Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-1081/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2-1081/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1081/2012Procesinio sprendimo kategorija:110.1.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Litmontažas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Ritorema“ 572 144,87 Lt skolą už atliktus rangos darbus, 8,05 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai užtikrinti teismo nutartimis taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Atsakovas UAB „Ritorema“ patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 negaliojančiu; priteisti iš ieškovo 240 690,29 Lt žalai atlyginti ir 119 384,86 Lt netesybų. Priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi areštavo už 360 075,18 Lt ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė ieškovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, tačiau leido šiuo turtu naudotis; areštuoto turto nepakankant, už trūkstamą sumą areštavo ieškovo pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ir bankų sąskaitose, areštuotomis lėšomis leido ieškovui atsiskaityti su atsakovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei mokesčius į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – leisti iš areštuotų lėšų, esančių sąskaitose, kasoje ir pas trečiuosius asmenis, vykdyti atsiskaitymus su UAB „Metalo linija“, UAB „Sirida“, UAB „Pirema“, UAB „Lemora“, UAB „Senukų prekybos centras“, advokatu A. J. , taip pat mokėjimus pagal 2010 m. rugpjūčio 31 paskolos sutartį Nr. 2010.08.31/1 V. S., pagal 2010 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 2010-11-10/1 T. K. , pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį Nr. 2011-09-23/01 I. L. , bei pagal Finansinės nuomos 2011 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. 20115041/2011-04/06/02 UAB „Nordea Finance Lithuania“. Ieškovo teigimu, areštavus pinigines lėšas, jis negali atsiskaityti su tiekėjais, advokatu ir vykdyti finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovo partneriai ketina nutraukti sutartis arba sustabdyti prekių pardavimą, todėl dėl lėšų arešto žlunga ieškovo ir jo pagrindinių medžiagų bei paslaugų teikėjų nusistovėję stabilūs komerciniai santykiai, garantavę ieškovo veiklą. Ieškovas iki šio procesinio dokumento surašymo advokatui A. J. yra skolingas 6 124,50 Lt, todėl advokatas gali nutraukti teisinių paslaugų sutartį su ieškovu. Iki šio dokumento surašymo dienos taip pat yra suėję trečiųjų asmenų ieškovui suteiktų paskolų grąžinimo terminai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo tik ieškovo kilnojamąjį turtą (baldus, biuro techniką), automobilį ir įmonės sąskaitoje esančius 202,92 Lt. Teismas sprendė, kad šie duomenys liudija, jog ieškovas neturi lėšų ir jokio nekilnojamojo turto, kurio verte būtų gali užtikrinti atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas vertino, kad ieškovas gali turėti debitorinių įsiskolinimų, kurių išreikalavimą galėjo būti sustabdęs, nes įmonės sąskaitose nėra jokių lėšų. O tai leidžia abejoti ieškovo sąžiningumu. Nors Lietuvos apeliacinis teismas ir yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti įrankiu įmonės komercinei – ūkinei veiklai sužlugdyti, tačiau ieškovas pateikė tik keleto tiekėjų pretenzijas dėl pradelstų įsipareigojimų ir nepateikė jokių duomenų, iš kokių lėšų jis ketina vykdyti įsipareigojimus ir ar gautinų lėšų pakaks atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus dėl pradelstų įsipareigojimų advokatui ir paskolų davėjams. Teismas nustatė, kad paskolas ieškovas yra gavęs jau kilus šiam ginčui, todėl turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti jas ir atsiskaityti su advokatu. Teismo vertinimu ieškovas gali ginti savo interesus ir be advokato pagalbos. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo nurodomų kreditorių yra ir ieškovo direktorius, todėl tikėtina, kad ir kiti kreditoriai yra su ieškovu susiję asmenys. Dėl šių aplinkybių ieškovo prašymą leisti atsiskaityti pirmiausiai su paskolų sutarčių kreditoriais, neatsižvelgiant į atsakovo interesus, pripažino nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis paremta prielaidomis (tikėtina, kad ieškovas yra sustabdęs visų debitorinių įsiskolinimų išreikalavimą ir nesąžiningai įgyvendina savo procesines teises; tikėtina, kad tretieji asmenys (V. S. , T. K. , D. K. ), suteikę ieškovui paskolas yra glaudžiai susiję su ieškovu). Apelianto teigimu, jis sąžiningai įgyvendina ne tik savo procesines teises, tačiau siekia sąžiningai įvykdyti savo įsipareigojimus tiekėjams ir nurodytiems tretiesiems asmenims. Ieškovas nėra ir nebuvo sustabdęs visų ar dalies debitorinių įsiskolinimų išreikalavimo ir tokia teismo prielaida yra nepagrįsta.

