui. Be to, kita dukra J. Š. gavusi pinigus turėjo pagrindą manyti, jog tėvo perduoti pinigai skirti būtent jai, nes ji, nors ir buvo pilnametė, tačiau yra niekur nedirbanti studentė, taigi jai taip pat reikalingas išlaikymas. Žemės sklypas atsakovui iki šalių santuokos buvo tik paskirtas, o įsigytas santuokos metu, taigi pagrįstai teismo įtrauktas į dalytiną turtą. Apeliantas nutyli aplinkybę, jog jam atitenka žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, taigi jis turi galimybę įteisinti minėto namo statybą ir baigti įsirengti šį gyvenamąjį būstą. Apeliantas nepagrįstai siekia, kad jam būtų priteista ½ dalis ieškovei priteisto buto, nes šiame bute ((duomenys neskelbtini)) nėra tiek vietos, kad šalys ir jų dukros galėtų jame gyventi pilnavertį ir patogų gyvenimą kartu. Gyvenimas kartu su apeliantu išprovokuotų dar daugiau konfliktų, sukeltų emocinį diskomfortą. Teismas ėmėsi visų priemonių, kad tokių konfliktų, kurie psichologiškai traumuotų ieškovę, šalių vaikus, nebekiltų, ir pagrįstai nusprendė butą (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei. Miegamojo komplektu atsakovas naudojosi nedažnai, nes grįždavo į Lietuvą retai, todėl apelianto teiginiai, jog šis baldas jam svarbus, niekuo nepagrįsti, be to, jis net pats nežino, kur šį komplektą dės. Automobiliu „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė visiškai nesinaudoja, automobilis yra Prancūzijoje ir tai patvirtina pats apeliantas, todėl nėra priežasties šį automobilį priteisti ieškovei. Be to, vien automobilio registracija jos vardu nėra pagrindas prašyti jį priteisti ieškovei. Kito automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nėra matęs jau 5 metus ir argumentų dėl kitos, nei teismas nustatė, jo vertės nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė šio automobilio vertę nurodė atsižvelgdama į jo naudojimo dažnumą, rinkos kainas. Ginčo savos gamybos priekabos registracijos reikalus tvarkė pats atsakovas ir jokių priekabos dokumentų ieškovė neturi. Ginčo garažas, nors ir buvo perleistas asmeninėn ieškovės nuosavybėn, buvo naudojamas ne kaip asmeninis jos turtas, o kaip bendras. Būtent šiame garaže atsakovas laikė nebaigtam namui statyti skirtus langus, duris. Jokių draudimų garažu naudotis atsakovas neturėjo. Kompensacija (25 000 Lt) teismo priteista pagrįstai. Teismo sprendimas išsamiai motyvuotas, teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo. Prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti naujų įrodymų (mokėjimo kvitų už vertimo paslaugas, sodo mokesčių sumokėjimo kvitų, dviejų elektorinių laiškų, rašto apie atsakovo darbovietės likvidavimą) (CPK 314 str.). Kita vertus, naujai pateikti įrodymai, susiję su nagrinėtina apeliacinio skundo dalimi, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.

Dėl santuokos nutraukimo

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad abi šalys nebuvo lojalios, tolerantiškos viena kitai, sutuoktiniai nustojo rūpintis bendrais šeimos reikalais, sudarė pakankamą bei pagrįstą pagrindą konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2004 ir kt. suformavo vienodą praktiką aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Šiose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nevykdę abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam.

Dėl santuokinės pavardės palikimo

Pagal CK 3.69 str. nuostatas, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę pavardę. Kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), todėl apelianto nesutikimas dėl ieškovės pasirinktos po santuokos nutraukimo pavardės nėra reikšmingas (CK 3.69 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo mažinimo iki 2 411,71 Lt sumos atmestini kaip nepagrįsti. Byloje įrodyta ir atsakovas neginčija, jog nepilnametė dukra V. Š. ir nuo 2012 m. lapkričio mėnesio gyveno bei šiuo metu gyvena su motina, t. y. ieškove. Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2013-07-18 (t. 1, b. l. 3–8). Atsakovas su šeima Lietuvoje faktiškai negyvena daugiau nei 7 metus. Įvertinus ginčo pobūdį, išdėstytą teisinį išlaikymo įsiskolinimo reguliavimą, spręstina, kad teismas bylos faktines aplinkybes įvertino teisingai ir iš atsakovo pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. Š. už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso – 4 500 Lt (CPK 12 str., 185 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK3.118 str. 2 d. iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įstatymas preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis (CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo lygių dalių teismui leidžiama tik CK 3.123 straipsnyje nurodytais atvejais. Tokių atvejų nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, todėl pagrįstai pripažino, kad turtas tarp šalių yra dalijamas lygiomis dalimis ir natūra pagal CK 3.127 str. 3 d. kuri numato, kad didesnę, nei priklauso, turto dalį gavęs sutuoktinis privalo išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, taisykles. Kompensacijos dydis turi būti toks, kad kompensaciją išmokėjusio ir ją gavusio sutuoktinio dalys taptų lygios. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos bendros šalių lėšos, tačiau šalių turtinės padėties skirtumai bei vaikų išlaikymo poreikiai nėra reikšmingai dideli, todėl atsakovui pagrįstai priteista kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį. Be to, akcentuotina, kad atsakovas išvyko iš Lietuvos ir faktiškai gyvena Prancūzijoje jau daugiau kaip 7 metus, kur, neinformuodamas sutuoktinės, yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą, prisiėmęs finansinių įsipareigojimų ir į dalytiną turtą šio turto (ir (ar) skolų) įtraukti neprašė.

Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintini. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pritaria visiems motyvams ir daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl rašymo klaidos ištaisymo

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse padaryti rašymo apsirikimai, t. y. neteisingai nurodytas buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 12,83 kv. m, butas yra 55,54 kv. m bendro ploto (t. 1, b. l. 26–27). Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi CPK 276 str. 2 d., teisėjų kolegija ištaiso nurodytą rašymo apsirikimą, kuris nekeičia sprendimo esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei iš apelianto priteisiamos 600 Lt turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Priteisiama suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (8.11 p.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse – vietoje buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyto 12,83 kv. m ploto įrašyti 55,54 kv. m šio buto bendrą plotą.

Priteisti iš apelianto V. Š. ieškovei A. Š. 600 Lt (173,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.