- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-1814-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21366-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., L. L., A. M., O. M., valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. M., J. L.
- Advokatai
- Renata Janušytė, Gžegoš Sakson
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. L., A. M., O. M., L. M., J. L., V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – 8 kv. m, 18 kub. m rūsį, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pareiškėja butą įgijo 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu (toliau – ir Sutartis). Kartu su Butu pareiškėja įgijo ir Buto priklausinį – rūsį. Sutartimi pareiškėjai buvo perduota rūsio valdymo teisė. Rūsio valdymo teisės faktas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėja kreipėsi į UAB „Geomilė“, kuri 2022 m. kovo 28 d. atliko rūsio kadastrinius matavimus. Buvo nustatyti rūsio matmenys – 8 kv. m, 18 kub. m, taip pat rūsio vieta – žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja du kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau prašymai buvo atmesti. VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į 1951 m. pastatytą kiemo rūsį.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad rūsiu, kaip Buto priklausiniu, visą laiką disponavo pareiškėja. Nuo rūsio įsigijimo momento (1992 m. gegužės 18 d.) jis niekam kitam nepriklausė, išskyrus pareiškėją. Rūsio valdymo teisės atsiradimo momentas skaičiuojamas nuo valdymo teisės įregistravimo VĮ Registrų centre, t. y. nuo 1992 m. gegužės 18 d. Pareiškėja rūsį valdė kaip savą, t. y. elgėsi kaip daikto savininkė, žinodama ir turėdama tikslą įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę. Rūsio valdymo teisė nėra teisminio ar neteisminio ginčo objektas. Visi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. M., O. M., L. M., L. L., J. L.), kurie galėtų pretenduoti į rūsį, jiems suteikta teise nepasinaudojo. Rūsys pareiškėjos buvo valdomas atvirai, nepatraukiamai ir nėra apribojimų nustatyti nuosavybės teises į jį pagal įgyjamosios senaties faktą.
5. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju yra visos sąlygos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu: pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; duomenų apie tai, kad rūsys yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra; rūsys Nekilnojamo turto registre įregistruotas pareiškėjos vardu; pareiškėja valdymo teisę į rūsį įgijo teisėtu būdu; pareiškėja įsitikinusi, kad niekas daugiau teisių į rūsį, nei pareiškėja, neturi; pareiškėja visą valdymo laiką rūsį valdė (valdo) kaip savo nuosavybę; nuo 1992 m. gegužės 18 d. rūsio valdytoja yra pareiškėja, todėl rūsio nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų; pareiškėja valdė rūsį nepertraukiamai.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad neprieštarautų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, jeigu nebus nustatyti imperatyvūs draudimai įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybes teises į pareiškime nurodytą statinį, taip pat jeigu bus tenkintos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos.
7. Suinteresuotas asmuo valstybės VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo dėl rūsio kaip bešeimininkio turto perėmimo. Tuo atveju, jeigu teismas įsitikintų, kad yra visos įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygos, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, jog pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo bylą spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visumai. Teismui nustačius, kad egzistuoja visos sąlygos, bus galima pareiškimą patenkinti. Pažymėjo, kad rūsys nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje.
9. Suinteresuoti asmenys A. M., O. M., L. M., L. L. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (kartu su Lietuvos Respublika ir J. L.), o kartu ir Lietuvos valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkai. Pareiškėja jokių nuosavybės teisių nei į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalį, nei į jokius statinius (namą, butus ar kitas patalpas) šiame sklype neturėjo ir neturi. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra visiškai kitame žemės sklype negu jos teikiamame pareiškime minimas „rūsys“, į kurį ji siekia nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi.
