Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-983/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
II-6-983/2016
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-01567-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Nukentėjusysis
N. N.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-6-983/2016Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01567-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 9 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant R. I.,nukentėjusiajai N. N.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovei G. S.,

liudytojams P. D., I. Š., Ž. L., D. G., I. L., G. Č., Ž. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2015-11-17 nutarimo Nr. 28N-43591419-15 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau tekste – Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK) pareigūnas R. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2015 m. spalio 2 d., 21.08 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „O. A. v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį, dėl ko įvykio metu buvo sugadintas stovintis automobilis. Šiais savo veiksmais R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūno 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu R. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą, buvo paskirta 28 Eur bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, R. I. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2015-11-17 nutarimą Nr. 28N-43591419-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio metu R. I. nurodė, kad ginčijamame nutarime nepagrįsta išvada, jog jis važiuodamas atbulas ir nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino buvo padaryta vadovaujantis vien tik automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojos N. N. pranešimo pagrindu. Teigė, kad 2015 m. spalio 2 d. Lietuvoje saulė leidosi (pradėjo temti) 18 val. 54 min., o tai reiškia, kad tariamo eismo įvykio metu 21 val. 8 min. buvo visiškai tamsu, todėl kyla abejonių, ar N. N. tamsiu paros metu pro buto, kuriame buvo virtuvės langą galėjo atpažinti tiek tariamai eismo įvykį padariusio automobilio markę - Opel, tiek ir jo valstybinį numerį - (duomenys neskelbtini). Be to, nurodo, kad kaip matyti iš N. N. 2015 m. spalio 2 d. paaiškinimų, automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas Kasko draudimu, todėl jame privalo būti įrengta signalizacija. Todėl tuo atveju, jeigu į stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atsitrenkęs automobilis O. A. taip, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) net sujudėtų, būtų suveikusi automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) garsinė ir šviesinę signalizacijos ir apie tai būtinai būtų buvę užfiksuota N. N. 2015 m. spalio 2 d. paaiškinimuose. Be to, garsinę ir/ar šviesinę signalizaciją būtų išgirdę ir su manimi automobilyje buvę asmenys, bei kiti administracinio teisės pažeidimo byloje apklausti asmenys. Teigia, kad 2015 m. spalio 2 d. apie 21 val. tariamai

eismo įvykį padariusio automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo,

esančio (duomenys neskelbtini), net nebuvo. R. I. nurodo, kad jis kartu su I. L. ir Ž. L. automobiliu O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 2 d. apie 20 val., išvažiavo ne nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad kaip teisingai užfiksuota jo paaiškinimuose, automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 2 d. pirmą karta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas tik apie 21 val. 20 min., kai jis kartu su Ž. L. minėtu

automobiliu prie jo atvažiavo (grįžo iš Geibonių k.). Vėliau apie 22 val. vėl minėtu automobiliu

išvažiavo nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jis nuo pat pradžios

