Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-12-18 · Administracinė byla Nr. eAS-622-662/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
eAS-622-662/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04188-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-622-662/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04188-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) išsiaiškinti, kodėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teigia, jog statybos darbai vykdomi pagal projektą, jeigu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) teigia, kad vykdomi projekte nenumatyti kasimo ir betonavimo darbai; 2) konstatuoti, jog pareiškėjo prie skundo pridėtose dokumentinėse nuotraukose bei vaizdo įrašo atkarpose matomi po aikštelės trinkelių danga, giliai žemėje įrengti betoniniai pamatai; 3) įpareigoti Inspekciją ištirti, kokie pamatai (matomi ir pareiškėjo prašyme Inspekcijai pateiktoje nuotraukoje) ir kokiais dokumentais remiantis (taip tekste), ar tie dokumentai yra tinkamai įforminti, suderinti su visomis valstybės institucijomis, parengti veikti įstatymų numatyta tvarka, taip pat tinkamai parengti pareiškėjui atsakymą, kuris neprieštarautų kitų valstybės institucijų atsakymams, bei pareiškėjo pateiktoms dokumentinėms nuotraukoms ir vaizdo įrašams; 4) išsiaiškinti, kodėl Inspekcija konstatuoja, jog savavališka statyba nenustatyta; 5) išsiaiškinti, kodėl Inspekcija nesustabdo savavališkų statybų, jei nurodomi projektai yra parengti nesilaikant užsakovo techninės užduoties projektavimo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei pačių projektuotojų normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu prašo teismo išsiaiškinti dėl vienokių ar kitokių Inspekcijos atliekamų veiksmų, prašo įpareigoti Inspekciją ištirti situaciją dėl pamatų, taip pat prašo konstatuoti pareiškėjo nuotraukose esantį faktą. Teismas pažymėjo, kad teismas nėra ta institucija, kuri turi kompetenciją įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti dėl pareiškėjo konkretų sprendimą. Teismo kompetencija spręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo išspręsti keliamą klausimą. Taigi, šiuo atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Savarankišku teismui pateikto skundo dalyku negali būti prašymai dėl aplinkybių konstatavimo ar išsiaiškinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisė kreiptis į teismą nereiškia galimybės kreiptis į teismą dėl asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumo, kai teismo sprendimas negalėtų sukelti pareiškėjo norimo rezultato ir bylinėjimasis teisme būtų beprasmis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Inspekcija atsakyme apie vykdomas statybas teigia, jog statybos nėra vykdomos, nors pateikė nuotraukas, jog pamatų statybos vyksta. Kad statybos vyksta, taip pat teigia ir kita valstybės institucija – KPD. KPD atsakyme teigia, kad statybos vyksta neturint reikalingų suderintų dokumentų. Teismas, vadindamas jo skundo motyvą „asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumu“, nesigilino, jog tai visuomenė suinteresuota išsaugoti nekilnojamąsias kultūros vertybes, tas visuomenės suinteresuotumas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo antrajame skyriuje, tiek Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kituose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad teismas nėra ta institucija, kuri turi kompetenciją įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti dėl pareiškėjo konkretų sprendimą. Teismo kompetencija spręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo išspręsti keliamą klausimą. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-629/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-543-789/2024 ir kt.). Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-968/2024 ir kt.). Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-968/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija, aptartos administracinių teismų praktikos kontekste įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundo reikalavimai neatitinka ABTĮ 23 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimo ar Inspekcijos atliekamų veiksmų išsiaiškinimo bei įpareigojimo Inspekciją ištirti situaciją dėl pamatų jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti, todėl negali būti priimti nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka kaip savarankiški reikalavimai.

Pareiškėjas, atskiruoju skundu nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis