Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos: 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. J. Ž. atžvilgiu) ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) arba pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistojo priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) vykdo nuo 2023 m. gruodžio 11 d. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gruodžio 10 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi A. S. paskirta papildoma pareiga – gydytis nuo alkoholizmo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2024 m. balandžio 14 d. apie 09.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių neblaivumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu – sugyventine J. Ž. (nustatytas 2,79 promilių neblaivumas) – metu, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, dėl to atsirado patinimas ir kraujosruva kairės akies srityje, ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė kūno sužalojimą (nežymų sveikatos sutrikdymą) – patinimą ir kraujosruvą kairės akies srityje.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Iš alkoholio kiekio matavimo duomenų registravimo žurnalo matyti, kad 2024 m. balandžio 14 d. 08.40 val. J. Ž. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas (b. l. 37), o A. S. 2024 m. balandžio 14 d. 08.42 val. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (b. l. 37).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomosios reikšmės bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika. Objektyviai BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – kaltininkas suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir šių konkrečių padarinių siekiant arba nors ir nesiekiant, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. Ž. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad sudavė savo sugyventinei J. Ž. ir, kad jo suduotas smūgis galėjo sukelti jam pareikštame kaltinime nurodytus padarinius. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji, kuri parodė, kad jos sugyventinis A. S. 2024 m. balandžio 14 d. apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu jai sudavė į kairę akį, dėl to ji jautė stiprų fizinį skausmą, ant akies atsirado mėlynė, kurią pareigūnai nufotografavo. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje neprieštarauja, atitinka ir rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą: tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos aplinkybės, kad A. S., būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė savo neblaiviai sugyventinei J. Ž. į kairę akį; alkoholio kiekio matavimo duomenų registravimo žurnale nurodyta, kad J. Ž. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, A. S. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Nukentėjusiajai kilusius padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, be pačios nukentėjusiosios parodymų, patvirtina ir asmens apžiūros protokole nurodytos aplinkybės apie tai, kad ant nukentėjusiosios kairės pusės akies matosi paraudimas, ant akies – kraujosruva, taip pat prie protokolo pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuotas nukentėjusiosios veidas, akivaizdžiai matosi kairės akies patinimas. Įvertinus fizinio smurto pobūdį – suduotas smūgis kumščiu į akies sritį, vizualiai matomus sužalojimus – patinimas, kraujosruva, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kokiu būdu prieš ją buvo smurtauta ir kokius trauminius poveikius ji patyrė, nekyla abejonių dėl to, kad toks fizinio smurto veiksmas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors nukentėjusioji atsisakė vykti pas teismo medicinos specialistus ir dėl to sveikatos sutrikdymo mastas ikiteisminio tyrimo metu specialisto nebuvo įvertintas, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta ekspertė pateikė išvadą, kad J. Ž. padaryti sužalojimai – kairės akies sumušimas ir poodinė kraujosruva – vertintini, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadą ekspertė pateikė įvertinusi greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuotą informaciją apie greitosios medicinos pagalbos kvietimo laiką bei nukentėjusiosios jaučiamą skausmą ir matomą sutinimą veide, fotonuotraukose vizualiai matomus sužalojimus (jų lokalizaciją, pobūdį) nukentėjusiosios veido srityje. Abejoti ekspertės pateikta išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto, jos objektyvumu, teismas neturi pagrindo, ekspertės žodžiu pateikta išvada dėl sužalojimų pobūdžio, trauminių poveikių skaičiaus atitinka kitus įrodymus byloje, ekspertė išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto pagrindė, todėl A. S. inkriminuota aplinkybė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. Ž. taip pat įrodyta.

Byloje nenustatyta, kad A. S. dėl psichikos sutrikimo būsenos ar kitų aplinkybių negalėjo objektyviai įvertinti savo elgesio pavojingumo ir priešingumo teisei. Kaltinamojo parodymų apie smurto naudojimo prieš sugyventinę turinys, ankstesnis jo smurtinis elgesys nukentėjusiosios J. Ž. atžvilgiu, dėl kurio jis ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajai kumščiu į veido sritį (į kairę akį), elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Įvertinus paminėta bei nesant byloje duomenų, kurie įrodytų kaltinamojo siekį (tikslą) sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir (ar) sutrikdyti jai sveikatą, darytina išvada, kad A. S. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai, kad dėl jo elgesio gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis A. S., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo A. S. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, paaiškino, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi įvykio metu jam buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, kaltinamasis pripažino, kad dėl neblaivumo ne visas įvykio aplinkybes atsimena, paaiškino, kad šiuo metu pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo neblaivumas įvykio metu buvo aplinkybė, turėjusi įtakos jo neadekvačiai reakcijai į kilusį žodinį konfliktą ir įtakojusi jo neteisėtą elgesį. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, kadangi A. S., jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsni 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriat bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis A. S., kaip minėta, praeityje teistas du kartus už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą tos pačios nukentėjusiosios J. Ž. atžvilgiu. A. S. vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tris kartus (2 kartus nepaisė jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, važiavo viešuoju transportu be bilieto), baudos nesumokėtos (b. l. 70–71). Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė (b. l. 65), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 64), tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo alkoholizmo gydosi jau 3 mėnesius. Sodros duomenų bazės išraše yra pateikta informacija apie kaltinamojo darbinę veiklą, iš kurios matyti, kad jis šiuo metu nedirba ir nuo 2010 m. kovo 31 d. yra bedarbis (b. l. 56), nuo 2023 m. liepos 24 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 55).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis anksčiau jau buvo 2 kartus teistas už analogiškas veikas, abiem atvejais paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę (b. l. 61–63). Paskiriant asmeniui su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra siekiama, be kita ko, išnaudoti visas galimybes, kad asmuo pasitaisytų neizoliuotas nuo visuomenės, tokiu būdu išlaikytų vertingus socialinius ryšius ir taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Vis tik aptariamu atveju kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės apribojimo bausmės įtakos teigiamiems jo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų smurtinių nusikaltimų darymo nesulaikė.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad kaltinamasis A. S. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą jo sugyventinės nukentėjusiosios J. Ž. atžvilgiu, teisiamas trečią kartą, darytina išvada, jog A. S. turi polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, o ankstesniais nuosprendžiais skirta švelnesnė bausmės rūšis (laisvės apribojimas), bausmės paskirties neužtikrinto ir tikslų (ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių) nepasiekė. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus jį kaltu ir nuteisus 1 metų laisvės apribojimo bausme, nepraėjus metams, t. y. 2023 m. lapkričio 13 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis vėl pripažintas kaltu už analogišką veiką. Kadangi kaltinamasis sistemingai daro analogiškus nusikaltimus, t. y. jau trečią kartą nagrinėjama baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės apribojimo bausmės nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, darytina išvada, kad viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės neatitiks bausmės tikslų ir paskirties.

Už šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymą, įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, išvengti atsakomybės nebandė, savo poelgio neteisino, nukentėjusioji jam atleido, atsižvelgus į panaudojo fizinio poveikio intensyvumą ir pobūdį, kilusias pasekmes (suduotas vienas smūgis ranka, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, dėl kraujosruvos akies srityje nežymiai sutrikdyta sveikata), skirti griežčiausios rūšies BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą – taip pat nėra pagrindo. Todėl kaltinamajam A. S. skirtina arešto bausmė. Nustatant arešto bausmės trukmę, atsižvelgtina į kaltinamojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą bei elgesiui būdingą smurtinį nusikaltimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tyčinį nusikaltimo pobūdį bei tai, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir teismas buvo nutaręs bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, išnagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taigi ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nebuvo galimybės. Įvertinus šių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės terminas nustatytinas artimas vidurkiui arešto bausmės, galimos skirti už nusikaltimą pagal BK 49 straipsnio 3 dalį – 50 parų.

Kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu subendrintos ir paskirtos galutinės 2 metų laisvės apribojimo bausmės, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu subendrinta galutine paskirta bausme, jas visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirtos ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeistos bausmės neatliktą dalį.

Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendis Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje gautas ir vykdomas nuo 2023 m. gruodžio 11 d., laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 10 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-2921-668/2023). Šio nuosprendžio priėmimo dieną A. S. neatlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį yra 1 metai 3 mėnesiai 4 dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, bendrinant bausmes, švelnesnė bausmė yra keičiama griežtesne bausme, o keičiant laisvės apribojimo bausmę areštu – dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis, 2 dalis). BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. BK 64 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Aptariamu atveju A. S. neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pakeitus areštu, šios bausmės dydis ženkliai viršytų 90 parų, todėl vadovaujantis pirmiau aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis dėl bausmių sudėjimo ir keitimo bei bendrinimo, subendrinta bausmė A. S. skiriama neviršijanti BK 49 straipsnyje 3 dalyje nustatyto maksimalaus arešto bausmės dydžio – 90 parų.

Nors kaltinamasis, kaip minėta, už analogišką nusikalstamą veiką teisiamas jau trečią kartą, tačiau kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje – pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, bausmės paskirtis gali būti užtikrinta ne realiai atliekant bausmę, o, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant bausmės vykdymą terminui, kuris artimas vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, neskiriant intensyvios priežiūros. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neneigė, kad alkoholio vartojimas turi įtakos jo elgesiui, jam skirtina BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49–52), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalį – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo, šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, pakeičiant 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme ir skirti A. S. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirtos 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, paskirti kaltinamajam A. S. įpareigojimą per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.