Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas V. P. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-10-05 nutarimas V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39683815-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto Ž. M. 2015-10-05 nutarimu V. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 40 Eur (keturiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji, vairuodama automobilį, reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę, nevažiavo kairiojo posūkio kreive (eismo juostos spinduliu), artėjo link eismo juostos dešinio krašto smailiu kampu, nepaliko saugaus intervalo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kontaktavo su dešiniau važiavusiu autobusu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl aukščiau minėto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo paduotas skundas Kauno apylinkės teismui, tačiau priežasčių keisti ar naikinti šį nutarimą nenustatyta, pareiškėjos V. P. skundas atmestas.

V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-22 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, taip pat prijungti prie bylos specialisto išvadą Nr. MV2016-02. Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, neatliko byloje surinktų įrodymų analizės. Teismas išimtinai vadovavosi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1290 (15), kuris yra akivaizdžiai neteisingas ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė ATPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Apeliantei nebuvo sudarytos galimybės pateikti papildomų įrodymų, taip pažeistos ATPK 272 str. nuostatos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1290 (15) buvo nustatyta, kad jos veiksmai eismo įvykio metu buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, dėl ko kito vairuotojo B. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, o ji patraukta administracinėn atsakomybėn, su kuo nesutinka. Teismas nevertino, jog ekspertizės akte padarytos išvados yra akivaizdžiai prieštaringos. Ekspertas, konstatuodamas, jog autobusas eismo įvykio metu netilpo savo eismo juostoje, vienareikšmiškai patvirtino, jog būtent B. V. vairuojamas autobusas, o ne jos vairuojama transporto priemonė, eismo įvykio metu buvo ne savo eismo juostoje, kas leidžia daryti išvadą, kad B. V., vairuodamas autobusą, t. y. išvažiuodamas už savo eismo juostos ribų, pažeidė KET taisykles. Tačiau tame pačiame ekspertizės akte dėl nesuprantamų priežasčių yra konstatuojama visiškai priešinga išvada, t. y. „Automobilio „Nissan Muran", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos V. P. veiksmai - sukdama į kairę nevažiavo kairiojo posūkio kreive (eismo juostos spinduliu), o artėjo link eismo juostos dešinio krašto smailiu kampu, nepaliko saugaus intervalo iš šono, kad eismas būtų saugus, bei kontaktavo su dešiniau važiavusio autobuso „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiuoju šonu - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti“. Taigi nors ekspertizės akte vienareikšmiškai konstatuota, kad autobusas dėl savo gabaritų netilpo savo eismo juostoje, kas reiškia, kad autobuso dalis buvo išlindusi į eismo juostą, kuria ji važiavo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių toje pačioje ekspertizėje nustatoma, kad būtent jos vairuojama transporto priemonė neva kontaktavo su šalia važiavusiu autobusu, bet ne atvirkščiai. Tokia išvada yra akivaizdžiai neteisinga, neatitinkanti faktinės situacijos ir byloje esančių įrodymų visumos.

Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertas analizavo tik vieną iš tikėtinų transporto priemonių važiavimo trajektorijų, kuomet transporto priemonių susidūrimas įvyko ties brūkšnine linija, skiriančia trečią ir ketvirtą eismo juostas. Tačiau visiškai neišnagrinėta ir nepasisakyta dėl to, kad susidūrimas kilo jai esant savo eismo juostoje, nes, kaip jau minėta, paties eksperto nustatyta, jog autobusas sukdamas sankryžoje į kairę pusę netilpo savo eismo juostoje. Taigi, šiuo atveju buvo analizuojama tik autobuso vairuotojui palanki važiavimo trajektorija, visiškai neatsižvelgiant į jos ir liudytojų parodymus, įvykio schemas, fotonuotraukas, eismo įvykio protokolą, kurie patvirtina, kad ji važiavo savo eismo juostoje ir iš jos neišvažiavo.