2. Piniginių lėšų areštas sunkina ieškovo turtinę padėtį. Dėl apyvartinių lėšų stokos nutraukus veiklą, ieškovas neturės galimybės įvykdyti atsakovui palankaus teismo sprendimo, taip pat nukentės ieškovo kreditoriai, o tai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo juridinių asmenų turtui.

3. Kreditoriai I. L. ir D. K. yra vadovaujantys ieškovo darbuotojai ir ieškovo akcininkai. Todėl šioje dalyje galima sutikti su teismo išvada, kad šie asmenys yra susiję su bendrove, tačiau T. K. ir V. S. su bendrove sieja tik paskoliniai teisiniai santykiai.

4. Teismas eliminuoja ieškovo galimybę sumokėti byloje atstovaujančiam advokatui, dirbtinai sukurdamas situaciją ir skatindamas advokatą nutraukti su ieškovu teisinių paslaugų sutartį. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 51 straipsnį ir šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis). Ieškovo darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to ieškovas neturės galimybės veiksmingai apginti savo teisių.

5. Teismas neįvertino ieškovo argumentų dėl leidimo vykdyti įsipareigojimus UAB „Nordea Finance Lithuania” ir apribojo ieškovui galimybę mokėti automobilio finansinės nuomos mokėjimus (po 1 181,69 Lt kas mėnesį iki 2016-05-16). Tokiu atveju, ieškovas privalės grąžinti automobilį kreditoriui ir patirs 25 252,70 Lt nuostolį, nes šią sumą jis jau yra sumokėjęs lizingo bendrovei, taip pat privalės mokėti netesybas. Tuo atveju, jeigu kreditorius realizuos automobilį trečiajam asmeniui už mažesnę nei likutinė, ieškovo neapmokėta vertė, automobilio kainos skirtumą privalės padengti ieškovas ir dėl to patirs nuostolį.

6. Teismo nutartis nemotyvuota, todėl ji negali būti laikoma teisėta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:

1. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi lėšų ir jokio nekilnojamojo turto, kurio verte būtų užtikrinamas atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas teisingai pastebėjo, kad nors ieškovas pateikė keleto tiekėjų pretenzijas, kuriose šie ragina ieškovą atsiskaityti su jais, tačiau nepateikė jokių duomenų, kokiomis lėšomis jis ketina atsiskaityti su šiais tiekėjais ir ar gautinų lėšų užteks atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesuprantama ieškovo pozicija, kuomet ieškovas prašo leisti sumokėti dideles sumas kreditoriams, kai tuo tarpu antstoliui pateikia informaciją, kad turi tik 23 555,92 Lt vertės turto. Teismui leidus atlikti tokius atsiskaitymus, ieškovas nebetektų ir turimo turto.

3. Ieškovo paskolų būtinybė yra abejotina, be to, didžioji jų dalis paimta jau kilus tarp šalių ginčui. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti šias paskolas. Pažymi, kad kai kurios paskolos kreditoriams turėjo būti grąžintos gerokai anksčiau, nei buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės.

4. Taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neviršija ieškinio sumos, ieškovui leidžiama atsiskaityti su darbuotojais, valstybe ir atsakovu, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad piniginių lėšų areštas žlugdo bendrovės verslą.

5. Atsakovas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su įmokomis lizingo bendrovei, nes nei banko sąskaitoje, nei kasoje ieškovas neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų vykdyti tokius įsipareigojimus.

