Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-188-626/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
AN2-188-626/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01969-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-188-626/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01969-2017-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutarimo, kuriuo R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį 90 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. nubaustas už tai, kad jis pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą. O būtent už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (Lukiškių skg. 6, Vilniuje), 2017-02-01, 2017 m. vasario 27 d. (du skundai), 2017 m. vasario 28 d. skunduose Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoją V. L. įvardija kaip akivaizdžiai psichiškai nesveiku, neadekvačiu darbuotoju, skelbia, kad V. L. serga atviru psichosomatiniu sadistiniu asmenybės sutrikimo sindromu, nepilnavertiškumo kompleksu, vadina V. L. „šiukšle, šakalu, proto invalidu, bukagalviu“ bei 2017-03-01 savo kameroje ant sienų buvo prirašęs įžeidžiančio pobūdžio citatų V. L. atžvilgiu.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutarimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašo skirti jam atstovą – advokatą, kuris galėtų atstovauti jo interesus; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar nuteisto ir laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens patraukimas teisinėn atsakomybėn antrą kartą dėl tų pačių jo padarytų pažeidimų bausmių vykdymo kodekso tvarka (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2017-03-10 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 62-210), o po to pagal ANK, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.

2.1. Skundą iš esmės grindžia draudimo du kartus bausti už tą pačią veiką, principo pažeidimu. Nurodo, kad nuteistojo asmens teises, pareigas, teisinę atsakomybę ir panašiai, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, t. y. įstatymas kaip ir ANK. Nurodo, kad tarp jo, Lukiškių TI-K ir Lukiškių TI-K darbuotojo skundžiamu atveju buvo susiklostęs teisinis santykių turinys, kuris yra reguliuojamas Bausmių vykdymo kodekso, todėl jo veiksmai neturėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį, o teismas neturėjo kompetencijos šią bylą nagrinėti.

2.2. Taip pat skunde nurodo, kad nėra nurodyta ir objektyvioji jo pažeidimo pusė. Byloje nėra paties nukentėjusiojo pareiškimo, V. L. savo pozicijos nėra išreiškęs ir pirmą kartą jį baudžiant Lukiškių TI-K, ne teisme, į kurį neatvyko. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie V. L. neigiamus išgyvenimus, nemalonumus ir pan. Nurodo, kad galbūt jo teiginiai iš vis V. L. neįžeidė. Dėl V. L. įžeidimo kreipėsi Lukiškių TI-K vadovybė, kuri yra nusistačiusi prieš jį dėl reiškiamos kritikos dėl kalinimo sąlygų ir kuri už V. L. nusprendė, kad jis yra įžeistas.

2.3. Nurodo, kad pripažįsta savo kaltę, kad jo veiksmai galėjo jį įžeisti, todėl neskundė jam Kalėjimo administracijos paskirtos nuobaudos. Tuo metu jis visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad jo netinkamai išsireiškimai galėjo įžeisti V. L..

2.4. Prašo atsižvelgti į Europos Žmogaus teisių teismo praktiką nagrinėjant bylas dėl dvigubo nubaudimo, o būtent į sprendimą byloje R. Šimkus prieš Lietuvą, kurioje pripažintas pagrįstu pareiškėjo skundas dėl dvigubo nubaudimo principo pažeidimo. Nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytais argumentais dėl galimumo bausti ir tarnybine ir administracine atsakomybe, bei tuo, kad administracinė atsakomybė taip pat skiriasi nuo atsakomybės, taikomos kariui, nes jis nėra nei tarnautojas, nei karys. Nurodo, kad pagrindinis skirtumas tarp atsakomybės taikomos tarnautojui, kariui ir asmeniui, atliekančiam bausmę, yra tas, kad pirmiesiems dviem atsakomybė taikoma vadovaujantis statutais, specialiais drausmės nuostatais, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui – vadovaujantis įstatymu (BVK). Mano, kad šiuo atveju yra iškilęs įstatymų kolizijos atvejis, kurio sprendimas numatytas BVK 3 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo straipsnio 3 dalimi, esant įstatymų kolizijai, taikomas švelnesnę nuteistojo padėtį numatantis įstatymas.

2.5. Nesutinka su teismo išvada, kad nuteistiesiems skiriamos nuobaudos pagal BVK yra iš esmės skirtingos nuo ANK numatytų administracinių nuobaudų, kad sprendžiant iš jam konkrečiai paskirtos nuobaudos, buvo siekiama užtikrinti tinkamą bausmės atlikimo režimą. Apelianto manymu, šiuo atveju abiejų nuobaudų tikslai yra vienodi, nubausti asmenį. Mano, kad vadovaujantis BVK 111 straipsniu, laisvės atėmimo režimas yra viena iš pataisos priemonių, o užtikrinti tinkamą laisvės atėmimo bausmės atlikimą, vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalimi, gali būti skiriamos nuobaudos. Anot apelianto, tai rodo, kad nuobaudos pirmiausia yra pataisos priemonė, nes pats laisvės atėmimo režimas yra pataisos priemonė. Todėl laiko, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad Kalėjimo administracijos skirta nuobauda buvo siekiama ne jį nubausti, o užtikrinti tinkamą bausmės atlikimo režimą.

