Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS skundą dėl antstolio veiksmų. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys I. M. (skolininkė), užsienio bendrovė Aktiva Finance Group OU, užsienio bendrovė AS Aktiva Portfolio, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas, uždaroji akcinė bendrovė „Gotas“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, antstolis Darius Bliznikas, išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja skundu teismo prašo: 1) panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2025 m. birželio 16 d. patvarkymą dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-25-35-25269; 2) panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2025 m. birželio 18 d. patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-25-35-25556; 3) atnaujinti skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 80,66 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), kiemo rūsys, kurio užstatytas plotas 30 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio užstatytas plotas 57 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), viralinė, kurios užstatytas plotas 18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios užstatytas plotas 170 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių procesą, vykdant 2025 m. gegužės 26 d. antstolio Dariaus Blizniko paskelbtas pirmąsias varžytynes.

Pareiškėja nurodo, kad antstolio Dariaus Blizniko kontoroje yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkės I. M. kreditorės PlusPlus Capital AS naudai pagal 2023 m. birželio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3509-1141/2023 (vykdomosios bylos Nr. 0035/23/01130). 2025 m. gegužės 26 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-35-22659 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių buvo paskelbtos žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 80,66 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), kiemo rūsys, kurio užstatytas plotas 30 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio užstatytas plotas 57 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), viralinė, kurios užstatytas plotas 18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios užstatytas plotas 170 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso skolininkei, pirmosios varžytynės (varžytynių Nr. 292020) (toliau – Varžytinės). 2025 m. birželio 6 d. skolininkė pateikė skundą dėl aukščiau minėto 2025 m. gegužės 26 d. antstolio Dariaus Blizniko patvarkymo, kuriuo prašė atšaukti Varžytynes ir išdėstyti jos turimą įsiskolinimą 36 mėnesių laikotarpiui. 2025 m. birželio 16 d. patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-25-35-25269 (toliau – ir Patvarkymas dėl skundo) antstolis skolininkės skundą patenkino. 2025 m. birželio 18 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-25-35-25556 (toliau – ir Patvarkymas atšaukti Varžytines) antstolis atšaukė paskelbtas Varžytynes.

Pareiškėja nurodo, kad su antstolio Patvarkymu atšaukti Varžytines nesutinka, nes skolininkė, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog turtas, kurį norima parduoti, yra paskutinis jos gyvenamasis būstas. Nurodo, kad skolininkės turtas, kurį norima realizuoti, negali būti laikomas paskutiniu gyvenamuoju būstu. 2025 m. gegužės 26 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-35-22659 paskelbtos Varžytynės apima tik žemės sklypą su statiniais – kiemo rūsiu, viraline, daržine, kurie nėra gyvenamosios paskirties, o tai reiškia, kad turtas, kurio pardavimas buvo paskelbtas Varžytynėse, nėra laikytinas skolininkės paskutiniu gyvenamuoju būstu. Konkretūs žemės sklype buvę statiniai – gyvenamasis namas ir tvartas, byloje turimais duomenimis, yra sunaikinti. Tuo tarpu likę statiniai – kiemo rūsys, viralinė ir daržinė, ne tik neatitinka gyvenamosios paskirties pastatų kriterijų, bet ir pagal galiojančius teisės aktus negali būti pripažinti tinkamais gyventi.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 705 dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2006 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte būstas apibrėžiamas kaip „vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi“. Tuo tarpu to paties įsakymo 4.16 punkte nurodoma, kad „gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams)“. Taigi, gyvenamojo būsto apibrėžtis remiasi pastatų paskirtimi ir jų pritaikymu gyvenimui, atsižvelgiant į tai, kad jie turi būti tinkami žmogui ar šeimai gyventi.

Paaiškina, kad susipažinus su evarzvtynes.lt portale pateiktomis skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, dėl kurio buvo paskelbtos Varžytynės, nuotraukomis, matyti, jog aukščiau aptarti statiniai – kiemo rūsys, viralinė ir daržinė, akivaizdžiai nėra pritaikyti gyventi šeimai su trimis nepilnamečiais vaikais ir sunkiai įsivaizduojami kaip gyvenamosios paskirties patalpos. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie skolininkei nuosavybės teise priklausančių statinių ypatumus – tai, kad jie nėra gyvenamieji pastatai, pareiškėja daro išvadą, kad skolininkė, gaudama pastovias pajamas, kurias, bylos duomenimis, nuo 2025 m. birželio mėnesio sudarys apie 2 200 Eur per mėnesį, galėtų išsinuomoti būstą, užtikrinantį tinkamas gyvenimo sąlygas savo šeimai su nepilnamečiais vaikais. Tuo tarpu pardavus skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, būtų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimai ir sutrumpintas skolos išieškojimo laikotarpis.

Nurodo, kad nustačius, jog realizuotinas turtas nėra skolininkės paskutinė gyvenamoji vieta, skolininkė, siekdama išvengti išieškojimo iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalimi, turėtų pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius jos galimybes padengti turimą įsiskolinimą ne per 36 mėnesius, o per 12 mėnesių laikotarpį. Kreditorė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad skolininkė atlieka įmokas įsiskolinimo dengimui, jos įsipareigojimai nebuvo įvykdyti laiku ir tinkamai. Dar 2023 m. rugpjūčio 28 d. skolininkė kreipėsi į antstolį su prašymu leisti padengti turimus įsiskolinimus kreditoriams per 14 mėnesių laikotarpį. Šis skolininkės prašymas buvo patenkintas, tačiau savo įsipareigojimo ji neįvykdė. Nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. skolininkės teikto prašymo antstoliui padengti turimą įsiskolinimą dalimis yra praėjęs 21 mėnuo, o likusios mokėtinos sumos dydis sudaro apie 20 200 Eur suma. Akivaizdu, kad skolininkės elgesys ne tik nesuteikia pagrindo tikėti jos pasirengimu ir gebėjimu tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus, bet ir rodo jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti atsiskaitymo procesą.

Pažymi, kad 2025 m. gegužės 26 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-35-22659 paskelbtų Varžytynių, kuriose buvo numatyta parduoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atšaukimas pažeidžia sąžiningų kreditorių interesus. Pardavus minėtą turtą, būtų padengta didžioji dalis kreditorių reikalavimų ir reikšmingai sutrumpintas skolos išieškojimo laikotarpis. Taigi, aptariamų Varžytynių atšaukimas ne tik prieštarauja vykdymo proceso tikslams, bet ir kreditorių interesų apsaugos principui.

Antstolis Darius Bliznikas 2025 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-25-35-26804 pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir kartu su patvarkymu bei vykdomąja byla pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis nurodo, kad vykdo skolų išieškojimą iš skolininkės I. M. (vykdomosios bylos Nr. 0035/22/01073; Nr. 0035/22/01655; Nr. 0035/23/00853; Nr. 0035/23/00886; Nr. 0035/23/01130; Nr. 0035/23/01611; Nr. 0035/24/02188). Antstolis 2025 m. gegužės 26 d. paskelbė Varžytynes. Antstolis 2025 m. birželio 9 d. gavo skolininkės I. M. skundą, kuriuo skolininkė antstolio prašė atšaukti vykstančias Varžytynes ir išdėstyti įsiskolinimą 36 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Skolininkė I. M. skunde nurodė, kad 2025 m. gegužės 21 d. įsidarbino papildomai, darbo užmokestis siekia 1 785,40 Eur neatskaičius mokesčių. Apskaičiuojant orientacinį „į rankas“ gaunamą atlyginimą, tai sudarytų apie 1 200 Eur per mėnesį. Skolininkė nurodė, kad bendros mėnesinės jos pajamos nuo 2025 m. birželio mėnesio sudaro apie 2 200 Eur. Nustatęs, kad skolininkės paskutiniajame būste, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, skolininkė gyvena ir skolininkė gauna darbo užmokestį ir (ar) kitų jam prilygintų pajamų, iš kurių atliekant išskaitas, skola gali būti grąžinta per 36 mėnesius, antstolis sprendė esant pagrindą priimti patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės per 36 mėnesius, atliekant išskaitas iš jos darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų. Antstolis, atlikdamas išskaitas iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, turi galimybę kontroliuoti skolos grąžinimo procesą, taip iš esmės užtikrindamas išieškotojo interesus, kad skola nustatytu terminu bus grąžinta. Įvertinus skolininkės I. M. gaunamą darbo užmokestį ir iš jo atliekamas išskaitas (373,64 Eur (išskaita gegužės mėnesį)), bei atsižvelgiant į pateiktą naują darbo sutartį, bendra gaunamo darbo užmokesčio suma „į rankas“ yra apie 2 200 Eur.

