Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-13512-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2-13512-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
J. L. B.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. L. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. L. B. 295,37 Eur žalos ir 5 procentus dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei tinkamai 2020 m. kovo 24 d. šeimos nariui - dukrai, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2020 m. balandžio 7 d., o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas ((duomenys neskelbtini)), patvirtinančias, jog Ispanijoje atsakovei J. L. B. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. VLK pateikė ieškovei tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. spalio 2 d. atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai, patvirtinančios asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse metu. Atsakovė Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl atsakovės neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 295,37 Eur žala. Atsakovei buvo išsiųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų nebuvo atlyginta.

Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.). Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK, teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkte įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.

Atsakovė, Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovė, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 295,37 Eur žala. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių neginčija, nors ieškinys atsakovei įteiktas tinkamai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 295,37 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (295,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783796, naudai 295,37 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 37 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (295,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė