- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- 1-2921-668/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30896-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1982 m. kovo 10 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR) 16 straipsnį, 90 straipsnio 2 dalį (valstybinio turto grobimas vagystės būdu), ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2. Kauno rajono teismo 1985 m. liepos 25 d. pripažintas kaltu pagal LTSR 118 straipsnio 3 dalį (išžaginimas), ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
3. Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. birželio 16 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (chuliganizmas), ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
4. Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 26 d. pripažintas kaltu pagal BK 125 straipsnio 1 dalį (vengimas išlaikyti vaikus), ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“, atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos: 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. J. Ž. atžvilgiu), ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bausmė neatlikta;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu – sugyventine J. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą ranka suduodamas jai į galvos sritį praskėlė kairės pusės antakį, taip padarydamas kirstinę žaizdą bei sukeldamas fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną sugyventinė J. Ž. neleido jam mikrobangų krosnelėje pasišildyti maisto, todėl sudavė jai delnu, kaip buvo prakirstas antakis paaiškinti negali. Ji iškvietė policija, buvo atvažiavusi greitoji, apžiūrėjo J. Ž., buvo liepta važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir neskirti didelės bausmės, stengsis netriukšmauti ir gyventi draugiškai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad A. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apytiksliai apie 20 metų. Gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 08.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išgertuvių metu tarp jos ir A. S. įvyko žodinis, buitinis konfliktas dėl to, kadangi ji papriekaištavo, kad jis šildo maistą mikrobangų krosnelėje, o elektra brangiai kainuoja. Tada A. S. vieną kartą dešinės rankos delnu jai sudavė į veido sritį ir taip praskėlė kairės pusės antakį bei tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai liepė A. S. išeiti iš namų. Dėl padaryto kūno sužalojimo ji nesikreipė į jokias medicinos įstaigas ir nesikreips, nes sužalojimas nereikalavo gydymo. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Šiuo metu su A. S. ji susitaikė, pastarasis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Pageidauja, kad jis toliau gyventų jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia ir nereikš (b. l. 17–18).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 08.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio žodinio konflikto metu dėl naudojimosi mikrobangų krosnele nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, dėl ko pastarajai buvo praskeltas kairės pusės antakis. Įvykio metu J. Ž. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Dėl moters esamos psichinės ir fizinės būklės atlikti pirminių procesinių veiksmų objektyviai nebuvo galimybės (b. l. 1–5).
Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad apžiūrima pacientė J. Ž., kurios galvoje užfiksuotas sužalojimas, nurodė, kad prieš 30 min. sugyventinis trenkė į veidą. Stebima apie 3 cm kirstinė nekraujuojanti žaizda virš kairio antakio (b. l. 30–31).
Iš Body kamerų vaizdo įrašo apžiūros matyti kaip pareigūnai atvyksta į iškvietimą, įeina į namus, kuriuose matoma netvarkinga aplinka. Matoma sužalota moteris, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atpažįstama kaip J. Ž., iš kurios veido antakio kairės pusės bėga kraujas. Matomas vyras, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atpažįstamas kaip A. S., kuris policijos pareigūnams paaiškino, kad norėjo pasišildyti blynus mikrobangų krosnelėje, tačiau J. Ž. jam neleido, todėl jis jai vieną kartą sudavė į veidą. Moteris, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atpažįstama kaip J. Ž., taip pat paaiškino, kad dėl to, kad ji neleido pasišildyti maisto, vyras, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atpažįstamas kaip A. S., jai sudavė. Minėtos moters ir vyro patikrinamas blaivumas. Nufotografuojami moters sužalojimai (kairės pusės antakis). Atvyksta greitoji medicinos pagalba, kurios gydytojai apžiūri minėtą moterį. Vaizdo įrašas iš tarnybinio kompiuterio perkeliamas į CD diską ir pridedamas prie IT medžiagos (b. l. 32–35).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant nustatytame maršrute, apie 8.44 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, apie tai, kad adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvykęs smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėja J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.40 val. bute kilusio žodinio konflikto metu dėl naudojimosi mikrobangų krosnele, sugyventinis A. S. jai vieną kartą ranka trenkė į veido sritį, ko pasekoje praskėlė kairės pusės antakį. Atvykus, moters kairės pusės antakis kraujavo, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nuo J. Ž. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0342, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Dėl moters esamos psichinės ir fizinės būklės atlikti pirminių procesinių veiksmų objektyviai nebuvo galimybės. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, J. Ž. į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Ant pilietės J. Ž. veido vizualiai matėsi fiziniai kūno sužalojimai, todėl, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, jos sutikimu buvo padarytos išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos, kurios pridėtos prie šio tarnybinio pranešimo. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui – A. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0342, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (b. l. 36–39).
Iš asmens testo alkoholiui duomenų išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.40 val. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0342, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (b. l. 42–44).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Paties kaltinamojo A. S. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, GMP kvietimo kortele, Body kamerų vaizdo įrašais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu – sugyventine J. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą ranka suduodamas jai į galvos sritį praskėlė kairės pusės antakį, taip padarydamas kirstinę žaizdą bei sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. S. dėl smurto panaudojimo prieš sugyventinę J. Ž., pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios apklausos protokole, tarnybiniu pranešimu, GMP kvietimo kortele, Body kamerų vaizdo įrašais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo A. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo, požymiai, todėl kaltinamajam atitinkamai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9) ir 13) punktai). Taip pat įvertinama ir kaltinamojo A. S. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (b. 1. 70). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. 1. 71); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichikos sveikatos ligų gydymo nesilankė, gydomas nebuvo (b. 1. 72). Kaltinamasis A. S. registruojasi Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog veika, už kurią teisiamas A. S., padaryta po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl nauju nuosprendžiu ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu skiriama laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, ir kaltinamajam A. S. skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.
V. Kiti klausimai
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 56–58), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam A. S. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu kaltinamajam A. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir kaltinamajam A. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.