Antstolis nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius, tai yra apie 777 Eur. Pagal šiuo metu gaunamas skolininkės pajamas išskaityti darbdaviai privalo 633,80 Eur. 633,80 Eur padauginus iš 36 mėnesių, gaunasi 22 816,80 Eur. Todėl darytina išvada, kad įsiskolinimas, kuris šiai dienai sudaro 20 220,22 Eur, bus grąžintas per 36 mėnesius. Nurodo, kad tenkindamas skolininkės skundą antstolis nurodė, kad jeigu ateityje vykdymo procese būtų nustatyta, kad išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų iš skolininkės I. M. neįmanoma išieškoti per trisdešimt šešis mėnesius, darant įstatymo numatytas išskaitas, antstolis vėl skelbs aukščiau minėto skolininkės turto varžytynes.

Antstolis nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad Varžytinėse nurodytas turtas negali būti laikomas paskutiniu gyvenamuoju būstu. Skolininkei nuosavybės priklauso vienintelis nekilnojamas turtas: žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, bendras plotas 80,66 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, užstatytas plotas 57 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, užstatytas plotas 18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, užstatytas plotas 170 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkės ir jos trijų nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Išieškotojos teiginiai, kad parduodami statiniai neatitinka gyvenamosios paskirties pastatų ir negali būti pripažinti tinkamais gyventi, nėra pagrįsti. Be to, išieškotoja nepateikė įrodymų, kad skolininkė negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkė gali gyventi ir kituose nekilnojamojo turto registre Nr. 41/8660 įregistruotuose pastatuose. Tai priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip pastato techninė būklė ar asmeninės aplinkybės. Nors ūkinių pastatų pagrindinė paskirtis yra pagalbinė, o ne gyvenamoji, jie gali būti pritaikyti gyventi, jei atitinka tam tikrus standartus. Antstolis taip pat neturi duomenų, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra kitur. Įstatymas nenurodo, kokios paskirties ir kokio stovio turi būti paskutinis skolininko būstas. Taip pat pažymi, kad skolininkė antstoliui yra pateikusi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuotraukas, iš kurių galima manyti, kad jie yra pritaikyti gyvenimui. Jau šį mėnesį iš skolininkės I. M. buvo išieškota 696,87 Eur ir paskirstyta išieškotojams.

Priverstinis paskutinio būsto pardavimas per varžytines šiuo atveju nebūtų nei būtinas, nei proporcingas sprendimas, nes egzistuoja reali ir pagrįsta galimybė, jog skolininkė per gana trumpą laiką savo įsipareigojimus padengs iš gaunamų pajamų. Šeimos būsto išsaugojimas ne tik neprieštarauja kreditoriaus interesams, bet ir užtikrina vaikų teisių apsaugą bei jų interesų prioritetą.

Pažymi, kad įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti skolininkų ir jų šeimų teises bei teisėtus interesus, CPK 663 straipsnio 1 dalyje sąmoningai pakeitė ir išplėtė terminą nuo 18 mėnesių iki 36 mėnesių. Toks pakeitimas nebuvo atsitiktinis – jo tikslas yra užtikrinti, kad iš skolininkų nebūtų nepagrįstai atimamas vienintelis jų šeimos būstas tais atvejais, kai skolininkas akivaizdžiai deda pastangas atsiskaityti su kreditoriumi. Įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino, kad jeigu skolininkas vykdymo procese nuoširdžiai ir aktyviai stengiasi mažinti savo įsiskolinimus, t. y. imasi priemonių gauti papildomas pajamas, vykdo periodinius mokėjimus, sąžiningai bendradarbiauja su antstoliu ir kreditoriumi, jam turi būti sudarytos realios sąlygos išsaugoti paskutinį šeimos būstą. Ši įstatymo nuostata atspindi teisingumo, proporcingumo ir socialinės apsaugos principus – siekiama suderinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, užtikrinant, kad kreditorius gautų skolos grąžinimą, bet kartu nebūtų pažeistos elementarios žmogaus ir šeimos teisės į būstą.