10. Suinteresuotų asmenų teigimu, nagrinėjamu atveju nėra (pareiškėja neįrodo ir iš jos pateiktų dokumentų negalima nustatyti) visų būtinų nuosavybės teisių įgijimui pagal įgyjamąją senatį sąlygų. Pareiškėja prašo teismo nustatyti, jog nuosavybės teisę į jos nurodomą „rūsį“ ji įgijo įgyjamosios senaties būdu, tuo pačiu teigia, kad nuosavybės teisę į „rūsį“ įgijo dar 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4-558 pagrindu kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip jo priklausinį. Taigi, pareiškėja tuo pačiu metu teigia, kad ginčo „rūsys“ jos buvo įgytas ir sandorio pagrindu, ir įgyjamosios senaties pagrindu, o tokia situacija akivaizdžiai negalima. Įgyjamosios senaties būdu įgyjant nuosavybės teisę būtina, kad pareiškėjas nebūtų įgijęs objekto kitu teisiniu pagrindu, t. y. kad pats nebūtų daikto savininkas, kad daiktas jam būtų svetimas, tuo tarpu pareiškėja pareiškime nurodo ir teikia įrodymus, teigdama, jog „rūsys“ jos buvo nupirktas /privatizuotas kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
11. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo ir galimą „rūsio“, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), įgijimą pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nes: 1992 m. gegužės 18 d. sutartyje rūsys nėra niekaip apibrėžtas (nenurodytas nei rūsio plotas, nei tūris, nei buvimo vieta, nei jokie kiti identifikaciniai duomenys); pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos buto kadastrinių matavimų byloje būtų kokie nors duomenys apie rūsį, kurie leistų jį identifikuoti, o pateikta UAB „Geomilė“ kadastrinių matavimų byla yra parengta tik 2022 m., ji nėra registruota Nekilnojamojo turto registre ir teisinės galios neturi; pats VĮ Registrų centras savo sprendimuose nurodė, kad negalima įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisės į rūsį, kadangi nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokią nuosavybės teisę į jį, pateiktoje 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje minimas rūsys yra neidentifikuotas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje minimas rūsys yra būtent tas rūsys, kuris yra suinteresuotiems asmenims bei Lietuvos valstybei priklausančiame ir suinteresuotų asmenų nuomojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
12. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji visą laiką nuo savo buto įsigijimo (ar bent pastaruosius 10 metų) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė jos nurodomą „rūsį“ ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kiti asmenys, įskaitant Lietuvos valstybę, turi ar gali turėti į jį kokias nors teises. Suinteresuotiems asmenims kartu su Lietuvos valstybe priklausantis žemės sklypas yra aptvertas tvora, todėl pašalinių asmenų patekimas į jį yra apribotas, šią aplinkybę patvirtina ir pačios pareiškėjos pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad suinteresuotų asmenų valdomą žemės sklypą juosia iš stulpų ir segmentinių dalių sudaryta tvora. Taigi, nėra aišku ir nelogiška, kaip jokių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturintis asmuo gali apskirtai teisėtai patekti į svetimą žemės sklypą ir valdyti bei naudotis kokiais nors jame esančiais objektais.
13. Suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei Nekilnojamojo turto registre, nei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo ir/ar nuomos sutartyse, kurių pagrindu suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis ir/ar išnuomojo sklypą, nėra jokių duomenų ir įrašų apie tai, kad šiame žemės sklype apskritai būtų toks nekilnojamojo turto objektas kaip „rūsys“. Iš esmės tokio objekto ir nėra. Pareiškėjos nurodomas „rūsys“ iš tikrųjų tėra iškasta žemėje duobė (kartais uždengiama iš viršaus), į kurią metamos žalios atliekos, todėl kalbėti apie atskiro nekilnojamojo turto objekto, galinčio būti nuosavybės teisės objektu, buvimą šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Suinteresuotiems asmenims priklausančiame ir faktiškai valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta ir registruota jokių servitutų, kurie suteiktų teisę kitiems asmenims, įskaitant pareiškėją, naudotis vienokia ar kitokia žemės sklypo dalimi tiek patekimui į kokius nors galimus pastatus („rūsį“), tiek apskritai.
14. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė pareiškimą patenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji su šeima gyvena nuo 1958 m. Pareiškėjos šeima butą gavo kartu su rūsiu, esančiu toliau nuo namų. Pradžioje virš rūsio buvo sandėliukas, tačiau jis buvo nugriautas. Pareiškėja rūsį susiremontavo ir laikė jame anglis, bulves, morkas ir kt. Rūsyje yra mediniai laiptai, kuriais galima patekti į rūsį. Butas buvo privatizuotas kartu su rūsiu. Pareiškėja rūsiu naudojasi daugiau kaip 60 metų. Visus tuos metus kaimynai jokių pretenzijų dėl naudojimosi rūsiu neturėjo. Pareiškėja nuo pat 1958 m. iki tol, kol gyveno (duomenys neskelbtini) (apie tris metus (duomenys neskelbtini) negyvena), naudojosi rūsiu, laikė jame maisto produktus. Pareiškėja paskutinį kartą prie rūsio buvo maždaug prieš tris metus.
16. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. M. palaikė pareiškėjos pareiškimą ir prašė jį patenkinti. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad yra pareiškėjos sūnus. Nurodė, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo šeima įsikėlė gyventi apie 1957-1958 m. Kai įsikėlė į butą, prie namo buvo rūsys ir virš jo sandėliukas. Sandėliuke jo šeima laikė anglis. Vėliau sandėliukas buvo nugriautas. Pareiškėjo šeima rūsį sutvarkė. Rūsyje buvo laikomi konservai, bulvės ir kt. Niekada niekas nereiškė pretenzijų dėl naudojimosi rūsiu. Apie 2007-2010 m. sklypas, kuriame yra rūsys, buvo aptvertas tvora, ant rūsio kaimynai užpylė žemių.
Atsiliepimas
17. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų L. L., A. M., O. M., L. M. atstovas palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus, prašė pareiškimą atmesti.
18. Suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1974 m. Paaiškino, kad pareiškėjos nurodomas rūsys yra kaupas, kuris buvo visą laiką nuo jos įsikėlimo į butą. Nurodė, kad niekada nematė, kad kažkas vaikščiotų į rūsį, tvarkytų jį (nei pareiškėja, nei jos sūnus). Suinteresuotas asmuo nežino, kam tas rūsys priklauso. Kažkada rūsys buvo rakinamas. Namo, kuriame ji gyvena, gyventojai tuo rūsiu nesinaudojo. Apie 2008-2010 m. sklypas, kuriame yra rūsys, buvo aptvertas tvora.
19. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu palaikė argumentus, nurodytus atsiliepime. Paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno nuo 1986 m., maždaug prieš 10 dešimt išsikėlė gyventi kitur, bet dažnai lankosi bute. Suinteresuotas asmuo nematė, kad pareiškėja būtų naudojusis rūsiu, jis buvo užrakintas. Suinteresuotas asmuo girdėjo, kad rūsys priklauso pareiškėjai. Rūsys buvo apskardintas. Tvora buvo pastatyta apie 2010 m.
20. Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis visą gyvenimą gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėja savo bute gyvena nuo 1956-1957 m. Kieme buvo rūsys ir ant jo sandėliukas, kuris vėliau buvo nugriautas. Liudytojas matė, kad pareiškėja naudojosi rūsiu, jame laikė kompotus. Apie 2010 m. sklypas buvo aptvertas tvora.
21. Teismo posėdyje liudytoja S. L. nurodė, kad buvo pareiškėjos kaimynė, savo bute gyveno nuo 1955 m. iki 1994 m., o pareiškėja atsikėlė į butą gyventi nuo 1956 m. Pareiškėja turėjo rūsį su sandėliuku, vėliau sandėliukas buvo nugriaustas ir liko tik rūsys. Sandėliuke buvo laikoma anglis. Rūsyje pareiškėja laikė agurkus, morkas ir kitas daržoves.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
22. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
23. Įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), kuris nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis) ir esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad jai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise priklauso rūsys, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rūsys). Pareiškėjos teigimu, šį kiemo Rūsį ji valdo ir naudoja daugiau kaip 60 metų, t. y. nuo 1958 m. (kai įsikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini)).
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).
26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad nuosavybės teisę į Rūsį pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nors 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad butas perkamas su rūsiu (atitinkama pastaba nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre), tačiau, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo suinteresuoti asmenys, Sutartyje rūsys nėra niekaip apibrėžtas, t. y. nenurodytas nei rūsio plotas, nei tūris, nei jo buvimo vieta, nei kiti duomenys. Byloje taip pat nėra ir kitų rašytinių įrodymų, kurie leistų identifikuoti Sutartyje nurodytą rūsį. Atitinkamos aplinkybės buvo konstatuotos ir VĮ Registrų centro sprendimuose, kuriais buvo atmesti pareiškėjos prašymai įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo Rūsį. Kartu pažymėtina, kad įgyjamosios senaties institutas ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti. Tuo atveju, jei pareiškėja ginčo rūsį būtų įgijusi Sutartimi, tai sudarytų savarankišką nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, paneigiantį poreikį naudotis įgyjamosios senaties institutu.
27. Suinteresuoti asmenys valstybės VĮ Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose pripažino, kad ginčo Rūsys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre Rūsys nėra įregistruotas.
28. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. M. (pareiškėjos sūnus) teismo posėdžio metu paaiškino, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jie įsikėlė gyventi apie 1958 m. (vėliau, t. y. 1992 m., Butas buvo privatizuotas). Minėtų asmenų paaiškinimais, įsikėlus į Butą, prie namo buvo ginčo Rūsys ir virš jo sandėliukas (sandėliukas vėliau buvo nugriautas ir liko tik Rūsys). Pareiškėja ir jos sūnus paaiškino, kad jų šeima Rūsiu naudojosi nuo pat 1958 m. iki tol, kol gyveno (duomenys neskelbtini) (dėl sveikatos būklės pareiškėja apie tris pastaruosius metus gyvena pas sūnų (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja ir jos sūnus taip pat paaiškino, kad Rūsį prižiūrėjo, antžeminėje dalyje (sandėliuke) laikė anglis, o Rūsyje – daržoves, maisto produktus. Jų teigimu, kaimynai matė, kad pareiškėja naudojosi Rūsiu, niekas pretenzijų dėl naudojimosi Rūsiu niekada nereiškė. Pareiškėjos teigimu, ji buvo visą laiką įsitikinusi, kad Rūsys priklauso jai, valdė jį kaip savą. Teismo posėdžio metu liudytojai Liudytojai S. L. ir V. T. (pareiškėjos kaimynai) patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodydami, jog matė, kad pareiškėja naudojosi Rūsiu, laikė jame kompotus, agurkus, morkas ir kitas daržoves. Aptariamu atveju liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, byloje taip pat nenustatyta, kad liudytojai turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais liudytojų parodymais.
