Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilogus“ ieškinį atsakovei UAB „Pas Rimą“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė UAB „Vilogus“ teismui pateikė ieškinį atsakovei UAB „Pas Rimą“ dėl 252,52 Eur skolos, 58,96 Eur palūkanų, 13,17 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų – 22,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo.

2. Teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus (pateikti teismui įrodymus, kada ir kokia skolos dalis yra sumokėta, išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio ir jo reikalavimų atsakovės atžvilgiu (ieškinio dalyką). Nutartis dėl ieškinio trūkumų ieškovei pagal įstatymą laikoma įteikta 2024 m. vasario 2 d. Per teismo nustatytą terminą ieškovė trūkumų nepašalino, nurodytų dokumentų teismui nepateikė.

3. Remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

4. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.

5. Įstatyme įtvirtinta, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju, teismui pripažinus, kad vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai yra esminiai ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės, teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė per teismo nustatytą terminą nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

8. Įvertinus tai, kad byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei grąžintinas byloje sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

9. Dėl ieškovės procesinių dokumentų siuntimo atsakovei byloje susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas ieškovei nepašalinus teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, todėl minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB „Vilogus“ ieškinį atsakovei UAB „Pas Rimą“ dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Grąžinti ieškovei UAB „Vilogus“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m.lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilogus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.