Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medelastas“ ir atsakovės E. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-360-527/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medelastas“ ieškinį atsakovei E. U. , trečiasis asmuo A. M. , dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas rėmėsi Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsniu, 12- o Verslo apskaitos standarto IX skyriaus 55, 57 punktais, tačiau neatsižvelgė į išimtis, įtvirtintas minėto standarto 59 punkte ir Pelno mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, ir neteisingai konstatavo, kad reali areštuoto kilnojamojo turto vertė yra likutinė balansinė šio turto vertė, apskaičiuota atsakovės, t. y. 112 326,39 Lt. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas nenuginčijo atsakovės pateiktų likutinės turto vertės skaičiavimų, nes teismui buvo pateikti papildomi įrodymai pagrįsti sumą, kurią prašoma priteisti, t. y. bendrovės balansai, apyvartos žiniaraščiai. Atsakovės pateiktas skaičiavimas yra neteisingas, nes netinkamai pritaikytas 12-o Verslo apskaitos standarto IX skyriaus 55 punktas, kuriame nurodoma, kad, pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d., tuo tarpu atsakovė ilgalaikio turto nusidėvėjimą yra apskaičiavusi nuo to paties mėnesio, kai buvo įsigytas turtas, 1 dienos.Teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinos žalos dydį. Taikydamas CK 4.242 straipsnio 5 dalį, teismas turėjo atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes, t. y. faktą, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, administratorius gina visų bendrovės kreditorių interesus, priteistinos žalos dydis yra svarbus tenkinant visų bendrovės kreditorių reikalavimus. Taigi, teismas turėjo atsižvelgti į bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų prioritetą.Teismas aplinkybių, kurios motyvuojamojoje sprendimo dalyje nebuvo pripažintos pakankamu įrodymu atsakovės kaltei paneigti ar atsakomybei sumažinti, pagrindu sumažindamas priteistinų nuostolių dydį per pusę, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį. Tas pačias aplinkybes traktuodamas skirtingai, teismas pažeidė protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

Apeliantė nurodo, kad turto arešto aktus surašė ne ji, o antstolio padėjėjas. Areštuojant turtą buvo tik sutapimas, kad ji pati tuo pačiu metu buvo kaip išieškotoja ir kaip skolininko atstovė, todėl pasirašė arešto akte vieną kartą, o ne dviejose vietose, atstovaudama skolininką ir išieškotoją. Areštuotų daiktų kainas ji pasiūlė rašyti mažesnes už jų tuometines balansines vertes, nes tai buvo specifinės paskirties gamybos priemonės, kurių pardavimas aukštesnėmis kainomis varžytynėse būtų buvęs problematiškas. Turto arešto aktuose ji pasirašė kaip UAB „Medelastas“ įmonės vadovė.Teismas bylą nagrinėjo neobjektyviai, šališkai ir nesiekė visapusiškai išsiaiškinti svarbių bylai aplinkybių, nes nepagrįstai atmetė atsakovės atstovės prašymą apklausti kaip liudytoją buvusią ieškovo direktorę K. K. . Jei buvusi bendrovės direktorė K. K. neturėjo galimybių įeiti į ieškovo nuomojamas gamybines patalpas, tuomet nėra aišku, kuo remiantis buvo sudarytas 2005 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas, kuris identiškas 2006 m. sausio 30 d. Teismas nepagrįstai nepripažino trečiojo asmens A. M. dalyvavimo byloje būtinu ir jo neapklausė, nors jis buvo materialiai atsakingas asmuo, visas ilgalaikis turtas, kuris buvo susijęs su gamyba, buvo laikomas UAB „Medelastas“ nuomojamose A. M. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. A. M. žinojo saugojamų patalpų signalizacijos kodą ir buvo materialiai atsakingas už jose esantį įmonei priklausantį turtą. Apeliantės manymu, būtent A. M. turėjo būti patrauktas atsakovu šioje byloje, nes jis po jos atleidimo iš darbo toliau liko dirbti bendrovėje, jo žinioje buvo likęs bendrovės turtas, taip pat ir areštuotas turtas. Be to, teismas sprendime nepasisakė dėl A. M. atleidimo iš darbo aplinkybių.Apeliantė nurodo, kad jai nėra iškelta jokia baudžiamoji byla dėl neišsaugoto areštuoto turto praradimo, 2006 m. vasario 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dingusio areštuoto turto, taigi, jos kaltė negali būti preziumuojama. Ieškovas neįrodė, kad ji areštuotą turtą perleido, paslėpė ar kitaip išeikvojo, ar nusikalstamu būdu sunaikino, taip pat ieškovas neįrodė jos kaltės dėl išvardintų veiksmų atlikimo, o įstatymas numato turto saugotojo atsakomybę už turto neišsaugojimą tik