Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nuo 2019 m. balandžio 4 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), po kardomosios priemonės paskyrimo gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 67 straipsnio 2 dalies, 9 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

3) Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo,

4) Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 36 val. visuomenės labui, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje įpareigojant tai atlikti per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos,

5) Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto. 2018 m. birželio 15 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę,

6) Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 19 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisiamojo posėdžio metu E. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia paėmė nuo stalo peilį ir pridėdamas jį sugyventinei J. K. prie kaklo, žodžiu grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

E. T. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. namuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė J. K. ranka į veidą ir mesdamas stiklainį pataikė jai į galvą, tokiais veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, kairiame momenyje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kakle, ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. T. dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kaltu neprisipažino, o dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2019 m. rugsėjo 8 d. gal 15 valandą, kai jis su sugyventine vartojo alkoholį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis tuo metu plovė indus. Baigėsi alkoholis, jį sugyventinė visaip vadino. Rankose turėjo majonezo stiklainį bei norėjo pagrasinti sugyventinei, kad jį mes, nors realiai mesti neketino. Tačiau stiklainis netikėtai išslydo iš jo šlapių rankų ir pataikė nukentėjusiajai į galvą. Tuo metu nukentėjusioji sėdėjo ant fotelio prie virtuvės stalo. Kai stiklainis pataikė nukentėjusiajai į galvą, jis pats labai išsigando. Nepamena, kad buvo kraujo. Jis siūlė sugyventinei iškviesti greitąją, tačiau ji atsisakė. Padėjo nukentėjusiajai sutvarkyti galvą ir nueidamas miegoti paliko ją prie virtuvės. Jam miegant, durys buvo neužrakintos – jį pažadino atvykę pareigūnai ir išsivežė į areštinę. Virtuvėje ant stalo nebuvo jokio peilio, todėl nesupranta, kodėl nukentėjusioji davė parodymus apie peilį. Tą dieną jie girtavo kartu ir jam nežinoma, kaip nukentėjusioji susižalojo kaklą. Jie abu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nukentėjusioji kartais paromis negrįžta namo, todėl galėjo susižaloti bet kur. Ir įvykio diena ji buvo iš kažkur grįžusi. Kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną ant nukentėjusiosios nepastebėjo sužalojimų, tačiau galėjo nepastebėti ir dėl to, kad buvo išgėręs. Nuo stiklainio pataikymo į galvą iki policijos pareigūnų atvykimo buvo praėjęs gal pusvalandis, kas iškvietė pareigūnus, nežino, galbūt sugyventinė.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 11) matyti, kad įtariamasis E. T. 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.30 val. sulaikytas reaguojant į pranešimą, jog 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), E. T. tyčia kelis kartus ranka trenkė savo sugyventinei J. K. į veidą, dėl ko ant dešinės akies buvo matoma kraujosruva, vėliau metė iš stiklainio į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tarnybinio pranešimo (1 t. b. l. 15) matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38646-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje požymių, nes papildomos apklausos metu J. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), E. T. grasino ją nužudyti ir pagriebęs peilį pakišo jį po kaklu sužalodamas pastarajai kaklą. Nurodoma, kad minėtus sužalojimus patvirtino gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2453/2019(02).

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b. l. 26-29) matyti, kad atvykus į įvykio vietą J. K. veide buvo pastebėtos kraujosruvos. J. K. nustatytas 2,15 promilių girtumas. J. K. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis E. T., trenkė ranka kelis kartus į veidą, bei sudavė iš stiklainio į galvą. Galvoje matėsi kraujosruvos. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, baimė.

2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t. 1, b. l. 37-40) užfiksuotas J. K. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, padaryta pokalbio stenograma.

Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2453/2019(02) (t. 1, b. l. 45) matyti, kad J. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, kairiame momenyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais; odos nubrozdinimas kakle, galėjo būti padarytas ir aštriu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje bei tiriamosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamoji paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. namuose, sugyventinis E. T. kumščiais keletą kartų smogė į veidą, metė nedidelį stiklinį indelį ir pataikė į kairę galvos pusę. Virtuviniu peiliu sužalojo kaklą.

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2201 matyti, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.47 val. E. T. nustatytas 1,24 ‰ (promilių) girtumas (t. 2, b. l. 69).

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiškų kaltininko supratimą, kad jis sąmoningai, tyčia grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar sunkaus kito žmogaus sužalojimo veiksmai gali būti realiai padaryti ir kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017).

Byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis E. T. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia paėmė nuo stalo peilį ir pridėdamas jį sugyventinei J. K. prie kaklo, žodžiu grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nėra, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kategoriškai neigė. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis negrasino nužudyti sugyventinės viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai dėl grasinimo nužudyti keitėsi.