Nurodo, kad nesutinka su išieškotojos pozicija, jog statinys – viralinė – negali būti laikomas gyvenamuoju būstu. Nors viralinė formaliai nėra priskiriama gyvenamųjų namų kategorijai, faktiškai ji yra pritaikyta nuolatiniam gyvenimui: skolininkė savo lėšomis ir pastangomis yra įrengusi būtinas gyvenamąsias patalpas, sukūrusi sąlygas maisto gaminimui, poilsiui ir vaikų priežiūrai. Tai reiškia, kad šis statinys atlieka visas gyvenamojo būsto funkcijas, nepaisant jo pirminės paskirties ar oficialios techninės klasifikacijos. Taip pat nesutinka su pozicija dėl būsto išsinuomojimo. Nurodo, kad iš turto vertinimo ataskaitos aiškiai matyti, jog skolininkei priklausantis turtas yra įvertintas 17 170 Eur, parduodant turtą per pirmąsias varžytines galimai gauta suma galėtų būti tik 13 736 Eur, arba pardavus per antrąsias varžytines tik 10 302 Eur, o likusi išieškotina suma sudaro tik 18 848,52 Eur. Skolininkė pateikė įrodymus, kad turi realias galimybes padengti susidariusį įsiskolinimą vykdymo procese per įstatymo numatytą 36 mėnesių terminą, ir šio įsipareigojimo ji nuosekliai laikosi nuo pat antstolio priimto patvarkymo dienos. Jeigu skolininkės turtas būtų priverstinai parduotas iš varžytinių, tokia priemonė sukeltų itin sunkias pasekmes: skolininkė prarastų vienintelį šeimos būstą, neturėtų finansinių galimybių išsinuomoti kito gyvenamojo būsto, privalėtų toliau dengti likusį įsiskolinimą ir kartu užtikrinti trijų nepilnamečių vaikų išlaikymą. Tokia našta būtų nepakeliama ir realiai neįgyvendinama, o tai tiesiogiai pažeistų vaikų teises bei jų interesų prioritetą.

Nurodo, kad skolininkė šiuo metu turi kelis pastovius pajamų šaltinius. Skolininkė ne tik nedelsia vykdyti savo prievoles, bet ir aktyviai ieško galimybių padidinti pajamas, sėkmingai įsidarbino papildomai ir toliau vykdo ekonominę veiklą per savo įmonę. Visa tai rodo jos sąžiningą ketinimą padengti skolą teismo nustatytomis sąlygomis. Skundžiamo patvarkymo priėmimas ir varžytinių paskelbimas nesuteikus jai progos pateikti įrodymus pažeidžia tiek jos teises, tiek proporcingumo ir ekonomiškumo principus.

Teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą. Išvadoje Skyrius nurodė, kad Skyriaus atstovė lankėsi I. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad I. M. su trimis nepilnamečiais vaikais – D. M., gimusia (duomenys neskelbtini) d., S. M., gimusia (duomenys neskelbtini) d., ir A. M. , gimusia (duomenys neskelbtini) d., gyvena dviejų kambarių name, kurio plotas yra apie 18 kv. m. Būstas nuosavybės teise priklauso I. M.. Yra lauko tualetas, šulinio vanduo, elektrinis šildymas, vanduo šildomas boileriu. Būstas švarus ir tvarkingas. D. ir S. miega antrame aukšte, kur yra spintelės, čiužiniai, stalas ir žaislai. A. miega pirmame aukšte, kuriame yra ištiesta sofa, stalas, televizorius, įrengta virtuvė. Bendravimo metu I. M. papasakojo, kad iš viso turėjo apie 40 000 Eur skolą, tačiau dabar liko sumokėti 17 000 Eur. Ji teigė, kad didžiąją skolos dalį grąžino per trejus metus. Jos skaičiavimu, likusią skolos dalį ji galėtų grąžinti per pusantrų metų. Paaiškino, kad šiuo adresu gyvena su vaikais tik vasaros laikotarpiu, o šaltuoju sezonu nuomoja su vaikais būstą. Skyrius išreiškė nuomonę, kad nors ginčo objektas registruotas kaip negyvenamosios paskirties, teismų praktikoje pabrėžiama, jog vertinant būtina atsižvelgti į faktinę naudojimo situaciją, o ne vien registrų duomenis. Šiuo atveju pastatas realiai naudojamas kaip būstas, pritaikytas gyvenimui. Taigi ginčo turtas yra vienintelis realus šeimos būstas. Kito nuosavo gyvenamojo būsto skolininkės šeima neturi. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius daro išvadą, kad antstolio sprendimas atšaukti Varžytines yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl skundas dėl antstolio veiksmų turėtų būti atmestas.