esant kaltei (CK 6.845 str. 2 d.). Apeliantė nesutinka su ieškovo argumentais, kad areštuotas turtas yra dingęs, nes šis faktas nėra nustatytas jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis, neapžiūrėta turto buvimo vieta, nenustatyta, kaip turtas buvo išmontuotas. Neteisinga teismo išvada, kad ji, nesutikdama su atleidimu iš darbo, turėdama konfliktinius santykius su A. M. , neatliko jokių aktyvių veiksmų vykdant turto inventorizaciją jos vadovavimo bendrovei pabaigoje ir realiai mėginant perduoti bendrovės turtą naujai direktorei. Nurodo, kad darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, turi nurodyti privalomas atleidimo sąlygas, pvz., inventorizacijos atlikimą ir pan. Jokio privalomo nurodymo jos darbdavys – bendrovės „Medelastas“ akcininkas A. M. – nebuvo pareiškęs, be to, naujai paskirta direktorė K. K. į darbą atėjo tik 2005 m. rugsėjo 22 d., iki tol ji nebuvo pasirodžiusi ir išreiškusi noro perimti turtą. Teismas subjektyviai ir šališkai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, 2005 m. rugsėjo 24 d. prašymą, kuriame ji prašė direktorę K. K. informuoti raštu arba žodžiu, kada ji gali atvykti ir perduoti visą turtą ir dokumentaciją, taip pat nurodė, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos perduoti įmonės turtą ir bendrovės dokumentaciją.Apeliantės teigimu, po atleidimo iš darbo ji neturėjo jokios fizinės galimybės saugoti areštuotas didelių gabaritų ir didelio svorio gamybos priemones, sunkiai transportuojamas, kurioms išmontuoti buvo reikalinga fizinė jėga. Ieškovas niekaip nesureagavo į jos, nors ir pavėluotai, bet ieškovui išsiųstą prašymą informuoti, kada ji gali atvykti ir perduoti visą turtą ir dokumentaciją. Tai įrodo, kad ji rūpinosi turto perdavimu, bet jai nebuvo sudaryta galimybė jį perduoti, o saugoti areštuotą turtą, esantį A. M. nuosavybės teisėmis priklausančiose patalpose, ji neturėjo jokių galimybių, todėl jos kaltės dėl areštuoto turto dingimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. U. nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. dirbo UAB ,,Medelastas“ vyr. buhaltere (t. 2, b. l. 14-15), o 2002 m. vasario 12 d. UAB ,,Medelastas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu (t. 1, b. l. 9) buvo paskirta bendrovės direktore nuo 2002 m. vasario 16 d. 2005 m. rugsėjo 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu (t. 1, b. l. 13) E. U. buvo atleista iš direktorės pareigų nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. Atsakovė E. U. ir trečiasis asmuo A. M. yra UAB ,,Medelastas“ akcininkai, valdantys atitinkamai 25,5 proc. ir 74,5 proc. bendrovės akcijų (t. 1, b. l. 9). E. U. paskolos su UAB ,,Medelastas“ sutartinių santykių pagrindu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su dviem ieškiniais UAB ,,Medelastas“: dėl 97 000 Lt ir 60 000 Lt skolų priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 4 d. nutartimis (t. 1, b. l. 12, 18) šiems ieškiniams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB ,,Medelastas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą. Minėtų nutarčių pagrindu buvo areštuotas UAB ,,Medelastas“ nuosavybės teise priklausantis turtas: dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė turto apraše buvo nustatyta 85 000 Lt, mezgimo mašina KOMECZ, kurios vertė turto apraše buvo nustatyta 12 000 Lt, audimo staklės MIULER, kurių vertė turto apraše buvo nustatyta 50 000 Lt, bei verpalų metimo mašina MIULER, kurios vertė turto apraše buvo nustatyta 10 000 Lt (t. 1, b. l. 10-11, 13-14, 15-16, 17). 2005 m. liepos 4 d. bei liepos 5 d. turto aprašuose, sudarytuose antstolės U. D. padėjėjo T. R. , kaip areštuoto turto saugotoja nurodyta E. U. (t. 1, b. l. 11, 16). 2005 m. liepos 4 d. Pažymėjime apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre nurodyta, kad areštuoto turto saugotoja yra E. U. (t. 1, b. l. 13-14). Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006 m. sausio 31 d., UAB ,,Medelastas“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 8). BUAB ,,Medelastas“ administratoriui E. U. ieškiniams užtikrinti areštuotas UAB ,,Medelastas“ turtas perduotas nebuvo. Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi įpareigojo E. U. nedelsiant perduoti BUAB ,,Medelastas“ administratoriui visą saugomą BUAB ,,Medelastas“ turtą (t. 1, b. l. 53). E. U. 2006 m. balandžio 25 d. informavo teismą, kad negali įvykdyti šios nutarties, nes turtas jai nebuvo perduotas, o buvo paliktas naudoti ir valdyti UAB ,,Medelastas“ (t. 1, b. l. 56).

CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą. Šiuo atveju pasaugos prievolės atsakovei atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto arešto aktų registro įstatymo 1, 4, 10 dalių pagrindu. CPK 683 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus, bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Saugotojo pareigos yra reglamentuotos CK 6.832 ir 6.844 straipsniuose, kur numatyta, kad saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą, privalo grąžinti davėjui ar kitam jo įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti. Už perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą yra atsakingas saugotojas (CK 6.845 str. 1 d.), jis privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu (CK 6.846 str. 1 d.). CK 6.845 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs 2005 m. liepos 4 d. ir 2005 m. liepos 5 d. turto aprašus, sudarytus antstolės U. D. padėjėjo T. R. , bei pažymėjimus apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre, pagrįstai sprendė, kad areštuoto turto saugotoja buvo paskirta išieškotoja E. U. kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB ,,Medelastas“ atstovė – direktorė, nes minėtuose 2005 m. liepos 4 d. ir liepos 5 d. turto aprašuose E. U. pasirašė kaip išieškotoja, taip pat ji įvardinta ir kaip areštuoto turto saugotoja, nurodytas jos asmens kodas, gyvenamoji vieta. Skolininko atstovo parašų turto aprašuose nėra.

Turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymą, pagrindai nustatyti CK 6.845 straipsnyje (CK 6.850 str.). Jeigu saugotojas saugo turtą neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Žala – tai netekto, šiuo atveju – neišsaugoto, turto vertė. Esant civilinei atsakomybei, neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Teisinė pareiga šiuo atveju buvo išsaugoti areštuotą turtą. Ta aplinkybė, kad paliktas saugoti turtas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kaltė, esant civilinei atsakomybei – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žala. Kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka areštuotą turtą saugo neatlygintinai, tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko elgesys, siekiant išsaugoti turtą. Esant neatlygintinės pasaugos santykiams, atsiradusiems įstatymo pagrindu (CK 6.850 str.), saugotojo civilinė atsakomybė atsiranda kaltės pagrindu (CK 6.845 str. 2 d.). Šio saugotojo civilinę atsakomybę pašalina arba ji gali būti mažinama bendraisiais civilinę atsakomybę šalinančiais ar mažinančiais pagrindais pagal CK 6.253 straipsnį ir kitus įstatymus. Pagrindas mažinti civilinę atsakomybę ar atleisti skolininką nuo jos taikomas tada, kai konstatuojama, kad atsirado skolininko civilinė atsakomybė. Ji atsiranda, jeigu nustatytos visos pirmiau nurodytos saugotojo civilinės atsakomybės sąlygos.

Apeliaciniu skundu atsakovė E. U. ginčija savo kaltę ir neišsaugoto turto vertę, o ieškovas UAB ,,Medelastas“ ginčija teismo nustatytą neišsaugoto turto vertę ir iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008 Vokietijos draudimo bendrovė ,,Zurich Versicherung AG“ v. S. M., saugojimą, kai saugotojas priima saugoti turtą įstatymo pagrindu, vertino kaip neatlygintiną (CPK 145 str. 4 d., Turto arešto aktų registro įstatymas). Išaiškino, kad saugotojo kaltė – nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias, t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Neatlygintinai saugančio areštuotą turtą asmens kaltė – tai nesugebėjimas elgtis taip, kaip turtą saugotų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą.

