Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovas yra nuo 2019 m. spalio mėn. dingęs be žinios bei nesirūpina šeima. Yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau turi dalintino turto.

4. Atsakovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo būdu. Bylos duomenimis atsakovas yra ieškomas policijos kaip besislapstantis nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). ieškovė L. V. ir atsakovas I. V. susituokė Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims 2011 m. lapkričio 17 d. gimė sūnus A. V..

Dėl šalių nepilnamečio vaiko

6. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-670-1137/2024 nuspręsta – laikinai apriboti motinos L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią į vaiką – A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią į vaiką – A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) taip pat iš abiejų tėvų priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko seneliais, jie paskirti globėjais (rūpintojais), teikiamų lėšų administratoriais. Teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13014-956/2024 neterminuotai apribojo L. V. motinos valdžią, jos nepilnamečio sūnaus A. V. atžvilgiu. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d.

7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad klausimai susiję su nepilnamečio vaiko A. V. teisėtų interesų užtikrinimu šioje civilinėje byloje nespręstini.

8. Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau turi dalintino turto.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

9. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei penkis metus, atsakovo faktinė buvimo vieta yra nežinoma. Be to, ieškovė aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

12. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

13. Ši prezumpcija byloje nustatyta. Bylos duomenimis atsakovui skirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė už tyčinio nusikaltimo padarymą. Nuo šios bausmės atlikimo atsakovas slapstosi, yra ieškomas policijos. Ieškovės paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokinis šalių gyvenimas yra nutrūkęs jau daugiau penkerius metus nuo atsakovo dingimo. T.p. ieškovė patvirtino, kad nuo to laiko, kai paliko šeimą, atsakovas ja nesirūpino, nebendravo, netvarkė su ieškove bendro ūkio.

14. Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina prezumpciją, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą, daugiau nei vienerius metus visiškai nesirūpino šeima, yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu atsakovas nevykdo savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CPK 177, 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

15. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia bei neturi duomenų, kad atsakovas galėtų būti nedarbingas ar jam būtų reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

16. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant jai grąžintina ikisantuokinė pavardė ,,(duomenys neskelbtini)“, atsakovui neišreiškus jokių pageidavimų, paliktina jo prigimtinė pavardė ,,(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

17. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

18. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino nekilnojamojo turto įgyta nebuvo (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nekilnojamas turtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovės įgytas asmenines nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), – nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog šis nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl sprendžiama, kad jis į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

19. Šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas kilnojamasis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registruota ieškovės vardu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu ji šiuo automobiliu niekada nesinaudojo, juo visą laiką naudojosi tik atsakovas, atumobilis buvo ir turėtų būti jo žinioje, ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruota ieškovės vardu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 111,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). T.p. iš atsakovo priteistinos 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. grąžinti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui I. V. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Padalinti sutuoktinių turtą - I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,00 Eur (vienas šimtas vienuolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus teismą.