Skundas netenkinamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš antstolio Dariaus Blizniko teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/23/01130 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01130 vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3509-1141/2023 dėl 11 979,40 Eur skolos, 381,19 Eur palūkanų, 278,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3 829,56 palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos (pareiškėjos) PlusPlus Capital AS naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0035/22/01073 – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. eL2-3136-835/2022 dėl 6 964,03 Eur skolos, 74 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 779,31 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0035/22/01655 – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. eL2-20490-559/2022 dėl 381,55 Eur skolos, 45 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 50,70 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos AS Aktiva Portfolio naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00853 – Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės 2023 m. balandžio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2661 dėl 2 500 Eur skolos, 42,15 Eur notarinių išlaidų ir 156,79 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos UAB „Gotas“ naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00886 – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. eL2-3110-1005/2023 dėl 6 077,24 Eur skolos, 70 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 559,76 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos Aktiva Finance Group OU naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01611 – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. eL2-7179-1149/2023 dėl 2 000,05 Eur skolos, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 148,60 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos UAB „B2 Impact“ naudai.

Vykdymo procese antstolis areštavo vienintelį skolininkės I. M. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypas su statiniais – ir Turtas), o 2023 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-22-35-22785, kuriuo areštuoto Turto ekspertizę pavedė atlikti turto ekspertui Darijui Grigui. 2023 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytines Nr. S-23-35-29431 antstolis informavo, kad turto ekspertas, atlikęs ekspertizę, nustatė, kad Turto vertė 2023 m. liepos 20 d. yra 17 170 Eur, siūlė teikti prieštaravimus dėl nustatytos Turto vertės, informavo, kad ne anksčiau nei 2023 m. rugsėjo 12 d. antstolis skelbs pirmąsias Turto varžytines. 2023 m. rugsėjo 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl atsakymo į pateiktą prašymą Nr. S-23-35-31999, kuriuo nutarė pristabdyti skolininkei nuosavybės teise priklausančio Turto realizavimą iš varžytinių, nes skolininkė pateikė prašymą leisti skolas kreditoriams ir antstoliui padengti per 14 mėnesių, iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo 4 000 Eur. 2024 m. lapkričio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo bei informacijos suteikimo apie varžytines Nr. S-24-35-44460, kuriame, įvertinęs tai, kad skolininkė skolos nesumokėjo, dar kartą nurodė, kad Turto vertė yra 17 170 Eur, informavo, kad ne anksčiau nei 2024 m. gruodžio 2 d. antstolis skelbs pirmąsias Turto varžytines.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/23/01130 medžiagos taip pat nustatyta, kad antstolis patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. S-25-35-22659 priėmė 2025 m. gegužės 26 d., kuriuo paskelbė Turto varžytines, nurodydamas, kad pradinė Turto pardavimo kaina 13 736 Eur, jų pradžia – 2025 m. gegužės 26 d. 11 val. 29 min., pabaiga – 2025 m. birželio 25 d. 11 val. 29 min., varžytinių Nr. 292020. Dėl šio antstolio patvarkymo skolininkė antstoliui 2025 m. birželio 9 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atšaukti Varžytines, išdėstyti įsiskolinimą 36 mėnesių terminui. Išnagrinėjęs šį skolininkės skundą, antstolis 2025 m. birželio 16 d. priėmė patvarkymą dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-25-35-25269, kuriuo nutarė atšaukti Varžytines, nes skolininkės pateikti duomenys apie jos gaunamas pajamas patvirtina, kad Patvarkymo dėl skundo priėmimo dienai esantį įsiskolinimą 20 220,22 Eur ji gali padengti per 36 mėnesius, darant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Šį Patvarkymą dėl skundo antstolis grindė CPK 663 straipsnio 1 dalimi. 2025 m. birželio 18 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo Nr. S-25-35-25556, kuriuo nutarė atšaukti Varžytines portale evarzytines.lt.

Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl antstolio Patvarkyme dėl skundo nurodytos CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo, kuri numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pareiškėja byloje teigia, kad skolininkei priklausantis Turtas nepatenka į paskutinio jos būsto kategoriją, todėl antstolis Patvarkymu dėl skundo ir Patvarkymu atšaukti Varžytines be pagrindo nutarė atšaukti išieškojimą į Turtą bei nutarė leisti skolininkei skolą padengti per 36 mėnesius. Antstolis ir skolininkė su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka, akcentuodami tai, kad nors pareiškėjos nuosavybės teise valdomas Turtas nėra registruotas kaip gyvenamosios paskirties, šis Turtas yra skolininkės ir jos nepilnamečių vaikų vienintelis turimas būstas, todėl skolininkės atžvilgiu taikytinas CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas nukreipti išieškojimą į Turtą, jei skolininkė įrodo skolą galinti padengti per 36 mėnesius, darant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Patvarkymo dėl skundo ir Patvarkymo atšaukti Varžytines priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre skolininkės vardu nuosavybės teise buvo registruotas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su statiniais: gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, tvartu, viraline ir daržine. Nekilnojamojo turto registre nėra fiksuota duomenų, kad kuris nors iš šių skolininkei nuosavybės teise priklausančių statinių būtų sunaikintas. Ši aplinkybė nustatyta 2023 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akte, sudarytame turto vertintojo Darijaus Grigo, kuriame nurodyta, kad Žemės sklype buvęs gyvenamasis namas ir tvartas yra sunaikinti. Šios aplinkybės skolininkė neneigia, nurodydama, kad ji su vaikais gyvena ne Žemės sklype buvusiame (sunaikintame) gyvenamajame name, bet kitame pastate – viralinėje, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra pagalbinės paskirties ir kurioje skolininkė savo pastangomis yra įrengusi jos ir jos nepilnamečių vaikų būstą. Aplinkybę, kad viralinės pastate skolininkė yra įrengusi jos ir jos nepilnamečių vaikų būstą, patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, sudarytas 2025 m. rugsėjo 19 d. (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad šiame 18 kv. m pastate yra įrengti du kambariai, viename iš jų kartu yra įrengta virtuvė, patogumai – lauko tualetas, šulinio vanduo, elektrinis šildymas, vanduo šildomas boileriu. Iš skolininkės rašytinių paaiškinimų, Akto, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad šiame būste skolininkė faktiškai gyvena su nepilnametėmis dukterimis D. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išskyrus šaltąjį sezoną, kuomet nuomojasi kitą būstą. Taigi, šiai bylai teisingai išnagrinėti esminę reikšmę turi tai, ar ši viralinė gali būti laikoma paskutiniu skolininkės būstu, kuriame skolininkė gyvena, į kurį CPK 663 straipsnio 1 dalis draudžia antstoliui nukreipti išieškojimą, jei skolininkė skolą įrodo galinti padengti per 36 mėnesių laikotarpį, darant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad CPK nėra apibrėžta paskutinio būsto, kuriame skolininkas gyvena, sąvoka. Ši sąvoka apskritai minima tik CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, vienose jų kalbant apie paskutinį būstą, kitose apie paskutinį gyvenamąjį būstą. Vertinant šias normas sistemiškai, spręstina, jog jose kalbama apie gyvenamąjį būstą, kuo paprastai yra gyvenamasis namas, jo dalis ar butas. Taip būsto sąvoką, nurodomą CPK 663 straipsnyje, aiškina ir Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl šio straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-696/2021). Tačiau, teismo vertinimu, ši praktika neturi būti suabsoliutinama, nes, viena vertus, aukščiau paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtų situacijų ir šioje byloje nagrinėjamos situacijos aplinkybės skiriasi, kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, aiškindama draudimus, įtvirtintus CPK 663 straipsnyje, akcentuoja, jog jų tikslas užtikrinti tam tikras skolininkų socialines garantijas, viena iš kurių yra asmens teisė į būstą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2015). Taigi, sprendžiant, ar CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti taikoma būsto, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas kaip gyvenamosios paskirties patalpos, atžvilgiu būtina įvertinti ne tik tai, ar asmens faktiškai gyventi naudojamos patalpos Nekilnojamojo turto registre yra nurodytos kaip gyvenamosios paskirties ar gali būti tokioms priskirtos pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, bet ir tai ar asmens faktiškai gyventi naudojamos patalpos gali būti naudojamos tokiai paskirčiai net ir tuo atveju, jeigu Nekilnojamojo turto registre jos nurodytos ne kaip gyvenamosios paskirties ir tokioms nepriskiriamos pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) sąvoka būstas suprantama plačiau nei gyvenamosios paskirties patalpos. Tai pastogė (vieta po stogu, stogu dengto pastato vidus), namai (namas, nuolatinė gyvenamoji vieta), butas (gyvenamasis namas, troba, pirkia, taip pat bet koks pastatas, trobesys).