Jos automobilio „Nissan Murano“ dešinysis galinio vaizdo veidrodėlis nors ir nėra sulaužytas, bet užlenktas, kas vienareikšmiškai įrodo, jog, priešingai nei nurodoma ekspertizės akte, tarp transporto priemonių išilginių ašių galėjo būti ir didesnis nei 15° kampas atviras link jų galinių dalių, kas liudija ekspertizės akto išvados neteisingumą. Išvadoje nebuvo konstatuota, kad ji eismo įvykio metu buvo kitoje eismo juostoje, todėl net jei ir laikant, kad ji neva važiavo link eismo juostos dešinio krašto, tai negali būti tinkamu pagrindu konstatuoti ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nes vien artėjimas prie savo eismo juostos dešinio krašto nėra kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Ekspertizės akte aprašomos foto nuotraukos, aplinkybės akivaizdžiai yra iš kito eismo įvykio. Eismo įvykio 2 psl. prie pateiktų foto nuotraukų 2 ir 3 pav. pažymėta: „BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų bendras vaizdas“, nors jos transporto priemonės numeris yra 929, tačiau ekspertas rašo numerį 925. Akivaizdu, kad šiuo atveju, tikėtina, buvo tiesiog perrašytas kito eismo įvykio ekspertizės aktas, nesiaiškinant 2015-05-26 vykusio eismo įvykio aplinkybių. Net ir laikant, kad ekspertizės akte buvo neteisingai nurodomi automobilio markė, valstybiniai numeriai dėl klaidos, tai bet kokiu atveju parodo eksperto neatidumą, kas šiuo atveju yra būtina sąlyga teisingos ir objektyvios ekspertizės pateikimui.

Kadangi teismas atmetė prašymą skirti ekspertizę ir atmetė prašymą suteikti galimybę pateikti nepriklausomo teismo eksperto išvadą, siekiant nuginčyti aukščiau nurodytą, apeliantė teikia šioje byloje UAB „Impulsana“ specialisto V. M., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, išvadą, kuri patvirtina, kad kilusios avarijos metu ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė ATPK 127 str. 2. nustatyto pažeidimo. UAB „Impulsana“ išvadoje nustatyta, kad pagrindine šio eismo įvykio priežastimi buvo autobuso „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), B. V. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai - sukant sankryžoje nesilaikė būtino atsargumo priemonių, įvažiavo į gretimą (ketvirtą) eismo įuostą, nepaliko tarpo iš šono bei kliudė šioje eismo juostoje buvusį automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde pažymima ir tai, kad teismas visiškai nevertino 2015-05-28 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-31423636-15. Pagal šį pirminį protokolą būtent B. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatą. Pareigūnas E. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai protokolas buvo surašytas vadovaujantis tik ekspertizės aktu, nevertinant kitų administracinės bylos duomenų. Teismas nevertino ir byloje pateiktos eismo įvykio vietos schemos, iš kurios matyti V. V. vairuojamos transporto priemonės padėtis įvykio metu. Transporto priemonių padėtys patvirtina, jog autobusas netilpo savo eismo juostoje ir yra išvažiavęs į kitą eismo juostą, kas tik įrodo, jog autobuso vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles. Apeliantės teigimu, autobuso vairuotojas, žinodamas, jog jo vairuojama transporto priemonė netelpa trečioje eismo juostoje, turėjo pasirinkti platesnę eismo juostą, jau nekalbant apie atsargesnį važiavimą. Liko neįvertintos ir byloje esančios eismo įvykio vietoje padarytos foto nuotraukos, kurios patvirtina transporto priemonių padėtį, apgadinimus. Taigi, teismas, neatlikdamas nuoseklaus įrodymų vertinimo, taip pat pažeidė ATPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantė skunde įžvelgia ir suinteresuotumą atlikti ekspertizę būtent Vilniuje, kas taip pat leidžia abejoti 2015-08-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1290 (15) objektyvumu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo V. P. skundo netenkinti, kadangi byloje esantis ekspertizės aktas yra patikimas ir tikslus – V. P. nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė važiavusį autobusą, apeliantei paskirta nuobauda taip pat yra teisinga ir pagrįsta.

V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, jų sisteminės analizės neatlikimo, tokiu būdu priimant galimai klaidingą procesinį sprendimą. Apeliantė taip pat įsitikinusi, kad buvo pažeistos jos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje teismas aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Atmesdamas V. P. skundą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto M. M. pateikta ekspertizės akto išvada, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojos V. P. veiksmai – sukdama į kairę nevažiavo kairiojo posūkio kreive (eismo juostos spinduliu), o artėjo link eismo juostos dešinio krašto smailiu kampu, nepaliko saugaus intervalo iš šono, kad eismas būtų saugus bei kontaktavo su dešiniau jos važiavusio autobuso „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiuoju šonu (b. l. 11-15). Teismas taip pat rėmėsi eksperto M. M. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ir byloje esančiomis fotonuotraukomis iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio aplinkybes tyrę pareigūnai iš esmės nenustatė nei vieno eismo įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo, nėra ir vaizdo įrašo, galinčio padėti nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis. Eismo įvykyje dalyvavusio autobuso vairuotojas B. V., teikdamas paaiškinimą, nurodė liudytojo, galinčio duoti parodymus apie įvykį, anketinius duomenis, t. y. tuo metu autobusu važiavęs keleivis E. K.. Šis yra pateikęs savo paaiškinimą elektroniniame laiške policijos pareigūnui, į teismo posėdį jis, nors ir buvo kviestas, tačiau neatvyko. Taigi jokių papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių eksperto padarytas išvadas, teismas nevertino.