29. Teismo vertinimu, dalyvaujančių byloje asmenų nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypas, ant kurio yra Rūsys, 2007–2010 m. buvo aptvertas tvora, ir patekimas į jį yra apsunkintas, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja daugiau kaip 10 metų (nuo 1958 m.) faktiškai valdė Rūsį. Pareiškėjos teigimu, ji dėl sveikatos būklės (pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) metai) pastaruosius kelerius metus ir negalėjo naudotis rūsiu ir jį prižiūrėti.
30. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta suinteresuotų asmenų argumentus, kad ginčo Rūsys negali būti laikomas nekilnojamojo turto objektu, ne tai tėra tik žemėje iškasta duobė. Teismo vertinimu, šiuos suinteresuotų asmenų argumentus paneigia byloje pateikta UAB „Geomilė“ 2022 m. balandžio 1 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Joje nurodyta, kad kiemo rūsys yra adresu (duomenys neskelbtini); šio statinio statybos pradžios metai – 1951 m., statybos pabaigos metai – 1951 m.; užstatytas plotas – 8 kv. m; jo paskirtis – pagalbinio ūkio; jo unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini); žymėjimas plane – 4I0b; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, suinteresuotas asmuo V. M. ir byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad Rūsys turi laiptus, stogą, jame galima laikyti ir buvo laikomi įvairūs daiktai. Taigi nors ginčo Rūsys šiuo metu dar nėra įregistruotas viešajame registre, tai savaime nereiškia, kad jis apskritai negalėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiras nekilnojamojo turto objektas.
31. Nors suinteresuoti asmenys A. M., O. M., L. M. ir L. L. byloje akcentuoja, kad jie yra žemės sklypo, kuriame yra ginčo Rūsys, bendraturčiai (kartu su Lietuvos Respublika ir J. L.), tačiau byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų reiškę prieštaravimus dėl pareiškėjos naudojimosi Rūsiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad patys suinteresuoti asmenys, kaip žemės sklypo bendraturčiai ir dalies žemės sklypo nuomininkai, būtų reiškę pretenzijas į šiame žemės sklype esantį Rūsį (priešingai, suinteresuoti asmenys nurodo nežinantys, kam priklauso šis Rūsys). Nenustatyta ir tai, kad per visą pareiškėjos Rūsio valdymo laikotarpį (nuo 1958 m.), byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys ar kiti asmenys būtų siekę įgyvendinti kokias nors teises į ginčo Rūsį.
32. Kartu pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuomininkė ar servituto turėtoja, savaime nereiškia, kad pareiškėja negali įgyti nuosavybės teisės į Rūsį įgyjamosios senaties pagrindu. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato reikalavimo, kad asmuo, įgyjamosios senaties pagrindu siekiantis įgyti nuosavybės teisę į statinį, turi turėti teises į žemės sklypą, kuriame yra statinys. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į Rūsį, klausimas dėl žemės sklypo dalies, reikalingos Rūsiui eksploatuoti, galės būti sprendžiamas atskirai, pavyzdžiui, inicijuojant nuomos sutarties pasirašymą ar servituto nustatymą.
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėja byloje įrodė aplinkybę, kad ji sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai Rūsį kaip savininkė valdė daugiau nei dešimt metų. Byloje nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – 8 kv. m, 18 kub. m rūsį, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
35. Nors nagrinėjamu atveju dalis suinteresuotų asmenų turėjo priešingą nei pareiškėjos interesą (prašė pareiškimą atmesti), tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja visas prašomas priteisti bylinėjimo išlaidas (50 Eur žyminį mokestį ir 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už pareiškimo parengimą ir atstovavimą teisme) patyrė 2022 m. spalio 24 d., t. y. dar iki kreipimosi į teismą. Tai reiškia, kad pareiškėja nurodytas bylinėjimosi išlaidas būtų patyrusi bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu, ar ne. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjos prašymą patenkinus, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kiemo rūsį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Geomilė“ 2022 m. balandžio 1 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 4I0b.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.