- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-850-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- L. J., D. B., J. D., L. U., A. Z.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Ramunė“, L. P., L. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. J., D. B., J. D., L. U., A. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys BUAB „Ramunė“, L. P., L. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Ieškovės kiekvienai iš jų prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės po 10734,04 Lt nuostolių atlyginimo ir 3220,20 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad atsakovas 1998-10-09 UAB „Ramunė“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priėmė sprendimą neįtraukti į įmonės apskaitą ieškovių turimų akcijų, o visas įmonės akcijas apskaityti savivaldybės akcijomis. Visos UAB „Ramunė“ akcijos buvo parduotos 1999-07-02 privatizavimo objekto pirkimo pardavimo sutartimi. UAB „Ramunė“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta neįtraukti į UAB „Ramunė“ akcijų apskaitą ieškovių turimų akcijų ir visas įmonės akcijas apskaityti savivaldybės akcijomis, buvo pripažintas neteisėtu 2004-11-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. Kadangi ieškovėms priklausiusias akcijas savivaldybė pardavė kaip savas, savivaldybei atsiranda pareiga ieškovėms sugrąžinti be pagrindo pagal pirkimo pardavimo sandorį iš pirkėjo gautas pinigų sumas. Tokiu atveju, atsakovas privalo atlyginti pilnai kiekvienai iš ieškovių jų turėtų ir atsakovės parduotų akcijų vertę bei už be pagrindo įgytą sumą sumokėti 5 proc. metines palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai atsakovas sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-10 sprendimu ieškinį tenkino - priteisė ieškovėms iš atsakovo po 10734,04 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 3220,20 Lt palūkanų už naudojimąsi turtu ir 227 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovių akcijos buvo neteisėtai išbrauktos iš UAB „Ramunė” akcininkų apskaitos, neįrodinėtina, kadangi ji jau buvo nustatyta kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 3K-3-474/2005) (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovo teiginys, kad už tinkamą ieškovių apskaitą ir dėl ieškovių patirtą žalą turi būti atsakingas emitentas UAB „Ramunė”, taip pat tai, kad turi būti juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principas, šioje byloje negali būti aiškinami vien formaliai, kadangi didįjį akcijų paketą valdė atsakovas. Ieškovėms neginčijant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nėra pagrindo taikyti restituciją reglamentuojančių normų. Ieškovės pagrįstai rėmėsi CK 6.237 str. reglamentuojamu nepagrįsto praturtėjimo institutu. Ieškovės neteisėto UAB „Ramunė“ organo – visuotinio akcininkų susirinkimo - sprendimo pagrindu neteko turėtų akcijų, o atsakovas iš dalies be teisėto pagrindo tapo 100 proc. akcijų paketo savininku. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu nustačius, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisėtai galėjo apskaityti tik 90,5 proc. UAB „Ramunė” akcijų, Vilniaus miesto savivaldybė 100 proc. UAB „Ramunė” akcijų paketo 5876000 Lt kainos dalį, kuri proporcinga ieškovių turėtų akcijų kainos daliai, gavo be teisėto pagrindo. Todėl ieškovėms, kurioms priklauso po 127 vnt. akcijų, priteisė akcijų paketo kainos dalį, visoms po 10734,04 Lt sumą. Kadangi akcijų pirkimo – pardavimo sutartis neginčyta, restitucijos natūra netaikė ir padarė išvadą, kad turi būti atlyginama ieškovių turėtų akcijų tikroji vertė pinigais, buvusi akcijų pardavimo metu. Vilniaus miesto savivaldybė buvo kvalifikuotas profesionalus akcininkas, užsiimantis savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymu, UAB „Ramunė“ kontrolinio (kvalifikuoto) akcijų paketo savininkė ir jos vienasmenis balsavimas galėjo nulemti sprendimų priėmimą visais klausimais, tačiau UAB „Ramunė“ visuotiniame akcininkų susirinkime inicijavo ir priėmė nutarimą, kuris iš esmės pažeidė imperatyvias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Taikant profesionalaus akcijų valdytojo standartą, atsakovė negalėjo nežinoti, kad ji ieškovių akcijoms tenkančio akcinio kapitalo bei atitinkamą parduoto akcijų paketo kainos dalį įgijo be teisinio pagrindo. Atsakovo sužinojimo apie nepagrįstą pinigų gavimą data sutampa su 1999-07-02 sutartyje suderėtos akcijų kainos gavimo data – 1999-08-22. CK 6.240 str. 1 d. nuostata dėl palūkanų skaičiavimo už nepagrįstai gautus pinigus įsigaliojo nuo 2001-07-01, todėl 5 proc. palūkanos skaičiuojamos nuo 2001-07-01 už šešerius metus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir ieškovių reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
1. Teismas neužtikrino teisės į tinkamą procesą, kadangi skundžiamas teismo sprendimas surašytas pasinaudojus Vilniaus apygardos teismo motyvais, išdėstytais 2011-09-26 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-4877-656/2011, kurios faktinės aplinkybės yra panašios su šios bylos. Ši aplinkybė taipogi reiškia, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.