2.6. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kalėjimo administracijos nuobauda paskirta ne už tapatų pažeidimą, nesusijusį su pareigūno įžeidimu.

2.7. Taip pat nesutinka su skundžiamame nutarime nurodoma jo kaltės forma – tiesiogine tyčia. Tyčia siejama su žinojimu apie daromų veiksmų priešingumą teisei. Tuo tarpu jis veikė žinodamas, kad jam gresia atsakomybė, numatyta BVK, o ne ANK.

2.8. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad įžeistasis V. L. taip pat nėra visiškai nekaltas dėl jo įžeidimo, kad jis taip pat iš dalies kaltas, nes jį (R. R.) išprovokavo. Nurodo, kad įžeidė pareigūną būdamas labai sujaudintas emocine prasme, destabilizuotas, išvestas iš pusiausvyros, apimtas afekto būsenos. Dėl šių aplinkybių yra pasisakęs 2017-08-09 rašte, prijungtame prie bylos.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apelianto skundą atmesti, o jo skundo argumentus vertinti kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės keliamas vienintelis klausimas – ar buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas, pradėjus procesą dėl administracinio nusižengimo, kai jam jau buvo paskirta drausminė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu.

6. ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negalima jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

7. Šia įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 6 dalyje, minėtame ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad negalima ne tik bausti du kartus, bet ir persekioti ar teisti du kartus dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (to paties poelgio) (1995-10-23 sprendimas Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001-05-29 sprendimas Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009-02-10 sprendimas S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2015-04-30 sprendimas Kapetanios ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 3453/12; 2017-06-13 sprendimas Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-570/2010). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą patį teisės pažeidimą, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-303/2017). Skunde minimame 2017-06-13 sprendime Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, Teismas pažymėjo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo byla, tiek ikiteisminis tyrimas buvo susiję su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – pareiškėjo išsakytais žodžiais ir teiginiais ligoninėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų akivaizdoje, todėl sprendė, kad faktinės aplinkybės, kurios nulėmė tiek procesą dėl administracinio teisės pažeidimo, tiek ikiteisminį tyrimą buvo iš esmės tos pačios Konvencijos Septintojo Protokolo 4 straipsnio 1 dalies požiūriu.

8. Byloje nustatyta, kad R. R. Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime (toliau - Lukiškių TI-K) atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

8.1. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2017-03-10 nutarimu, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, R. R. paskirta drausminė nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Iš nutarimo matyti, kad nuobauda jam paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nustačius, kad 2017-03-01, pamainų pasikeitimo metu, apie 8.15 val., kai APS pareigūnai atidarė kameros Nr. 239 duris ir išvedė nuteistąjį, R. R. nebuvo užsidėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos išduotos asmens kortelės su jo nuotrauka, vardu ir pavarde. Taip pat nustatyta, kad kameros sienos aprašinėtos markeriu, ant sienų užklijuoti lipdukai. Pareigūnui pareikalavus R. R. nulupti lipdukus ir nuvalyti aprašinėtas kameros sienas, nuteistasis pareiškė, kad to nedarys. Pasiaiškinti raštu atsisakė. Taip pat nuobauda paskirta ir dėl R. R. skunduose, kurių registracijos numeriai: 29-620/2017-02-27; 29-648/2017-02-28 nurodytos garbę bei orumą žeminančių teiginių, kad nepilnavertiškumo kompleksą turintis bei psichiškai neadekvatus, psichiškai nesveikas, proto invalidas, bukagalvis APS viršininko pavaduotojas V. L.. Nurodyta, kad savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), 12 straipsnio 2 dalį (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus), 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi - ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą) bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 50 punktą (pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu), 73.1 punktą (nuteistieji privalo matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta), 73.9 punktą (kabinti fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje) (b. l. 18).

8.2. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

8.3. Taigi, iš šio nutarimo turinio matyti, kad apeliantas buvo nubaustas už: 1) bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą; 2) už 29-620/2017-02-27; 29-648/2017-02-28 skunduose nurodytą statutinio pareigūno garbę bei orumą žeminančią informaciją. Pažymėtina, kad šioje byloje Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra vertinamas, į jame konstatuotas faktines aplinkybes atsižvelgiama tiek, kiek reikalinga patikrinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų argumentų.

8.4. Skundžiamu nutarimu R. R. nubaustas už tai, kad jis įžeidė statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą. O būtent už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (Lukiškių skg. 6, Vilniuje), 2017-02-01 (skundo registracijos Nr. 29-269), 2017-02-27 (du skundai), 2017-02-28 skunduose Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoją V. L. įvardija kaip akivaizdžiai psichiškai nesveiku, neadekvačiu darbuotoju, skelbia, kad V. L. serga atviru psichosomatiniu sadistiniu asmenybės sutrikimo sindromu, nepilnavertiškumo kompleksu, vadina V. L. „šiukšle, šakalu, proto invalidu, bukagalviu“ bei 2017-03-01 savo kameroje ant sienų buvo prirašęs įžeidžiančio pobūdžio citatų V. L. atžvilgiu.