Byloje E. T. pareikštas kaltinimas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios 2019 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais papildomais parodymais. Tuomet kaip liudytoja apklausta J. K. parodė, jog savo prieš tai duotus parodymus papildo, kad konflikto metu E. T. stvėrė nuo stalo virtuvinį peilį ir jį pakišo po kaklu grasindamas „aš tave užmušiu“. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę: įvykyje tiesiogiai dalyvavę kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu duodami parodymus šią aplinkybę neigė. Tuo tarpu kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad kaltinamasis negrasino nužudyti nukentėjusiosios, yra teisingi.

Byloje esantys įrodymai (2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2019 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas) leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad nei pranešant apie įvykį, nei vykstant į įvykio vietą pagal pranešimą ir pareigūnams renkant informaciją įvykio vietoje nebuvo fiksuota jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai peiliu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš karto po įvykio buvo nufilmuota tiek pati kaltinamoji, kuri pasakodama apie įvykį net neužsimena apie grasinimą nužudyti, tiek įvykio vieta, kur matyti stiklainio šukės, matyti, kad kaltinamasis rastas gulintis lovoje, tačiau nematyti jokio peilio. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji davė vienodus parodymus apie tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir iš karto po įvykio nuėjo miegoti – teismui kyla pagrįstų abejonių, kad esant tokiai būsenai, kaltinamasis būtų sugalvojęs ir sugebėjęs paslėpti peilį, jeigu toks būtų buvęs. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duodama savo pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nieko neužsiminė apie grasinimą – šią aplinkybę ji nurodo tik papildydama savo pirminius įrodymus. Visas paminėtas abejones teismas vertina kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Peilis, kuriuo tariamai buvo grasinta nukentėjusiajai, taip ir nebuvo nustatytas.

Sprendžiant dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių buvimo svarbiais laikytini liudytoju apklausto pareigūno V. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Šis liudytojas parodė, jog nepamena, kad nuvykęs į įvykio vietą būtų matęs peilį, nieko nepamena ir dėl grasinimo peiliu. Namuose ant žemės buvo šukės, tačiau peilio nepamena. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas kitas pareigūnas D. D. taip pat nieko neparodė apie tai, kad įvykio metu buvo grasinama nužudyti nukentėjusiąją peiliu ar kad įvykio vietoje buvo rastas peilis, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusioji neminėjo, apie grasinimą peiliu. Pažymėtina, kad šie liudytojai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturi jokio suinteresuotumo duoti kaltinamajam ar nukentėjusiajai palankius parodymus, be to jų duoti parodymai atitinka ir kitus teismo aukščiau aptartus parodymus.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis E. T. grasino peiliu nužudyti nukentėjusiąją esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Bylos duomenys nepaneigia kaltinamojo parodymų apie tai, kad jis negrasino nužudyti savo sutuoktinės.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis E. T. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies. Kaltinamasis neigė, kad peiliu įpjovė nukentėjusiajai kaklą ir kad po to du kartus sudavė J. K. į veidą, tačiau tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad jo mestas majonezo stiklainis pataikė nukentėjusiajai J. K. į galvos sritį ir ją sužalojo. Kaltinamasis nurodė, jog nesitikėjo, kad stiklinis indas išslys jam iš rankų, tačiau neneigė, kad nukentėjusiajai stikliniu daiktu suduotas smūgis galėjo atitikti 2019 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G2453/2019(02) nurodytus sužalojimus galvos srityje.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu aplinkybes patvirtina taip pat nukentėjusiosios J. K. parodymuose, liudytojų parodymuose, 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei 2019 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G2453/2019(02) užfiksuoti duomenys, 2019 m. lapkričio 25 d. apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios pokalbio su Bendruoju pagalbos centru garso įrašo duomenys. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 140 straipsnio 2 dalį, esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nenustatyta.

Nors kaltinamasis neigė, kad įvykio metu sudavė J. K. į veidą, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma, jau 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo yra fiksuojama, kad sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas ne tik pakaušyje (į kurį atsitrenkė mestas stiklainis), bet ir ant dešinės akies. Visų antra, abu liudytojais apklausti pareigūnai taip pat parodė matę sužalojimus ant nukentėjusiosios veido, kuomet atvyko reaguodami į pranešimą apie įvykį. Visų trečia, sužalojimai ant nukentėjusiosios veido yra fiksuojami ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2453/2019(02), nurodant, kad J. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, kairiame momenyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis tyčia pridėdamas peilį nukentėjusiajai prie kaklo, peiliu įpjovė. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ištyrus įrodymus nenustatyta, jog įvykio metu buvo panaudotas peilis, pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaklą susižalojo dieną prieš įvykį, o teismo medicinos ekspertė duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad odos nubrozdinimas kakle galėjo būti padarytas ne tik įvykio dieną, bet ir dieną prieš įvykį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ant 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame fiksuota įvykio dieną daryto vaizdo įrašo peržiūra, yra ranka padarytas įrašas, jog ant J. K. pasmakrės prie kaklo matyti nelygumai, tamsios dėmės, panašios į šašus, t. y. ne tik kad nenurodoma apie kraują, kuris turėtų matytis, jei žaizda ką tik padaryta, bet ir kalbama apie tai, jog ant kaklo esančios žymės panašios į šašus, kas leidžia manyti apie prasidėjusį žaizdos gijimą. 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo šis sužalojimas taip pat nėra nurodytas. Byloje nesant neginčijamų faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia pridėdamas peilį nukentėjusiajai prie kaklo, peiliu įpjovė, teismas šalina iš kaltinimo šią aplinkybę.