2. Teismo išvada, kad pagal CPK 182 str. 2 p. aplinkybė, jog ieškovų akcijos buvo neteisėtai išbrauktos iš UAB „Ramunė“ akcininkų apskaitos, neįrodinėtina kaip nustatyta kitoje civilinėje byloje, yra aiškiai nepagrįsta. Nors teismų buvo pripažinta, kad 1998-10-09 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu nuspręsdamas neįtraukti ieškovių akcijų į UAB „Ramunė“ akcijų apskaitą ir visas įmonės akcijas apskaityti kaip savivaldybės akcijas, UAB „Ramunė“ pažeidė imperatyvias 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo normas, dėl ko ši nutarimo dalis yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia, nereiškia, jog tose bylose teismai nustatė aplinkybę, jog ieškovės už akcijas buvo pilnai sumokėjusios.
3. Pagal laikinojo įstatymo „Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse“ valstybinėms įmonėms buvo leista iš darbuotojų įnašų suformuoti akcinį kapitalą, privatizuojant iki 10 proc. įmonėje sukaupto valstybinio kapitalo, viešai skelbiant akcijų pasirašymą įmonės darbuotojams; akcijas įgyjantys asmenys privalėjo už akcijas sumokėti ¼ dalį akcijų kainos jas pasirašydami, o likusią dalį iki 1991-12-31. Nei vienoje iš bylų nebuvo nustatyta, kad ieškovės pilnai atsiskaitė už akcijas. Pažymėtina, kad 1998-10-09 UAB „Ramunė“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas buvo priimant motyvuojant jį tuo, kad be kitų asmenų ir ieškovių akcijos nebuvo apmokėtos. Anksčiau išnagrinėtoje byloje nustatytas faktas, jog ieškovės buvo neteisėtai išbrauktos iš akcininkų sąrašų, nereiškia, jog ieškovės įgijo akcijas – visiškai apmokėjo jų vertę.
4. Ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas nevertino aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-601-14/2004 apeliantas buvo trečiasis asmuo. Šioje byloje teismai konstatavo, jog būtent atsakovas UAB „Ramunė“ pažeidė imperatyvias 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo normas. Ginčo dalyku buvo ne Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai ar neveikimas, o UAB „Ramunė“ veiksmai – 1998-10-08 UAB „Ramunė“ visuotinio akcininkų susirinkimo priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta neįtraukti į UAB „Ramunė“ apskaitą ieškovių turimų akcijų, o visas įmonės akcijas apskaityti kaip Vilniaus miesto savivaldybės. Taigi buvo konstatuotas netinkamas UAB „Ramunė“, bet ne Vilniaus miesto savivaldybės veiksmas. Pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 str. 1 d. ir Vertybinių popierių komisijos patvirtintų Bendrųjų vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklių 3.3. p. už tinkamą materialiųjų akcijų apskaitą buvo atsakingas emitentas – UAB „Ramunė“, o tai patvirtina, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Tik nustačius, jog UAB „Ramunė“ negali vykdyti prievolės dėl dalyvio veiksmų, būtų galimas reikalavimo nukreipimas į UAB „Ramunė“ dalyvę – Vilniaus miesto savivaldybę. kadangi nebuvo nustatyti kalti ir neteisėti apelianto veiksmai bei kitos jo civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė už UAB „Ramunė“ veiksmus nepagrįstai perkelta jos dalyviui – Vilniaus miesto savivaldybei.
5. Teismas nagrinėjamu atveju taikė netinkamą ieškovių teisių gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą. Turto įgijimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo institutus galima taikyti tik tuo atveju, jeigu yra išnaudotos kitos gynybos priemonės. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia turėjo būti nustatyta, ar ieškovės turėjo galimybę ginti pažeistas nuosavybės teises į UAB „Ramunė“ akcijas kitais CK 1.138 str. numatytais civilinių teisių gynybos būdais ir ar jais naudojosi. Teismas taipogi nevertino ieškovėms priteistų sumų pagrįstumo.
6. Neaišku, kokį institutą, t. y. ar nepagrįsto praturtėjimo, ar turto įgijimo be pagrindo, teismas taikė. Taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias normas, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.240 str., reglamentuojantį atsiskaitymus grąžinant be pagrindo įgytą turtą, todėl teismas nepagrįstai ieškovėms priteisė 5 proc. palūkanas nuo 2001-07-01. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinį sprendimą dėl 1998-10-09 UAB „Ramunė“ akcininkų susirinkimo priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu priėmė tik 2005-10-12, tai apeliantas tik po minėtos nutarties priėmimo gali būti laikomas nesąžiningu. Bet kuriuo atveju teismas priteisdamas ieškovėms palūkanas netaikė CK 1.125 str. 9 d. nustatyto ieškinio senaties termino.
7. Apie 1998-10-09 nutarimą dėl akcijų apskaitymo Vilniaus miesto savivaldybės vardu ieškovės sužinojo tą pačią dieną, todėl vadovaujantis 1964 m. CK 84 str., CK 1.125 str. 8 d., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., ieškovių reikalavimas turėjo būti atmestas dėl praleistos ieškinio senaties, kuri pasibaigė 2001-10-09.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, o dviejų analogiškų sprendimų priėmimas rodo, kad abu teismas tinkamai įvertino kilusius ginčus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-39/2004 pripažinta, kad apeliantas be teisėto pagrindo nusavino 9,5 proc. vardinių UAB „Ramunė“ akcijų, iš kurių 0,915 proc. priklausė ieškovėms. Ieškovių nuosavybės teisė į minėtą akcijų dalį nėra nuginčyta. Kadangi ieškovės priklausiusias įmonės akcijas apeliantas pardavė kaip savas, todėl jam tenka pareiga ieškovėms sugrąžinti be pagrindo pagal pirkimo – pardavimo sandorį gautas pinigų sumas. Apeliantas perleisdamas visas UAB „Ramunė“ akcijas elgėsi nesąžiningai, todėl privalo kiekvienai iš ieškovių atlyginti jų turėtų akcijų vertę bei už be pagrindo įgytą sumą sumokėti 5 proc. metines palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai apeliantas sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą. Tik 2005-02-23 įsiteisėjus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimui ieškovėms atsirado teisė į ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2007-07-01, ieškinio senatis nebuvo praleista.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. P. prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas būtų priėmęs nepagrįstą įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis procesinį sprendimą, nes visos reikšmingos bylai aplinkybės yra ištirtos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-12 nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę galią, todėl apeliantas nepagrįstai kvestionuoja aplinkybes, susijusias su ieškovių apmokėjimu už turėtas UAB „Ramunė“ akcijas. Kadangi ieškovės žalą patyrė dėl neteisėtų apelianto veiksmų, būtent jis ir buvo tinkamu atsakovu šioje byloje. Ieškovėms priteistos sumos buvo paskaičiuotos pagal 1999-07-02 sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kainą. Apeliantas negalėjo nežinoti, jog ieškovių akcijoms tenkančio akcinio kapitalo bei atitinkamą parduoto akcijų paketo kainos dalį įgijo be teisinio pagrindo, todėl CK 6.240 str. 1 d. įsigaliojus 2001-07-01 5 proc. palūkanos buvo pagrįstai paskaičiuotos nuo šios dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CK 6.240 str. 1 d. be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turo įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
Jau išnagrinėtu ginču dėl ieškovių turėtų UAB „Ramunė“ akcijų neįtraukimo į akcijų apskaitą padaryta išvada, kad dėl UAB „Ramunė“ buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, kitais įrodymais nustatyta, kad ieškovių akcijos turėjo būti įtrauktos į UAB „Ramunė“ akcijų apskaitą ir kiekviena turėjo po 127 vienetus akcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-474/2005, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2005-02-23 nutartis, b. l. 11-36). Šios bylos nagrinėjime Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo, įrodymus ir argumentus dėl ginčo teikė, todėl atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl akcijų apmokėjimo jau yra išspręstas pripažįstant, kad į akcijų apskaitą ieškovų turimos akcijos buvo neįtrauktos nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės, kaip pagrindinės akcininkės sprendimu. Šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl nepagrįstai įgytų piniginių lėšų grąžinimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas UAB „Ramunei“, o ne atsakovui, nėra pagrįstas. Teismui taikant CK 6.240 str. nuostatas nei CK 1.138 str., nei kiti įstatymai nereikalauja, kad prieš prašant grąžinti be pagrindo įgytą turtą, pirmiausia reikėtų išnaudoti kitus būdus civilinių teisių gynimui. CK 6.240 str. kaip tik ir yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų, kuris labiausiai atitinka ieškovų interesą ir yra aiškiai reglamentuotas įstatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi atlyginimą už visų UAB „Ramunė“ akcijų pardavimą, ieškovams turi atlyginti jiems priklausiusių akcijų vertę ir pirmosios teismas šią vertę pagal parduotų visų akcijų kainą paskaičiavo pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai, kad nėra įrodymų, jog ieškovai atsiskaitė už akcijas jas įsigyjant, išsamiai išnagrinėti byloje dėl akcijų įtraukimo į UAB „Ramunė“ apskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovai buvo akcijų savininkais. Naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, pagrindo nėra.
Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto 5 metų ieškininės senaties termino priteisiant palūkanas, pagrįstas. CK 6.240 str. 1 d. nurodyta, kokiu būdu yra skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi be pagrindo įgytomis piniginėmis lėšomis: šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kaip matyti iš išnagrinėtos bylos dėl 1998-10-09 UAB „Ramunė“ akcininkų susirinkimo nutarimo dalyje, kurioje buvo nuspręsta ieškovų turimų akcijų neįtraukti į akcijų apskaitą ir visas akcijas apskaityti Vilniaus miesto savivaldybei, kuri kaip pagrindinis akcininkas, būtent savo sprendimu neįtraukė ieškovių įsigytų akcijų į apskaitą. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad parduodant akcijas atsakovas turėjo žinoti, jog parduoda ne tik savo, tačiau ir ieškovų turtą, pagrįsta ir motyvuota, teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2001-07-01, tai yra nuo CK 6.240 str. įsigaliojimo datos. Kadangi ieškovai į teismą gynybos kreipėsi 2007-08-02, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo taikyti senaties terminą dėl palūkanų, todėl palūkanos gali būti priteistos nuo 2002-08-02, tai yra taikant 5 metų ieškininės senaties terminą (CK 1.125 str. 9 d.). Ta aplinkybė, jog ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo negalėjo būti pareikštas iki kol galutinai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl nepagrįsto akcijų neįtrakimo į apskaitą (2005-10-12), neatmeta sąlygos taikyti senaties terminą palūkanų priteisimui, kadangi ieškovai ieškinį dėl neteisėto praturtėjimo pareiškė tik 2007-08-02. Todėl priteistų palūkanų dydis mažintinas, priteisiant jas už 5 metų periodą – kiekvienai ieškovei po 2683,51 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą iš dalies pakeisti:
L. J., D. B., J. D., L. U. ir A. Z. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistas palūkanas kiekvienai po 3220,20 Lt sumažinti nurodant, kad L. J., D. B., J. D., L. U. ir A. Z. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisiama kiekvienai po 2683,51 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris Lt, 51 ct) palūkanų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.