Nagrinėjamu atveju skolininkė gyvena pagalbinės paskirties pastate – viralinėje, kas matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ toks pagalbinės paskirties pastatas iš tikrųjų priskirtinas negyvenamosios paskirties pastatams (1 priedo 9.1 punktas). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašą kaimuose ir viensėdžiuose esančiuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (tik sodybų ūkio pastatuose ar jų patalpose ir pagalbinio ūkio pastatuose (daržinėse ar jų patalpose), vasaros virtuvėse ar jų patalpose, pirtyse ar jų patalpose, kitos (ūkio paskirties) pastatuose (tik pastatuose žemės ūkiui tvarkyti (svirnuose ar jų patalpose), nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima tokia veikla kaip poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (3².1. punktas). Taigi, teisiniam reguliavimui leidžiant tokiuose pastatuose, nekeičiant jų paskirties, organizuoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą, teigti, kad pačios skolininkės naudojimasis viralinės pastatu gyvenimui, yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis) ar negali būti prilygintas jos ir jos nepilnamečių vaikų būstui, teismo vertinimu, būtų neteisinga. Šiuo adresu yra deklaruota skolininkės gyvenamoji vieta. Viralinės pastatas faktiškai yra pritaikytas gyvenimui, jame sudarytos tinkamos sąlygotis augti ir vystytis skolininkės nepilnamečiams vaikams, ką patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Akte ir teismui pateiktoje išvadoje. Skolininkė jame negyvena tik šaltuoju sezonu, kuomet nuomojasi kitą būstą, tačiau tai nekeičia išvados, kad viralinė yra vienintelis skolininkės turimas būstas.

Taigi, teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su antstoliu ir skolininke, kad nagrinėjamu atveju viralinės pastate įrengtas skolininkės būstas laikytinas jos paskutiniu būstu, kuriame ji gyvena, todėl į jį pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį draudžiama nukreipti išieškojimą tuo atveju, jeigu skolininkė įrodo galinti skolą padengti per 36 mėnesius, darant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nenurodė, kad antstolis neteisingai paskaičiavo, jog skolininkė pagal jos pateiktus duomenis turi galimybę padengti įsiskolinimą per 36 mėnesius, darant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Šį paskaičiavimą antstolis pagrindė vykdomojoje byloje surinktais duomenimis. Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, o pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkina.

Teismas trumpai pasisako tik dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad skolininkei antstolis jos prašymu jau buvo sudaręs galimybę skolą padengti per 14 mėnesių, tačiau šia galimybe skolininkė nepasinaudojo. Byloje surinkti duomenys iš tikrųjų liudija, kad antstolis 2023 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą prašymą Nr. S-23-35-31999 buvo pristabdęs Turto realizavimą iš varžytinių, o 2024 m. lapkričio 6 d. patvarkymu dėl turto realizavimo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo bei informacijos suteikimo apie varžytines Nr. S-24-35-44460 Turto realizavimą atnaujino. Tačiau tai, teismo vertinimu, nėra reikšminga nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nes antstolis skolos išieškojimą į Turtą nukreipė tik 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių Nr. S-25-35-22659, paskelbdamas Turto Varžytines. Iki tol antstolis išieškojimo į Turtą nukreipęs nebuvo, jis tik buvo Turtą areštavęs, paskyręs ekspertizę Turto vertei nustatyti ir ją nustatęs. Todėl antstoliui nukreipus išieškojimą į Turtą, skolininkė turėjo teisę teikti antstoliui įrodymus, liudijančius jos galimybę skolą padengti per 36 mėnesius, darant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, o antstolis privalėjo juos vertinti CPK 663 straipsnio 1 dalies kontekste.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510–512 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos PlusPlus Capital AS skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.