8.5. Taigi, skundžiamu nutarimu R. R. nubaustas už statutinio pareigūno garbę bei orumą įžeidžiančią informaciją, išsakytą: 2017-02-01 skunde (registracijos Nr. 29-269), 2017-02-27 dviejuose skunduose (vieno iš jų registracijos Nr. 29-269), 2017-02-28 skunde (registracijos Nr. 29-648) bei 2017-03-01 ant kameros sienos prirašydamas įžeidžiančio pobūdžio citatas V. L. atžvilgiu.

9. Kaip matyti, du skundai (registracijos numeriai: 29-620/2017-02-27; 29-648/2017-02-28), kuriuose nurodyta statutinio pareigūno garbę ir orumą įžeidžiantys teiginiai, įtraukti į drausminio nusižengimo ir administracinio nusižengimo esmę.

9.1. Kasacinė praktika dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo formuojama remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama pozicija šiuo klausimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje šį principą aiškina taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Asadbeyli ir kiti prieš Azerbaidžaną, peticijų Nr. 3653/05, 14729/05, 20908/05, 26242/05, 36083/05 ir 16519/06, 2017-06-13 sprendimas Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, Kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-435-677/2016).

9.2. Apygardos teismas, įvertinęs Kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus kriterijus, bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju tik dėl dviejuose skunduose (2017-02-27, registracijos Nr. 29-269; 2017-02-28, registracijos Nr. 29-648) įrašytų pareigūno garbę ir orumą įžeidžiančių teiginių, nurodytų administracinio nusižengimo esmėje, galima konstatuoti, kad šioje dalyje administracinio nusižengimo procesas vyko dėl tų pačių konkrečių veiksmų, t. y. esant non bis in idem principo pažeidimą. Todėl aplinkybės, susijusios su skunduose (2017-02-27, registracijos Nr. 29-269; 2017-02-28, registracijos Nr. 29-648) nurodytais teiginiais, žeminančiais statutinio pareigūno V. L. garbę ir orumą, šalinamos iš kaltinimo.

9.3. Tuo tarpu, kitų administracinio nusižengimo protokole nurodytų pažeidimo aplinkybių, susijusių su V. L. garbės ir orumo įžeidimu, aprašytų 2017-02-01 skunde, registracijos Nr. 29-269), 2017-02-27 (b. l. 5-6), negalima laikyti tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais (konkrečiais veiksmais), susijusiais tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta su nurodytais nutarime, skirti drausminę nuobaudą. Taip pat, drausminės nuobaudos skyrimo procese, nebuvo vertinami faktai (veiksmai) dėl ant kameros sienos prirašytų įžeidžiančio turinio citatų.

10. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nekonstatavo non bis in idem principo pažeidimo šiame administracinio nusižengimo procese.

Dėl kitų skundo aplinkybių

11. Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam dėl administracinio nusižengimo byloje konstatuotų faktinių aplinkybių turėjo būti taikoma ne administracinė, o drausminė atsakomybė.

11.1. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (1 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste galima įvardyti ir vieną iš nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų – mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

11.2. Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Būtent šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas. O padariusiam dar ir kitus teisės pažeidimus – taikyti kitos rūšies teisinę atsakomybę. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Jis ne kartą nurodė, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

11.3. Nagrinėjamu atveju, savo veika apeliantas: 1) pažeidė pataisos įstaigos tvarką; 2) jo veiksmuose: ant sienų prirašant V. L. įžeidžiančio pobūdžio teiginius ir 2017-02-21, 2017-02-27 skunduose įrašant V. L. įžeidžiančio pobūdžio teiginius, - buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių. Todėl už šiuos veiksmus R. R. pagrįstai patrauktas administracinėn, o ne drausminėn atsakomybėn.

12. Taip pat netenkinamas apelianto prašymas skirti apeliaciniame procese gynėją, nes bylą apeliacinės instancijos teisme nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pagrindų, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nėra. Byloje pakanka duomenų, apeliaciniame skunde keliamiems klausimams spręsti.

13. Netenkinamas ir prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo taikymo išaiškinimo, nes šiuo klausimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau yra ne kartą pasisakęs, šis klausimas išsamiai išnagrinėtas Kasacinėje praktikoje, kuri formuojama remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija šiuo klausimu. Kiekvienos bylos aplinkybės dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo taikymo yra individualios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutarimą nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti nusižengimo aplinkybes, susijusias su statutinio pareigūno garbę ir orumą įžeidžiančio pobūdžio teiginiais, nurodytais skunduose: 2017-02-27, registracijos Nr. 29-269; 2017-02-28, registracijos Nr. 29-648.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė