- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-365-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00047-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. P., M. P.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2781-584/2013 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl skolos padengimo, sutarties pripažinimo galiojančia, tretieji asmenys G. P., M. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas R. B. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (b.l. 3-5, 89-90), prašė pripažinti, kad skolininko A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto, t.y. jo nuosavybėje turėto garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 13800,00 Lt, perdavimo kreditoriui R. B., dalies skolos padengimo (duomenys neskelbtini) sutartis yra galiojanti; atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. P. iš ieškovo pasiskolino 13093 JAV dolerių. Grąžinimo terminas 1994-08-09. Suėjus skolos grąžinimo terminui dalį skolos A. P. nutarė grąžinti turtu-perrašyti garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini). 1994-10-06 garažo nuosavybės dokumentai buvo perduoti teisininkui, paruošti dokumentus garažo perrašymo sutarčiai sudaryti. Apie garažo perrašymą ieškovui A. P. informavo Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininką. Nuo 1994-10-06 ieškovas naudojasi garažo boksu. Garažo perleidimo sandoris sudarytas nebuvo. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Apie A. P. mirtį nežinojo iki 2011 metų.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 113-116). Iš ieškovo R. B. valstybei priteisė 24,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad A. P. 1995-07-13 deklaravo išvykimą, mirė (duomenys neskelbtini) (bl.l.16). Ginčo garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. P. vardu 1995-02-24. 2013-06-03 valstybė priėmė A. P. palikimą (bl.l.73). Santykiams susiklosčiusiems tarp ieškovo ir A. P. yra taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos(1995-05-17 redakcija). Garažo vertė 1994-10-06 buvo 10830 Lt (42135/177,37*45,59, bl.l.11). Sandorio suma viršija 500 Lt, todėl ieškovas ir A. P. turėjo sudaryti rašytinę sutartį, o kadangi sutarties objektas nekilnojamasis daiktas, ji turėjo būti patvirtinta notaro. Ieškovo paaiškinimai, liudytojos D. I. V. parodymai patvirtina, kad šalys ketino sandorį įforminti notarine tvarka, kaip to reikalavo CK 255 straipsnis, tačiau sutarties sudarymo procesas liko neužbaigtas. Įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymas leidžia daryti išvadą, jog garažo perleidimo ieškovui sutartis įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo sudaryta, todėl ir negali būti pripažinta galiojančia.
Nurodė, jog netaikomos CK 58 str. 5 d. normos, nes ieškovas nurodomo sandorio sudarymui nėra atlikęs jokių veiksmų ir neprivalėjo jų atlikti. A. P. savo valiniais veiksmais, turėjo perleisti už skolą ieškovui nekilnojamąjį daiktą.
Teismas nustatė, jog ieškovo paaiškinimai dėl A. P. valios perduoti garažą ieškovo nuosavybėn prieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms. Ginčo garažas 1995-02-24 buvo įregistruotas A. P. vardu, nors ieškovo teigimu su A. P. dėl garažo perleidimo buvo susitarta 1994-10-06 ir kooperatyvo pirmininkui J. V. buvo atiduota inventorinė byla „dėl dokumentų tvarkymo“. Svarbiomis aplinkybėmis teismas laikė atsakovo argumentus, kad nėra įrodymų patvirtinančių, jog paskolos sutartį pasirašė A. P..
Nurodė, kad atmetus ieškinį nesvarstytinas ieškinio senaties atnaujinimo klausimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pripažinti, kad skolininko A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto, t.y. jo nuosavybėje turėto garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 13800,00 Lt, perdavimo kreditoriui R. B., dalies skolos padengimo 1994-10-06 sutartis yra galiojanti; atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti (b.l. 128 - 130).
Žemesnės instancijos teismas
1) Teismas padarė išvadą, kad notarinės formos nesilaikymas leidžia daryti išvadą, jog garažo perleidimo ieškovui sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta, todėl ir negali būti pripažinta galiojanti. Nurodo, jei sutartis būtų sudaryta įstatymų nustatyta tvarka, jos nereikėtų pripažinti galiojančia.
2) Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikoma CK 58 str. 5 d. Jei ieškovas neturėjo atlikti jokių veiksmų tai nereiškia, kad sandorio šalims netaikoma ši teisės norma.
3) Garažo nuosavybės perleidimas užtruko, nes nebuvo pilnai sutvarkyti garažo nuosavybės dokumentai. 1994-10-06 A. P. buvo priskirtas konkretus garažo boksas. Todėl jis ir buvo vėliau įformintas A. P. vardu.
4) Skolos rašto atsakovas neginčijo. Byloje nebuvo surinkti papildomi įrodymai, nebuvo paskirta rašysenos ekspertizė. Nepateikta įrodymų, paneigiančių A. P. parašo autentiškumą. Todėl rašytinis įrodymas dėl A. P. skolos nenuginčytas.
5) Teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
6) Garažų boksas nėra atsakovo paveldėtas, nes buvo perleistas ieškovui iki A. P. mirties. Atsakovas nėra A. P. priklausiusio garažų bokso savininkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas nustatė, jog raštu sutartis sudaryta nebuvo. Nenustatyta A. P. valios sudaryti sutartį. Pats ieškovas atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškiniu prašoma pripažinti galiojančia garažo perleidimo sutartį. Ieškovo teigimu, jis (duomenys neskelbtini) A. P. paskolino 13 800 JAV dolerių. Suėjus terminui skolai grąžinti A. P. dalį skolos nutarė grąžinti turtu-perrašyti ieškovui ginčo garažo boksą. Garažo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. Sutartį pripažinti galiojančia prašoma 1964 m. Civilinio kodekso 58 str. 5 dalies pagrindu.
Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo ieškinį.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos.
Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp šalių buvo sudaryta turto perleidimo sutartis. Remiantis 1964 m. CK 43 str. 1 d. rašytine forma turėjo būti sudaromi sandoriai, kurių vertė viršijo 500 Lt. Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams buvo reikalaujama notarinės formos. 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis turi būti notaro patvirtinta ir atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius, o šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. T.y. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalies nuostata leidžia teismui sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinti galiojančiu.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudarytas ieškiniu prašomas pripažinti galiojančiu susitarimas dėl ginčo garažo perleidimo ieškovui, todėl teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu. Aplinkybės, kad ieškovo teigimu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutartis su A. P., ieškovas naudojosi ginčo garažo boksu, kuris priklausė A. P., mokėjo mokesčius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad būtų patvirtinta turto perleidimo sutartis, ar kad šalys buvo sudariusios minėtą sutartį.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog šalys 1994 m. spalio mėnesį sudarė ginčo garažo bokso perdavimo sutartį, kurią CK 58 straipsnio 5 dalies pagrindu teismas galėtų pripažinti galiojančia.
Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį, o atsakovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra prasmės svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. O teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.
Byloje pateikta 2011-09-22 pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini)(b.l. 16). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas anksčiau žinojo ar galėjo žinoti apie A. P. mirtį. Ieškinys teismui pateiktas 2013-01-03. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo R. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.