- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-147-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19448-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Manukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Landsale“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl sprendimo nutraukti kredito sutartis pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Manukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Landsale“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A/S Danske Bank Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, o 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kadangi sprendimu laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos, sprendimas įsiteisėjęs, 2018 m. birželio 28 d. nutartimi taikyti apribojimai naikintini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Nustatė, kad byloje buvo patenkintas ieškovo A. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi uždrausta atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nutraukti su ieškovu 2005 m. gegužės 13 d. kreditavimo sutartį Nr. KVR 1414050064 ir 2006 m. kovo 2 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002 bei atlikti išieškojimą iš atsakovo Danske Bank A/S filialo naudai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu bylą išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinys atmestas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nepanaikintos, sprendimas įsiteisėjęs, pagrindo laikinų apsaugos priemonių galiojimui neliko, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir laikinąsias apsaugos priemonės panaikino (CPK 150 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį.
7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakius patikslintą ieškinį nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2- 25482-964/2018, ieškovas inicijavo atskirą civilinę bylą. Pastarojoje civilinėje byloje šiai dienai nėra teismo sprendimo, kuris būtų įsiteisėjęs. Taigi, šiuo metu nėra galutinai išspręstas klausimas dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo ir nėra aiškios palūkanų ir delspinigių sumos, kurias ieškovas turėtų sumokėti atsakovui.
7.2. Ieškovui pardavus Didžiojoje Britanijoje turėtą turtą, į ieškovo pas atsakovą turimą banko sąskaitą buvo pervesta 680 008,50 GBP dydžio suma (jos sumokėjimą patvirtinantis 2019 m. spalio 23 d. atsakovo raštas pridedamas). Šios sumos turėjo pakakti ieškovo kreditavimo sutarčių pagrindu paimtų kreditų grąžinimui, tačiau atsakovas iš ieškovo turto pardavimo gautą sumą į eurus konvertavo ieškovui nepalankiu kursu. Be to, atsakovas po konvertavimo atsiradusią sumą panaudojo ne ieškovo pagal kreditavimo sutarčių paimtų kreditų grąžinimui, o tik kredito pagal 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį Nr. KVR8103060002 dengimui ir dalies pagal šią sutartį priskaičiuotų palūkanų, dėl kurių skaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo tebevyksta teisminis ginčas, išskaičiavimui. Tokiu būdu po atsakovo atlikto pinigų, gautų iš ieškovo turto pardavimo, konvertavimo ir paskirstymo paaiškėjo, kad ieškovas toliau yra skolingas pagal 2018 m. birželio 29 d. 2005 m. gegužės 13 d. kreditavimo sutartį Nr. KVR 1414050064 negrąžintą kredito dalį, nuo kurios toliau skaičiuojamos ginčijamos palūkanos ir delspinigiai.
7.3. Sumokėjus atsakovo reikalautas sumas, neliko pagrindo minėtos kreditavimo sutarties nutraukimui ir priverstinio išieškojimo pradėjimui. Todėl tokią situaciją, kai atmestas ieškovo ieškinys, turėtų įvertinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir nuspręsti, ar atsakovo sprendimas nutraukti 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį Nr. KVR8103060002 esant minėtoms aplinkybėms yra galiojantis. Ieškovas turi teisę kasacinį skundą byloje pateikti iki 2020 m. sausio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas galėtų imtis priverstinio išieškojimo iš atsakovo naudai įkeisto turto. Tuo tarpu ieškovo ir atsakovo ginčas dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, taikytino delspinigių ir palūkanų dydžio nėra pasibaigęs, t. y. nėra aišku, kokių sumų atsakovas iš ieškovo gali teisėtai reikalauti.
7.5. Ieškovo prievolių atsakovui įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertė ženkliai viršija šiai dienai negrąžinto kredito sumą, hipoteka. Todėl tuo atveju, jeigu būtų atmesti ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu, atsakovas savo reikalavimus dėl negrąžinto kredito ir bylinėjimosi laikotarpiu priskaičiuotų netesybų ir palūkanų galėtų patenkinti iš jo reikalavimų užtikrinimui skirtų priemonių. Taigi, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms grėsmė atsakovo interesams nekiltų. Šiuo atveju atsakovo reikalavimai būtų patenkinti pirmiausiai, kadangi jis yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami pirmiausiai. Tuo tarpu ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju pažeistos ieškovo teisės apskritai negalėtų būti atkurtos dėl negalimumo varžytynėse parduoto turto išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Todėl 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visų ieškovo ir atsakovo teisminių ginčų dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo ir jų sąlygų taikymo teisėtumo pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nustatyta, kad ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė teismo pripažinti neteisėtu, nepagrįstu atsakovo vienašališką sprendimą nuo 2018 m. birželio 29 d. nutraukti 2005 m. gegužės 13 d. Nr. KVR 1414050064 ir 2006 m. kovo 2 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nutraukti su ieškovu A. Š. 2005 m. gegužės 13 d. kreditavimo sutartį Nr. KVR 1414050064 ir 2006 m. kovo 2 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002 bei atlikti išieškojimą iš atsakovo Danske Bank A/S filialo naudai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą tenkino – pritaikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, draudimą atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nutraukti su ieškovu A. Š. 2005 m. gegužės 13 d. kreditavimo sutartį Nr. KVR 1414050064 ir 2006 m. kovo 2 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002 bei atlikti išieškojimą iš atsakovo Danske Bank A/S filialo naudai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinę bylą Nr. e2-25482-964/2018 išnagrinėjo iš esmės ir A. Š. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi išnagrinėjęs A. Š. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus miesto apylinės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi prašymą tenkino ir jas panaikino. A. Š., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti, t. y. palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti.
11. Apeliantas A. Š. atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad šiuo metu nėra galutinai išspręstas klausimas dėl kredito sutarčių pakeitimo ir nėra aiškios palūkanų, delspinigių sumos, kurias ieškovas turi sumokėti atsakovui. Be to, atsakovas teigia, jog ketina civilinėje byloje Nr. e2-25482-964/2018 priimtą sprendimą skųsti kasacine tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.
13. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 150 straipsnio dali, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
14. Kaip nustatyta iš civilinės bylos Nr. e2-25482-964/2018 medžiagos, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmesdamas A. Š. ieškinį, nei Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi palikdamas minėtą sprendimą nepakeistą, nepanaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25482-964/2018 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 150 str. 2 d.). Kita vertus, atsakovui pateikus prašymą ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikino 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi.
15. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-25482-964/2018 buvo pritaikytos ieškinio reikalavimui pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo vienašališką sprendimą nuo 2018 m. birželio 29 d. nutraukti 2005 m. gegužės 13 d. Nr. KVR 1414050064 ir 2006 m. kovo 2 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002, t. y. jos buvo skirtos šioje byloje ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir negali būti taikomos kitoje civilinėje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ši civilinė byla išnagrinėta ir joje priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Apelianto ketinimas kreiptis į kasacinės instancijos teismą nesudaro pagrindo teigti, jog ginčas tarp šalių šioje byloje nėra išspręstas. Taigi, ta aplinkybė, jog dar nėra iš esmės išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kredito sutarčių pakeitimo, palūkanų ir delspinigių sumos, nesudaro pagrindo šioje byloje Nr. e2-25482-964/2018 palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (nutartį), kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.