kategoriškai nesutiko su jam inkriminuotu pažeidimu, dėl to minėtame protokole buvo įrašyta, kad jis jokio eismo įvykio nepadarė ir su kaltinimais nesutinka. Teigė, kad jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojų I. L., D. G. ir Ž. L. paaiškinimai bei parodymai duoti teismo posėdžio metu. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės, kurios patvirtinamos liudytojų parodymais neabejotinai pagrindžia kad 2015 m. spalio 2 d. apie 21 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, kurio metu automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti. Dėl minėtų priežasčių skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 28N-43591419-15 turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atstovas teismo posėdžio metu ir pateiktame atsiliepime nesutiko su R. I. skundu ir nurodė, kad nukentėjusioji N. N., kuri ir pranešė apie įvykį, nurodė, kad pati pro virtuvės langą matė, kaip įjos valdomą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė OPEL markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip aiškino N. N., ji matė, kad kai įvyko automobilių susilietimas, jos automobilis sujudėjo. Kadangi automobilyje nėra įrengta išorinė signalizacija, tai ji ir nesuveikė. Automobilio OPEL valstybinius numerius ne tik matė įvykus eismo įvykiui, bet ir juos buvo įsidėmėjusi kai parkavosi savo automobilį. Pažymėjo, kad nors ir eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau vieta yra labai stipriai apšviesta miesto žibintais. Nurodė, kad vyr. patrulis P. D. paaiškino, kad po įvykio įforminimo jis buvo nuvykęs prie namo (duomenys neskelbtini) kur deklaruotas automobilio OPEL savininkas, tačiau automobilio kieme nebuvo, į butą užėjęs nebuvo. Taip pat paaiškino, kad forminant eismo įvykį, joks automobilis prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavęs nebuvo, kas matyti pateiktose fotonuotraukose, kad vieta, kur pirmą kartą stovėjo eismo įvykį sukėlęs automobilis, yra tuščia, todėl R. I. aiškinimas, kad jis apie 21.20 val. pastatė OPEL automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo, nėra teisingas. Pažymėjo, kad techninė eismo įvykio ekspertizė atliekama nebuvo, kadangi visi iškilę klausimai, kurie galėjo būti užduoti ekspertui, buvo išspręsti bylos nagrinėjimo metu. Be to pažymėjo, kad R. I. prašomi apklausti liudytojais asmenys yra jo naudai suinteresuoti asmenys, kadangi liudytoja Ž. L. yra jo mergina su, kuria jis bendrauja jau tris metus, I. L. yra Ž. L. brolis, o D. G. mama. Be to, nurodė, kad apklausti liudytojais D. G. ir I. L., vertingos informacijos tiriant eismo įvykio aplinkybes nesuteikė. I. L. paaaiškino, kad 2015-10-02, apie 20.30 vai. jis su R. I. ir Ž. L. buvo PC „Maxima", Elektrėnuose iš kurios važiavo į Elektrėnų sav., Geibonių k., kur jį paliko švęsti draugo gimtadienį Ką toliau veikė R. I. jis nežinojo, nes jo nematė. D. G. paaiškino, kad minimą dieną R. I., jos dukra ir sūnus išvažiavo išjos namų apie 20.00 val. Apie 20.40 val. dukra grįžo su R. I. ir pas ją buvo iki 22.00 vai. Pati su jais niekui nevažinėjo. Be to, pažymėjo, kad kaip matyti iš Ž. L. pateikto paaiškinimo, R. I. automobiliu OPEL pas ją atvažiuoja laba retai, kaip pati užsiminė gal tai buvo antras kartas. Tai seka, kad nukentėjusioji negalėjo vien iš automobilio markės žinoti koks automobilio valstybinis numerio ženklas, nes iki tojo niekada nebuvo mačiusi. Ž. L. paaiškinimas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo atvažiavo apie 21.30 val. kelia abejones vien dėl to, kad ji nematė pareigūnų, kurie formino eismo įvykį, be to vieta, kur turėjo jos minimu momentu stovėti automobilis yra tuščia. Paaiškinime mini, kad kai išvažinėjo iš stovėjimo vietos nuo (duomenys neskelbtini) namo, matė, kad gale stovi BMW markės automobilis. Nors tiek pats R. I., tiek Ž. L. neneigia fakto, kad automobilis buvo paliktas stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo. Ž. L. minučių tikslumu atsakinėjo kur ir kada buvo OPEL automobilis, tačiau paklausta kokiu būdu apsipirkinėjo atsakyti negalėjo. Be to užsiminė, kad parduotuvėje buvo du kartus, o kokioje atsakyti negalėjo. Minėjo, kad antrą kartą buvo parduotuvėje paprašyta savo mamos. Todėl darytina išvada, kad R. I. grįžęs iš Geibonių kaimo, kur paliko I. L., pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) namo ir nuėjo pas Ž. L.. Jos mamai paprašius nuvykti į parduotuvę, apie 21.00 val. išvažiavo kliudydamas stovintį automobilį BMW ir grįžo apie 21.30 val., bet paliko automobilį ne prie (duomenys neskelbtini) namo, o kitoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. N. nurodė, kad 2015-10-02 vakare