6. Ieškovas, inicijuodamas bankroto bylos atsakovui iškėlimą ir skųsdamas tuo klausimu priimtą teismo nutartį, siekė, kad būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos ir apribota galimybė atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe.

7. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas savo interesus gali ginti ir be advokato pagalbos. Ieškovas turėjo įvertinti savo galimybes atsiskaityti su advokatu. Ieškovo kompetencijai priklauso susitarimo su advokatu dėl atstovavimo byloje sąlygų suderinimas ir ieškovas turi visas galimybes tartis su advokatu dėl atsiskaitymo atidėjimo, kitokių atsiskaitymo sąlygų arba kito advokato, sutiksiančio atstovauti ieškovą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė leisti juridiniam asmeniui atsiskaityti su kontrahentais iš areštuotų piniginių lėšų. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tie patys principai taikomi sprendžiant ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo priešieškinio reikalavimams užtikrinti teismas areštavo už priešieškinio sumą ieškovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, ir pinigines lėšas, leisdamas ieškovui jomis atsiskaityti su atsakovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei mokesčius į valstybės biudžetą. Ieškovas prašė teismo leisti iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais, lizingo bendrove, teisines paslaugas teikiančiu advokatu bei paskolų davėjais. Skundžiama nutartimi teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kokių lėšų ketinama vykdyti įsipareigojimus, ar gautinų lėšų pakaks atsakovui palankiam teismo sprendimo įvykdyti. Tuo tarpu, apeliantas tvirtina, kad piniginių lėšų areštas sunkina ieškovo turtinę padėtį, o dėl apyvartinių lėšų stokos nutraukus veiklą, ieškovas iš viso neturės galimybės įvykdyti atsakovui palankaus teismo sprendimo, taip pat nukentės ieškovo kreditoriai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.

Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei-komercinei veiklai užtikrinti, o jų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, bei paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Bylos duomenys liudija, kad ieškovo pagrindinė veikla yra statybos darbai, todėl akivaizdu, kad įprastoje bendrovės veikloje, ieškovas turi sąnaudų - perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, todėl areštavus pinigines lėšas yra apribotos ieškovo galimybės vykdyti veiklą. Apeliantas teisingai nurodo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonės komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas, kai jis turi tik nedidelės vertės kilnojamojo ir neturi nekilnojamojo turto, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Ieškovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės šioje byloje įvykdyti teismo sprendimą, t. y. būtų pasiektas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pagrindinės ieškovo ūkinės - komercinės veiklos vykdymui yra reikalingos apyvartinės lėšos ir galimybė atsiskaityti su tiekėjais, o negalėdamas jomis disponuoti, ieškovas negalėtų toliau sėkmingai tęsti vykdomos ūkinės - komercinės veiklos, kas pagal teismų formuojamą praktiką, prieštarautų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria apelianto argumentams, kad teismas neįvertino ieškovo argumentų dėl leidimo vykdyti finansinės nuomos sutartį ir apribojo ieškovui galimybę mokėti automobilio finansinės nuomos mokėjimus lizingo bendrovei. Finansinės nuomos sutarties sąlygos liudija, kad ieškovui netinkamai vykdant įsipareigojimus lizingo bendrovei, pastaroji turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį; už kiekvieną uždelstą dieną lizingo davėjui mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo pradelstų sumų; lizingo davėjas turi teisę pareikalauti sumokėti iki 10 proc. daikto vertės baudą, atlyginti nuostolius, padidinti 1 proc. lizingo davėjo maržą ir kt. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas, negalėdamas laiku vykdyti įsipareigojimų, gali patirti nuostolių, dėl ko ieškovo turtinė padėtis tik blogėtų, tuo pačiu atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas sunkėtų.