Kaip minėta, E. U. prašymu civilinėse bylose, kuriose ji pateikė ieškinius UAB ,,Medelastas“, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas UAB ,,Medelastas“ turtas: butas ir mezgimo mašina KOMECZ bei audimo staklės MIULER ir verpalų metimo mašina MIULER, kurio saugotoja buvo paskirta E. U. , atitinkamai nuo 2005 m. liepos 4 d. ir 2005 m. liepos 5 d. (2005 m. liepos 4 d. ir liepos 5 d. turto aprašai). Pažymėtina, kad būtina atskirti E. U. , kaip fizinio asmens, kuris pateikė ieškinį UAB ,,Medelastas“, ir jos, kaip UAB ,,Medelastas“ atstovės, nes iki 2005 m. rugsėjo 21 d. ėjo UAB ,,Medelastas“ direktoriaus pareigas, civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju yra analizuojamos E. U. , kaip fizinio asmens, o ne kaip UAB ,,Medelastas“ direktorės, civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nustatyta, taip teigia ir pati atsakovė apeliaciniame skunde, kad areštuotas turtas: mezgimo mašina KOMECZ, audimo staklės MIULER ir verpalų metimo mašina MIULER, stovėjo bendrovės nuomojamose patalpose, nuosavybės teise priklausančiose akcininkui A. M. . Kadangi E. U. iš darbo buvo atleista nuo 2005 m. rugsėjo 22 d., ji turėjo suprasti, kad areštuoto turto saugoti negalės. Tuo labiau kad, kaip ji pati teigia apeliaciniame skunde, po atleidimo iš darbo ji neturėjo jokios fizinės galimybės saugoti areštuotas didelių gabaritų ir didelio svorio gamybos priemones, sunkiai transportuojamas, kurioms išmontuoti buvo reikalinga fizinė jėga. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad tik A. M. turėjo patalpų raktus, žinojo saugojamų patalpų signalizacijos kodą ir laisvai galėjo įeiti į patalpas, kuriose stovėjo areštuotas turtas. Be to, kaip byloje nustatyta, 2005 m. rugsėjo 5 d. E. U. pranešė saugos tarnybai UAB ,,Jungtis“, jog nutraukia paslaugų sutartį (t. 1, b. l. 51). Minėta sutartis su saugos tarnyba, saugančia patalpas, kuriose stovėjo areštuotas turtas, buvo nutraukta 2005 m. rugsėjo 19 d. (t. 2, b. l. 150). Tokie atsakovės veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste neleidžia daryti išvados, kad atsakovė, vykdydama turto saugotojo pareigas, elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga turto saugotoja, privalėjo rūpintis, kad kuo greičiau būtų pakeistas turto saugotojas. Tačiau į antstolį dėl turto saugotojo pakeitimo atsakovė kreipėsi tik 2006 m. kovo 31 d., t. y. praėjus net pusei metų, kai atsakovė buvo atleista iš darbo (t. 1, b. l. 53). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra teisiniai pagrindai atsakovės, kaip saugotojos, deliktinei atsakomybei už saugojamo turto praradimą kilti.

Reikalavimui atlyginti nuostolius, susijusius su areštuoto turto praradimu, ir šių nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovas rėmėsi jo apskaičiuota balansine šio turto verte. Atsakovė pateikė teismui to paties turto vertės apskaičiavimus, kuriuose įvertintas turto nusidėvėjimas. Antstolis, areštuodamas turtą, jį įvertino dar mažesne suma. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį sąvoka ,,vertė“ suprantama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką; ,,rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad dažniausiai balansinė turto vertė neatitinka turto rinkos vertės, balansinė turto vertė gali būti ir mažesnė, ir didesnė už rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad mažiausiai pusę metų iki tol kol ieškovas pranešė policijos komisariatui apie turto dingimą, areštuotas turtas – mezgimo mašina KOMECZ, audimo staklės MIULER ir verpalų metimo mašina MIULER – nebuvo naudojamas pagal paskirtį, nėra duomenų, kokiomis sąlygomis jis buvo laikomas. Kadangi įrenginių paskirtis yra specifinė – gali būti panaudoti tik ortopedijos srityje (t. 1, b. l. 180), – akivaizdu, kad priverstinio pardavimo metu šių įrenginių rinkos vertė neatitiktų balansinės vertės. Remdamasi visomis aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei ieškovo, nei atsakovės apskaičiuota turto vertė realios prarasto turto vertės neparodo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi 6.249 straipsnio 1 ir 5 dalimis, sprendžia, kad areštuota turto vertė nustatytina tokia, kokią antstolis buvo nustatęs atitinkamai 2005 m. liepos 4 ir 5 d. turto aprašuose, iš viso 72 000 Lt. Tokia turto vertė nustatytina ir dėl to, kad atsakovė būtent tokios vertės turto saugotoja ir buvo paskirta, ir turėjo būti atsakinga būtent už tokios vertės turto išsaugojimą. Pažymėtina, kad antstolis, 2005 m. liepos 4 ir 5 d. vertindamas UAB ,,Medelastas“ turtą, neatsižvelgė į turto balansinę vertę, o turtą vertino rinkos kainomis, pavyzdžiui, butą, kurio balansinė vertė buvo 32 166,98 Lt (t. 1, b. l. 32-35), įvertino 85 000 Lt, kadangi akivaizdu, jog dviejų kambarių buto kaina Kaune 2005 m. negalėjo būti tik 32 000 Lt. Tuo tarpu kitą areštuotą turtą įvertino mažesnėmis sumomis. Antstolio nustatytos areštuoto turto vertės net ir po E. U. atleidimo iš darbo ieškovas neginčijo. Nesutikdamas su antstolio nustatyta areštuoto turto verte, ieškovas turėjo teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pateikti įrodymus, jog areštuoto turto vertė realiai yra didesnė už ieškinių sumą – 157 000 Lt (CPK 146 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas antstolio nustatytos areštuoto turto vertės neginčijo, turėdama omenyje moralinį gamybos priemonių nusidėvėjimą, sprendžia, kad atsakovės ieškovui padaryta žala (nuostoliai) yra 72 000 Lt.

Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 1, 5 d.). Nagrinėjamu atveju, atleidus E. U. iš UAB ,,Medelastas“ direktoriaus pareigų, UAB ,,Medelastas“ direktore buvo paskirta K. K. (t. 1, b. l. 23). Nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. bendrovė turėjo kitą vadovę, kuri, susipažinusi su įmonės dokumentais, tarp jų ir 2005 m. liepos 4 ir 5 d. turto aprašais, atsižvelgiant į tai, kad, ieškovo nuomone, atsakovė vengė perduoti turtą, galėjo ir turėjo taip pat, kaip ir E. U. , kreiptis į antstolį dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo. Tačiau per visą laiką, iki kol buvo įmonei iškelta bankroto byla, ieškovas UAB ,,Medelastas“ areštuotu turtu nesirūpino. Iš byloje esančio K. K. 2006 m. vasario 27 d. atsakymo į BUAB ,,Medelastas“ administratorės paklausimą (t. 1, b. l. 125) matyti, kad naujoji įmonės direktorė iki 2006 m. pradžios net nežinojo, kur yra gamybinės patalpos, kuriose stovėjo areštuotas turtas, nors, bylos duomenimis, bendravo su UAB ,,Medelastas“ akcininku A. M. , kuriam nuosavybės teise priklausančiose UAB ,,Medelastas“ išnuomotose patalpose stovėjo areštuotas turtas. Ir tik 2006 m. sausio 30 d. ieškovo sudaryta komisija atidarė ir apžiūrėjo patalpas, esančias Kauno rajone, Eigirgalos kaime (t. 1, b. l. 124). Toks ieškovo nerūpestingumas taip pat prisidėjo prie įmonės nuostolių padidėjimo, nes jeigu ieškovas būtų pasirūpinęs įmonei priklausančio turto tinkama apsauga, šis turtas taip pat galėjo būti išsaugotas. Net ir po to, kai Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Domeikavos policijos nuovada, iš ieškovo gavusi pranešimą, 2006 m. vasario 13 d. nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šio nutarimo ieškovas neskundė ir turto daugiau neieškojo.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir tik iš dalies yra darbinga, asmens darbingumas tik 40 proc. (t. 3, b. l. 163), priteistino iš atsakovės nuostolių atlyginimo dydį sumažina per pusę – iki 36 000 Lt (CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 1 ir 5 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Iš atsakovės ieškovui priteisiama 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 952 Lt žyminio mokesčio ir 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo valstybei priteisiama 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės patenkinamas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 780 Lt (t. 3, b. l. 23), o ieškovui iš atsakovės 420 Lt (t. 3, b. l. 65, 157) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios sumos įskaitomos, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 4 d., 98 str. 1 d.). Bylos duomenimis, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 22), tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą šalis, pateikianti apeliacinį skundą byloje, kurioje dalyvauja šalis, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl 500 Lt žyminis mokestis atsakovei grąžintinas iš valstybės biudžeto. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 23,45 Lt (b. l. 56). Iš atsakovės valstybei priteistinos 5 Lt, iš ieškovo – 18,45 Lt išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovės E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Medelastas“ (į. k. 235653340) 36 000 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius litų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 36 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovės E. U. valstybei 952 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 7 Lt (septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Medelastas“ valstybei 23 Lt (dvidešimt tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Medelastas“ atsakovei E. U. 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 18,45 Lt (aštuoniolika litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės E. U. valstybei 5 Lt (penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti iš valstybės biudžeto atsakovei E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) žyminio mokesčio.