Taip pat teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai į veidą buvo suduota būtent du kartus. 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2453/2019(02) nurodyta, kad J. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, kairiame momenyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais. Tokia specialisto išvados formuluotė rodo, kad nukentėjusiajai buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai, tačiau nepaneigia fakto, kad tų smūgių buvo daugiau. Vadinasi, turint omenyje tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog vienas iš smūgių buvo mesto stiklainio atsitrenkimas į nukentėjusiosios kairį momenį, darytina išvada, jog į veidą nukentėjusiajai galėjo būti suduoti du ar daugiau smūgių. Byloje nesant faktinių duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą apie konkretų nukentėjusiajai į veidą suduotų smūgių skaičių, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis du kartus sudavė J. K. ranka į veidą, ir laiko, kad kaltinamasis ne mažiau kaip du kartus sudavė J. K. ranka į veidą.

Pažymėtina, kad iš kaltinamojo akto pašalintos ir naujai nustatyta aplinkybė kaltinamojo padėties nepasunkina, be to, paminėtos aplinkybės nėra esminės kaltinamojo veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl teismas sprendžia, kad tokie pakeitimai priimant nuosprendį yra galimi.

Esant aukščiau nustatytiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pobūdis bei mastas užfiksuoti 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2453/2019(02). Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – stiklainis buvo mestas ir smūgiai suduoti konflikto su nukentėjusiąja metu, stiklainį metė ir smūgius sudavė moteriai į gyvybiškai pavojingą organą – galvą, mestas stiklainis sudužo, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Visi aukščiau aptarti įrodymai atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes. Pripažintina, kad E. T. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė J. K. ranka į veidą ir mesdamas stiklainį pataikė jai į galvą, tokiais veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, kairiame momenyje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamojo E. T. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu požymiai. Sugyventinė atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką. Atitinkamai, konstatuojama, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. T. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivumo laipsnis, t. y. 1,24 ‰ (promilių) girtumas, nustatytas pristatytojo asmens testo alkoholiui 2019 m. rugsėjo 8 d. protokolu) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė, byloje yra pridėtas 2019 m. gruodžio 5 d. pranešimas apie įtarimą dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo – smurto artimoje aplinkoje (BK 140 straipsnio 2 dalis) (t. 2, b. l. 185).

Įvertinant kaltinamojo E. T. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu 2020 m. vasario 19 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 12-25). Taigi įstatymų pažeidinėjimas, nusikaltimų darymas yra dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo išraiška. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Byloje yra duomenų, kad E. T. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 74). Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 71).

Kadangi kaltinamajam jau yra taikyta tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausios rūšies bausmės pritaikymas nesustabdo E. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. 12.55 val. – šį laiką prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio suėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2020 m. vasario 19 d.) kaltinamajam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.

Kaltinamajam E. T. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 10 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios iki 2019 m. gruodžio 10 d. (t. 2, b. l. 93-96), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi pastaroji priemonė pratęsta iki 2020 m. kovo 10 d. (t. 2, b. l. 115-116). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu VID 2019 m. rugsėjo 8 d. 150356.mp4 ir vaizdo įrašu VID 2019 m. rugsėjo 8 d. 151719.mp4 (t. 1, b. l. 33) bei kompaktinis diskas su 2019 m. rugsėjo 8 d. 14.38 val. garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. T., kaltintą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 8 (aštuonių) mėnesių bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. 12.55 val., tai yra dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios laiko, o tuo atveju, jei šis nuosprendis įsiteisės E. T. jau atliekant laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu – nauju nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią E. T. skaičiuoti nuo naujo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinį diską su vaizdo įrašu VID 2019 m. rugsėjo 8 d. 150356.mp4 ir vaizdo įrašu VID 2019 m. rugsėjo 8 d. 151719.mp4 bei kompaktinį diską su 2019 m. rugsėjo 8 d. 14.38 val. garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintinos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.