Teismui prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas vykdo ūkinę veiklą - 2011 m. turėjo 14 459 Lt pelno; per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 005 458 Lt. Nors pagal 2011 m. balansą ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 882 804 Lt, tačiau nėra duomenų, kad šie įsipareigojimai būtų pradelsti. Pagal teismui prieinamus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, civilinėje byloje Nr. B2-4287-567/2012, kurioje atsakovas inicijavo ieškovui bankroto bylos iškėlimą, Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieškovo mokumą, 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė jam iškelti bankroto bylą, konstatavęs, jog pagal 2012 m. gegužės 14 d. balansą ieškovo turto vertė sudaro 1 067 620 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 405 441 Lt. Aplinkybę, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog skolininko turimo turto vertę sudaro tik 23 555,92 Lt, teismas įvertino nesudarančia teisinio pagrindo kelti įmonei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismų konstatuotą ieškovo mokumą pagrindžiantys duomenys ir antstolio informacija apie aprašyto areštuoto turto vertę, sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas gali būti sustabdęs debitorinių skolų išsiieškojimą, siekdamas išvengti piniginių lėšų arešto. Atskirajame skunde nėra argumentų, paneigiančių tikėtinų aplinkybių egzistavimą. Tačiau ieškovo deklaruojami per 2012 metus gautini 1 005 458 Lt, leidžia spręsti apie piniginių lėšų realų turėjimą. Taigi, vykdant veiklą ir atsiskaitant su tiekėjais bei lizingo bendrove, ieškovo veikla nebūtų nutraukta, nedidėtų įsipareigojimai lizingo bendrovei, todėl leidimas atsiskaityti su tiekėjais ir lizingo bendrove šiuo konkrečiu atveju labiau atitiktų tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitų ieškovo kreditorių reikalavimų tenkinimas ar leidimas atsiskaityti pirmiau su jais, o ne užtikrinti atsakovo priešieškinio reikalavimus, pažeistų atsakovo interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Paskolų grąžinimas nėra susijęs su ieškovo ūkinės veiklos vykdymu ir paskolinių įsipareigojimų neįvykdymas nelemia įmonės veiklos nutraukimo. Bylos duomenys liudija, kad 50 000 Lt ir 90 000 Lt paskolos kreditoriams T. K. ir V. S. turėjo būti grąžintos iki 2011 m. rugpjūčio mėn.; kreditoriui D. K. 20 000 Lt paskola - iki 2011 m. lapkričio 10 d. Tuo tarpu atsakovo priešieškinis pareikštas 2011 m. gruodžio mėn. ir jo reikalavimų užtikrinimas taikytas tik 2011 m. gruodžio 27 d. Taigi, įsipareigojimai minėtiems kreditoriams galėjo būti neįvykdyti ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, pateikti duomenys liudija tik paskolų suteikimą ir teismas neturi galimybės įsitikinti, ar įsipareigojimai pagal šias paskolų sutartis nebuvo įvykdyti iki turto arešto taikymo. 95 000 Lt paskola kreditoriui I. L. turi būti grąžinta iki 2013 m. rugsėjo 13 d., todėl šis įsipareigojimas nėra pradelstas ir ieškovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos nei šio kreditoriaus, nei ieškovo teisių apimčiai.

Civiliniame procese, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2011 m. sausio 6 d. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o ieškovo piniginės lėšos areštuotos tik 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi, todėl mažai tikėtina, kad per visus metus ieškovas nemokėjo advokatui už byloje teikiamas teisines paslaugas. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovui atstovaujančio advokato ketinimus nutraukti teisinių paslaugų sutartį dėl neatsiskaitymo. Tokiu atveju prašymas leisti areštuotomis lėšomis atsiskaityti su bylą vedančiu advokatu vertintinas kaip neįrodytas, todėl teismo buvo netenkintas pagrįstai.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl netinkamo įrodymų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, vertinimo yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti ir leisti ieškovui iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais ir lizingo bendrove.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį pakeisti.

Leisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litmontažas“ iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi areštuotų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais UAB „Metalo linija“, UAB „Sirida“, UAB „Pirema“, UAB „Lemora“, UAB „Senukų prekybos centras“ ir su UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal Finansinės nuomos 2011 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. 20115041/2011-04/06/02.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėRimvydas Norkus