atvyko su drauge ir pastatė savo automobilį BMW prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) už automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išlipusi iš savo automobilio įsiminė automobilio O. A. valstybinius numerius, nes dar su drauge ginčijosi, kuri įsimins skaičius, o kuri raides. Teigė, kad ji gyveno penktame namo aukšte ir grįžusi namo nusprendė pasidaryti arbatos, todėl užkaitė virdulį. Jos virdulys stovi virtuvėje prie pat lango, todėl, norėdama užsipilti arbatos ir pamatė, kad automobilis O. A. važiuodamas atbulas atsitrenkė į jos automobilį ir tada stabtelėjo. Teigė, kad gatvė yra labai gerai apšviesta, todėl ji puikiai matė, kaip automobilis O. A. atsitrenkė į jos automobilį, kad šis net sujudėjo. Nurodė, kad jos automobilyje nėra įrengtos signalizacijos, todėl ji ir nesuveikė. Draugei pasakiusi, kad ateitų ir pasižiūrėtų, ji pati išbėgo į kiemą, tačiau automobilis O. A. jau buvo išvažiavęs, todėl ji iškvietė policiją. Teigė, kad policijos pareigūnai atvyko gretai, ji buvo kartu su pareigūnais, kol šie tvarkė įvykio dokumentus, per tą laikotarpį niekas į aikštelę neatvyko, o pareigūnams išvažiavus, ir ji po 10 min. išvykusi.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. D. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK ir įvykio dieną apie 21.00 val. gavo iškvietimą, jog automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą sutiko nukentėjusiąją, kuri nurodė, kad pro buto langą matė, kaip į jos automobilį BMW atsitrenkė automobilis O. A. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gatvės apšvietimas buvo labai geras, nes ten visada dega lempa, kuri apšviečia visą kiemą. Apžiūrėję automobilį BMW pastebėjo priekinėj kairėj pusės bamperio įbrėžimą. Įvykio vietoje užtruko apie 50 min. ir gavę duomenų, jog automobilio O. A. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas registruotas adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo minėtu adresu, tačiau kadangi kieme nebuvo ieškomo automobilio ir buvo jau vėlu, į namo vidų neužėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. Š. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK ir įvykio dieną apie 21.08 val. Gavo iškvietimą dėl techninio įvykio su pasišalinimu. Nuvykus į įvykio vietą jų laukė nukentėjusioji, kuri pasakė į jos automobilį atsitrenkusio automobilio markę ir valstybinius numerius. Teigė, kad įvykio vieta buvo labia gerai apšviesta, todėl jo manymu, nukentėjusioji, tikrai galėjo matyti įvykį. Teigė, kad įvykio vietoje užtruko apie 40-60 min., tuo metu į aikštelę niekas neatvažiavo ir neišvažiavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. L. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra R. I. draugė. Teigė, kad R. I. atvyko pas ją 2015-10-02 apie 19.00 val. ir automobilį pasistatė prie jos namo – (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. jie kartu su jos broliu I. L. išvažiavo iš kiemo ir pirmiausiai nuvažiavo prie AB “Swedbank” bankomato, o tada į parduotuvę “Maxima”, kur jos brolis pirko dovaną ir cigarečių ir kurioje užtruko apie 40 min., o tada nuvežė jos brolį į Gibonių kaimą švęsti gimtadienio, kur jį palikę apie 21.20 min. grįžo namo ir pasistatė automobilį prie (duomenys neskelbtini) Teigė, kad išvažiuojant už jų automobilio nestovėjo BMW automobilis ir ji nepajuto, jog jie būtų į ką nors atsitrenkę. Nurodė, kad į parduotuvę “Maxima” tą vakarą jie buvo nuvažiavę tik vieną kartą. Dar nurodė, kad apie 22.00 val. jie išvažiavo į Vievį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. G. nurodė, jog ji yra Ž. L. mama. Teigė, kad R. I. pas jos dukrą atvažiavo apie 19.00 val. ir jie kartu su I. L., kurį turėjo nuvežti į balių, išvažiavo apie 20.00 val. Nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) penktame namo aukšte ir visada stebi, kaip jos dukra su draugu išvažinėja iš kiemo, nes jai iš penkto aukšto viskas labai gerai matosi. Matė, kad apie 20.00 val. jiems išvažinėjant R. I. automobilis buvo pastatytas prie namo (duomenys neskelbtini) Teigė, kad ji apie 21.30 val. skambino dukrai ir prašė užsukti į parduotuvę “Maxima” nupirkti maisto produktų, kuri jų nupirko ir jie apie 22.00 val. grįžo namo. Nurodė, kad nuo 20.00 val. iki 22.00 val. dukra su draugu nebuvo grįžę namo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. L. nurodė, kad 2015-10-02 jis paprašė sesers su draugu, kad jį nuvežtų į gimtadienį. Teigė, kad jie iš kiemo išvažiavo apie 20.00 val., tada dar užsuko į parduotouvę “Maxima” ir Geibonyse pas draugą buvo apie 21.30 val. Teigė, kad kur stovėjo R. I. automobilis jiems išvažiuojant jis tiksliai neprisimena, tačiau