Apygardos teismas pažymi, kad teismas, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė, nei priešingos šalies (Pocius prieš Lietuvą, no. 35601/04, judgment of 6 July 2010; Užukauskas prieš Lietuvą, no. 16965/04, judgment of 6 July 2010). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui.

Nors apylinkės teismas į posėdį išsikvietė ekspertizės aktą surašiusį ekspertą, kuris patvirtino savo išvados teisingumą, ir tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, V. P., tiek jos atstovė advokatė S. Ž. galėjo užduoti ekspertui norimus klausimus, tačiau pateikti atsakymai neišsklaidė visų apeliantės ir jos atstovės pastebėtų prieštaravimų bei abejonių. Todėl V. P. atstovė prašė šioje byloje paskirti naują ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertams, arba padaryti byloje pertrauką tam, kad gynyba pati galėtų pateikti privataus teismo eksperto išvadą. Tačiau šie prašymai apylinkės teismo buvo atmesti. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-18-693/2016). Šiuo atveju V. P. atstovės prašymas atmestas be jokių motyvų, tuo tarpu surinkta bylos medžiaga liudija, kad vien tik iš byloje esančio ekspertizės akto vienareikšmės išvados padaryti negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas autobuso vairuotojas B. V.. Net ir duodant paaiškinimus teisme, Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko ilgametę darbo patirtį turintis policijos pareigūnas, kuris eismo įvykio kaltininką nustatė pagal susidūrusių transporto priemonių išsidėstymą. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akto prieštaringumas užkliuvo ne tik V. P. atstovei, bet ir policijos atstovei, kuri atkreipė dėmesį, kad autobusas netilpo savo juostoje, tačiau nepaisant to, autobuso vairuotojo B. V. veiksmai nebuvo pagrindas eismo įvykiui kilti.

Pateikdama apeliacinį skundą, V. P. kartu pateikė ir UAB „Impulsana“ specialisto V. M. išvadą, kurioje padaryta priešinga išvada nei byloje esančiame ekspertizės akte, t. y. konstatuota, kad pagrindine analizuojamo eismo įvykio priežastimi buvo autobuso „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – sukant sankryžoje nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, įvažiavo į gretimą (ketvirtą) eismo juostą, nepaliko tarpo iš šono bei kliudė šioje eismo juostoje buvusį automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 88-98). Apygardos teismas konstatuoja, kad šioje išvadoje gali būti žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, taigi ši išvada, kurios sulaukti apylinkės teismas atsisakė nepagrįstai, neįvertinus byloje esančių duomenų trūkumo, turi būti vertinama kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pakartotinė ekspertizė – skiriama, kai reikia atsakyti į klausimus, į kuriuos jau duotas atsakymas, bet eksperto išvada iš esmės kelia abejonių. Išvada laikytina nepagrįsta, jei kyla abejonių dėl eksperto naudotų metodų teisingumo, neišsamiai atliktas tyrimas, eksperto išvados neišplaukia iš atliktų tyrimų rezultatų; eksperto išvada abejotina, jei ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pakartotinė ekspertizė skiriama ir šiais atvejais: jeigu eksperto išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms; nagrinėjant bylą nustatyta naujų duomenų, kurie gali turėti įtakos eksperto išvadai; jeigu skiriant ir darant ekspertizę padaryta esminių proceso įstatymo pažeidimų. Pažymėtina, kad nesutinkant su eksperto išvada ne visada būtina skirti pakartotinę ekspertizę. Reikia atsižvelgti į byloje esamus įrodymus, liečiančius aplinkybes, kurios yra ekspertizės tyrimo dalykas, taip pat į praktines galimybes daryti pakartotinę ekspertizę (pvz., jei prarasti ar iš esmės pakitę daiktiniai įrodymai, nėra galimybės daryti ekspertizę ir pan.). Taigi tik įvertinus tiek gynybos, tiek nutarimą priėmusios Institucijos pateiktus duomenis, galima daryti atitinkamas išvadas. Nagrinėjamu atveju gynybos turimos teisės buvo suvaržytos, todėl skundžiama nutartis naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pripažinus, jog skundžiama nutartis naikinama dėl proceso pažeidimų, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.