prisimena, kad R. pavažiavo atbulas ir išvažiavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. Č. nurodė, kad įvykio dieną ji su N. N. atvyko į jo namus. N. pastačius savo autombilį, jos įsiminė priekyje stovėjusio automobilio, kurio markės dabar neprisimena, bet tai buvo sidabrinis universalas, valstybinius numerius, nes dar su drauge ginčijosi, kuri įsimins skaičius, o kuri raides. Joms grįžus namo, N. nuėjo į virtuvę pasidaryti arbatos ar kavos ir buvo prie virtuvės lango, kai staiga sušuko: ”G., man įskėlė mašiną”. Tada jos abi išbėgo į lauką, tačiau kaltininkas jau buvo nuvažiavęs, todėl N. iškvietė policiją. Nurodė, kad aikštelė buvo gerai apšviesta, o kai jos jau po įvykio įforminimo išvažinėjo iš aikštelės ir važiavo į Vilnių, prieš jų automobilį esanti kita automobilio vieta buvo laisva. Teigė, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens ji nepažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. V. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir jos buto langai yra į aikštelės pusę. Teigė, kad įvykio dieną apie 21.00 val. ji virtuvėje gamino vakarienę ir pro langą pamatė, kaip iš savo vietos išvažinėdamas sidabrinis automobilis O. A., kurio numerius ji turi užsirašiusi, įvažiavo į gale stovintį N. auotomobilį – buvo smūgis, ir dar apibrozdino jų automobilį, tada išvažiavo, apsisuko ir pristabdęs prie Neringos automobilio vairuotojas atsidaręs langą pasižiūrėjo ir išvažiavo. Tai pamačiusi ji išbėgo į lauką, kur sutiko išbėgusią N. N., kurios paklausė, ar matė kas atsitiko ir žino kaltininko automobilio numerius, ir N. atsakiusi, kad ji žino numerius. Jos apžiūrėjo automobilius ir pamatė ant N. automobilio apačios nubrozdinimus. Kadangi jos pačios automobilis buvo tik nežymiai nubrozdintas, ji jokių priekaištų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnas R. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2015 m. spalio 2 d., 21.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „O. A. v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį, dėl ko įvykio metu buvo sugadintas stovintis automobilis. Šiais savo veiksmais R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūno 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu R. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą, buvo paskirta 28 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam inkriminuojamą pažeidimą neigia, teigdamas, kad ginčijamame nutarime išvada, jog jis važiuodamas atbulas ir nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino buvo padaryta vadovaujantis vien tik automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojos N. N. pranešimo pagrindu ir yra nepagrįsta. Teigė, kad 2015 m. spalio 2 d. tariamo eismo įvykio metu 21 val. 8 min. buvo visiškai tamsu, todėl kyla abejonių, ar N. N. tamsiu paros metu pro buto virtuvės langas galėjo atpažinti tiek tariamai eismo įvykį padariusio automobilio markę - Opel, tiek ir jo valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad, kaip matyti iš N. N. 2015 m. spalio 2 d. paaiškinimų, automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas Kasko draudimu, todėl tuo atveju, jeigu į stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atsitrenkęs automobilis O. A taip, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) net sujudėtų, būtų suveikusi automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) garsinė ir šviesinė signalizacijos ir apie tai būtinai būtų buvę užfiksuota N. N. 2015 m. spalio 2 d. paaiškinimuose. Teigė, kad 2015 m. spalio 2 d. apie 21 val. tariamai eismo įvykį padariusio automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), net nebuvo. R. I. nurodė, kad jis kartu su I. L. ir Ž. L. automobiliu O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 2 d. apie 20 val., išvažiavo ne nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kaip teisingai užfiksuota jo paaiškinimuose, automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 2 d. pirmą karta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas tik apie 21 val. 20 min., kai jis kartu su Ž. L. minėtu automobiliu prie jo atvažiavo (grįžo iš Geibonių k.). Vėliau apie 22 val. vėl minėtu automobiliu išvažiavo nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojų I. L., D. G. ir Ž. L. paaiškinimai bei parodymai duoti teismo posėdžio metu. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės, kurios patvirtinamos liudytojų parodymais neabejotinai pagrindžia kad 2015 m. spalio 2 d. apie 21 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, kurio metu automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010 ir kt.).

Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusioji N. N. tiek įvykio dieną rašytame paaiškinime (b.l. 18), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-10-02, apie 21.00 val. pro savo buto virtuvės langą pamatė, kad automobilis O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į jos automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip, kad šis net sujudėjo, apgadindamas jos automobilio priekinį bamperį, tada stabtelėjo ir, kol ji bėgo į lauką, pasišalino iš įvykio vietos, kadangi išbėgusi į lauką ji minėto automobilio neberado. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai sutampa tarpusavyje bei atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojomis apklaustos G. Č. bei Ž. V., todėl teismas neturi pagrindo paminėtų įrodymų vertinti nepatikimais. Be to, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji ar minėtos liudytojos galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos, tiek pats R. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie vienas kito iki įvykio nepažinojo.

Nors R. I. savo skunde ir teismo posėdžio metu abejojo, ar nukentėjusioji 2015-10-02 apie 21.08 val., kai lauke pakankamai tamsu, galėjo matyti kaip į jos automobilį atsitrenkia būtent jo vairuojamas automobilis, tačiau tai, kad įvykio vieta yra stipriai apšviesta ir nukentėjusioji galėjo matyti įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. D. ir I. Š., kurie duodami parodymus teisme nurodė, kad įvykio vieta buvo labai gerai apšviesta, kadangi ant gretimo namo yra pakabinta lempa, kuri apšviečia visą kiemą. Tai, kad gatvė prie namo adresu (duomenys neskelbtini), yra gerai apšviesta ir žiūrint pro namo penkto aukšto langus yra aiškiai viskas matyti, patvirtino ir liudytoja apklausta D. G., kuri posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) penktame namo aukšte ir visada stebi, kaip jos dukra su draugu išvažinėja iš apšviesto kiemo, nes jai iš penkto aukšto viskas labai gerai matosi. Be to, tai, kad aikštelė yra gerai apšviesta patvirtino ir įvykio vietoje buvusios bei įvykį mačiusios liudytojos G. Č. bei Ž. V.. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji N. N. 2015-10-02 pastačiusi savo automobilį BMW prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) už automobilio O. A., iš karto įsiminė automobilio O. A. valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), nes dar su drauge ginčijosi, kuri įsimins skaičius, o kuri raides, patvirtino ir liudytoja apklausta G. Č., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad joms atvykus prie N. namų ir N. pastačius savo automobilį, jos įsiminė priekyje stovėjusio automobilio, kurio markės dabar neprisimena, bet tai buvo sidabrinis universalas, valstybinius numerius, nes dar su drauge ginčijosi, kuri įsimins skaičius, o kuri raides. Be to, aplinkybę, jog būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens vairuojamas automobilis atsitrenkė į N. N. stovintį automobilį patvirtino ir liudytoja apklausta Ž. V., kuri teismo posėdžio metu teigė, kad įvykio dieną apie 21.00 val. ji pro langą pamatė, kaip iš savo vietos išvažinėdamas sidabrinis automobilis O. A., kurio valstybinius numerius ji turi užsirašiusi, įvažiavo į gale stovintį N. automobilį – buvo smūgis, ir dar apibrozdino jų automobilį, tada vairuotojas išvažiavo, apsisuko ir pristabdęs prie N. automobilio atsidaręs langą pasižiūrėjo ir išvažiavo.

Atmesdamas R. I. teismo posėdžio metu nurodyta argumentą, kad jei jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į BMW automobilį taip, kad šis net sujudėjo, jo nuomone, turėjo suveikti ir šio automobilio signalizacija, tačiau ji nesuveikė, teismas pažymi, kad nukentėjusioji N. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog jos automobilyje nėra įrengtos signalizacijos, todėl ji ir negalėjo suveikti.

Nors iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio R. I. paaiškinimo ir parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jis nurodė, jog jis jokio eismo įvykio nepadarė ir apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) automobilis O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nestovėjo, kadangi jis su minėtu automobiliu į minėtą vietą atvažiavo tik apie 21.20 val., o šią įvykio versiją patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Ž. L., D. G. ir I. L., tačiau minėtus liudytojų ir R. I. parodymus teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad nors liudytoja Ž. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog į parduotuvę tą vakarą jie buvo užvažiavę tik kartą, kai jos brolis I. L. pirko dovaną, ir namo grįžo bei automobilį pasistatė prie (duomenys neskelbtini) namo apie 21.20 min., tačiau iš liudytojos D. G. parodymų matyti, jog ji skambino dukrai ir prašė užsukti į parduotuvę “Maxima” nupirkti maisto produktų, kuri jų nupirko ir namo grįžo apie 22.00 val. Minėtų liudytojų parodymuose esantys prieštaravimai, kurių liudytojai teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, leidžia teismui minėtų liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Be to, pažymėtina, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytojais apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 21.08 val. atvykus į įvykio vietą ir apie 40-60 min. pildant įvykio vietos dokumentus, jokia transporto priemonė į įvykio vietą nebuvo atvažiavusi. O tai paneigia tiek traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, tiek liudytojos Ž. L. parodymus, jog R. I. grįžo ir prie Šviesos g. namo Nr. 7 savo automobilį pasistatė apie 21.20 val.

Taigi, visų šių įrodymų visumą leidžia teismui R. I. nurodytą įvykio versiją vertinti kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo nurodytą įvykio versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Be to, teismas pažymi, kad R. I. inkriminuotą pažeidimą įrodo ir kitų byloje esančių įrodymų visumą: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, autoavarijos vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, foto nuotraukos.

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, daryti išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog R. I. 2015 m. spalio 2 d., 21.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „O. A.“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį, dėl ko įvykio metu buvo sugadintas stovintis automobilis. Šiais savo veiksmais R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-802/2007). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-444/2006, N575-5351/2010, N444-202/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog iš byloje surinktų objektyvių duomenų akivaizdu, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. I. tais pačiais veiksmais yra galimai padaręs ne tik ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Kadangi nagrinėjamu atveju yra objektyvių duomenų, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. I. tais pačiais veiksmais yra galimai padaręs ne tik ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, o nepanaikinus skundžiamo nutarimo pagal ATPK 127 str. 2 d., nebūtų galimybės spręsti klausimo dėl galutinės administracinės nuobaudos paskyrimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2015-11-17 nutarimas Nr. 28N-43591419-15 administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 str., teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2015-11-17 nutarimą Nr. 28N-43591419-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė