- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- ATP-338-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00349-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutarties, kuria netenkintas R. A. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-03-08 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. sausio 31 d. Klaipėdos regiono aplinko apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD) vyriausiasis specialistas R. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-KLAP-84685549-17 dėl ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2016-09-26 atlikus neplaninį patikrinimą pagal gautą pranešimą, reg. Nr. (9)-LV9-160, buvo nustatyta, jog 2016-09-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K., turinti teisę verstis individualia veikla, sudarė Prekių ir paslaugų neatlygintino teikimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (sklypą nušienauti, pašalinti sausuolius ir išverstus medžius, išvežti esančias šiukšles). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo R. A., vykdęs sklypo tvarkymo darbus, neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo šalinti augančius saugotinus želdinius, organizavo augančių medžių iškirtimą. Neteisėtai iškirsti 167 medžiai, daugiausia baltieji gluosniai, taip padarant žalą aplinkai. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. nuostatas.
2017 m. kovo 8 d. Klaipėdos RAAD nutarimu R. A. nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 86 Eur bauda. Šį nutarimą R. A. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi R. A. skundas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad valstybinėje žemėje iškirsti savaime užaugę medžiai ir krūmai ((duomenys neskelbtini)) priskirti saugotiniems. Nurodė, kad pažeidėjo aiškinimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalino vien tik kelmų atžalas, medžių nekirto, kai pats R. A. teigė, jog darbams leidimą turėjo gauti T. K. ir buvo patikintas A. V., jog kirtimo darbai suderinti su savivaldybe, vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog ATPK 78 str. 1 d. pažeidimo sudėtis yra formali, todėl medžių kirtimas, neturint nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, jau užtraukia administracinę atsakomybę. R. A. neteisėtai sunaikino saugotinus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, todėl padarė šį pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartį bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-03-08 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. A. nutraukti. Nurodo, kad 2017-01-31 administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad R. A. vykdė sklypo tvarkymo darbus ir, neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo šalinti augančius saugotinus želdinius, organizavo augančių medžių iškirtimą. Nurodyta, kad neteisėtai iškirsti 167 medžiai, daugiausia baltieji gluosniai, taip padarant žalą aplinkai. Nurodyta pažeidimo data, laikas, vieta: 2016-09-10 10.15 val.–2016-09-15 13.20 val. 2017-03-08 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame nurodyta, kad R. A. 2017-01-31 protokolu pareikštas administracinis kaltinimas už tai, kad jis vykdydamas 2016-09-05 direktoriaus įsakymą Nr. 16K-22a organizavo saugotinų želdinių kirtimo darbus, neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo šalinti saugotinus želdinius. Atsakomybė už neteisėtą veiką nustatyta ATPK 78 str. 1 d. Nutarime taip pat pažymėta, kad buvo atliktas papildomas ATP bylos aplinkybių tyrimas ir įvertinus visus surinktus įrodymus (fotonuotraukos, paaiškinimai, Klaipėdos AVPK nutarimas, patikrinimo aktas, protokolas, straipsnis iš dienraščio „Vakarų ekspresas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas Nr. 16K-22a) nustatyta, kad R. A. yra tinkamas subjektas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą.
Pažymi, jog vertinant pirmosios instancijos teismo nurodytus faktus ir byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad apylinkės teismas neanalizavo ir nevertino administracinio teisės pažeidimo sudėties ir nėra nurodyti administracinės teisės pažeidimo sudėties požymiai, nenustatytas priežastinis ryšys, nėra įrodyta kaltė, nenustatyta tyčia ir motyvai, trūksta surinktų įrodymų visumos ir R. A. veiksmų analizės. Nesant bent vieno iš šių požymių, negali būti konstatuota pažeidimo sudėtis ir asmuo negali būti laikomas kaltu. Nurodo, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištkyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (LVAT nutartis Nr. N9-990/2006). Taip pat pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir iniciavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007).
Pabrėžia, jog tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad yra pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. nuostatos, tačiau nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Teigia, jog teismas, motyvuodamas nutartį, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvardijo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.7 p. nuostatomis, valstybinėje žemėje augę iškirsti savaime užaugę medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, o remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 9 p. saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Atkreipia dėmesį, kad nei Klaipėdos RAAD atsakingi asmenys, nei apylinkės teismas sistemiškai nevertino visų aplinkotvarkos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo priimtas netinkamas sprendimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“(su vėlesniais pakeitimais) 2.1 p. numato, kad „specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis“. To paties nutarimo 2.3. p. nustatyta, kad „žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28- 868) 22 str. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka“.
Nurodo, jog vertinant nurodyto Vyriausybės nutarimo nuostatas sistemiškai ir šio nutarimo 120 p. įtvirtintą normą, jog „saugotiniems želdiniai (medžiai ir krūmai) priskiriami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, darytina išvada, kad saugotini želdiniai, numatyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, turi būti nustatyta tvarka nurodyti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre remiantis 29 p. nurodytu nutarimu. Tuo tarpu Klaipėdos RAAD į bylą pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-09-15 išrašą, kurio 9 d. (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) nėra nurodyti jokie saugotini želdiniai, kurių kirtimas būtų apribotas anksčiau išvardytais teisės aktais. Be to, byloje nėra duomenų apie žemės sklype (iki pažeidimo) buvusių medžių, nupjautų kelmų skaičių, jų būklę, galimą vertę tariamo pažeidimo dieną. Iš duomenų visumos galima daryti išvadą, kad Klaipėdos RAAD situaciją vertino ir žalos dydį nustatinėjo, neturėdamas pradinių duomenų, buvusių iki pažeidimo, o tai neleidžia objektyviai įsitikinti faktu, kad 2016-09-10 būtent toks medžių kiekis buvo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kai buvo pradėti darbai. Pažymi ir tai, kad įrodymų tyrimas yra labai svarbus įrodinėjimo proceso etapas, atliekamas teismo posėdyje nagrinėjant bylą, jo metu, laikydamasis betarpiškumo principo, teismas išklauso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvados, susipažįstama su rašytiniais įrodymais, apžiūrimi daiktiniai įrodymai. Betarpiškumo principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Mano, jog šioje byloje apylinkės teismas visiškai nesivadovavo įrodymų leistinumo, sąsajumo, jų įrodomosios vertės, ryšio su kitais įrodymais principu, taip netinkamai vertindamas įrodymų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis surinktų byloje įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT nutartis Nr. N444-810/2011). Pirmosios instancijos teismas savo priimtą sprendimą grindė ir pateiktų nuotraukų visuma, tačiau apeliantas su tokiu argumentu sutikti negali, kadangi pateiktos nuotraukos nepatvirtina faktinių aplinkybių, buvusių iki 2016-09-10. Viena Klaipėdos RAAD pateiktų į bylą nuotraukų dalis yra iš interneto portalo www.google.lt/maps, nuotraukų kairiajame viršutiniame kampe nurodyta išnaša, kad vietos fiksacija buvo atliekama 2012 m. liepos mėnesį (Street View - liep.2012). Nors paieškos data ant pateiktų nuotraukų nurodyta 2017-05-24, laikas 16.50, 16.40, 16.42, 16.26, 16.23, 16.34, 16.47, tačiau mano, jog šios nuotraukos nepatvirtina fakto, kad nuotraukose nurodytas sklypas yra būtent (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo labiau nepatvirtina aplinkybių, kiek ir kokių medžių, kelmų (jų skaičius) buvo šiame sklype iki darbų atlikimo pradžios datos. Priešingai, nuotrauka, kurios peržiūros laikas fiksuotas 2017-05-24 16.50 ir kurios kairiajame kampe (viršuje) nurodyta „(duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskritis“, patvirtina aplinkybę, kad žemės sklype augo menkaverčiai krūmai, kuriuos reikėjo pašalinti ir kuriems šalinti leidimas nebuvo reikalingas. Be to, kita dalis Klaipėdos RAAD pateiktų į bylą nuotraukų neleidžia patvirtinti fakto, kad fotofiksacijos diena yra būtent ta diena, kaip nurodyta ant nuotraukos. Nuotraukos darymo data užfiksuota ne technologiškai nustatant fotoaparate fiksacijos datą, bet kompiuteriu ar kitomis priemonėmis uždedant ant nuotraukos datos ir vietos išnašą, o tai verčia abejoti nuotraukos darymo momentu ir kelia abejonę, ar būtent dėl šio nuotraukoje nurodyto sklypo yra kilęs ginčas. Pažymi, kad nuotraukose nėra jokių skiriamųjų žemės sklypo ženklų, gatvės pavadinimo lentelių, sklypo plano ir pan., kas leistų įsitikinti, jog kalbama apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į apylinkės teismo argumentą, kad iki 2016-08-29, t. y. neteisėto želdynų kirtimo, žemės sklypas buvo vešlus, tankus ir, lyginant su šalia teritorijos esančiais daugiaaukščiais pastatais, aukštas želdynas. Nuotraukose užfiksuotame želdyne nematyti jokių išlaužytų medžių, netolygiai sukritusių želdinių vainikų. Po vykdytų tvarkymo darbų užfiksuotas vaizdas akivaizdžiai skiriasi nuo iki tol buvusio. Todėl akivaizdu, jog valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo iškirsti medžiai. Pažymi, kad pateiktų nuotraukų palyginti negalima, kadangi nėra užfiksuota konkrečioje vietoje, konkrečiu metu, konkrečia kryptimi, kaip prieš atliktus darbus atrodė žemės sklypas ir kaip jis atrodė toje pačioje konkrečioje vietoje, konkrečiu metu, konkrečia kryptimi po darbų atlikimo. Teigia, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimą vadovavosi nuotraukomis, kurios fiksuotos 2012 m. interneto svetainėje, darytos Klaipėdos RAAD atsakingų asmenų (neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir prie kokių žemės sklypų), ir šias nuotraukas lygino su Klaipėdos RAAD nuotraukomis, darytomis po darbų atlikimo. Dėl to mano, jog faktas, kad iki želdynų kirtimo žemės sklypas buvo vešlus, tankus ir, lyginant su šalia teritorijos esančiais daugiaaukščiais pastatais, aukštas želdynas, o po darbų akivaizdu, kad buvo iškirsti medžiai, negali būti objektyviai įrodytas pateiktomis nuotraukomis. Nurodo, jog nors Klaipėdos RAAD nustatė, kad iš viso buvo iškirsti 167 medžiai, o bendras žalos dydis, padarytas gamtai, sunaikinus 167 medžius sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra 25 100 EUR, tačiau atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktas dokumentas – skaičiavimas neturi nei datos, nei numerio, taip pat nėra nurodoma, kuo remiantis buvo nustatytas medžių skaičius – 167. Dėl šios priežasties teigia, jog išanalizavus visus bylos (kopijos) duomenis konstatuotina, kad nėra aišku, pagal kokius kriterijus buvo suskaičiuoti 167 medžiai 2,6597 ha plote. Vertindamas nurodytus skaičius ir bylos faktines aplinkybes nesupranta, kaip 2 asmenys (R. A. ir R. L.) per 1,5 darbo dienos (t. y. per 12 val. kiekvienas) sugebėjo nukirsti ir sutvarkyti 167 medžius, t. y. per valandą kiekvienas iš jų turėjo apdoroti vidutiniškai po 7 medžius. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nei logiškai, nei technologiškai nėra įmanoma dviem asmenims per 1,5 darbo dienos apdoroti 167 vnt. medžių, į tai, kad prie 2016-09-26 Klaipėdos RAAD patikrinimo akto nėra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame būtų nurodytos aiškios ribos, kur vyko patikrinimas, ir į tai, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-09-15 išraše nėra nurodyti saugotini želdiniai bei jų skaičius, į tai, kad apylinkės teismas nevertino 2016-07-11 Klaipėdos miesto savivaldybės išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo Nr. AP2-212 kirsti, persodinti, ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, atlikti genėjimo darbus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 5 m ruože (pagal pridedamą schemą), kuri ribojasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomu sklypu, ir neanalizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimos įtakos medžių kirtimo darbams, darytina išvada, jog buvo priimtas netinkamas sprendimas.
Pažymi, jog teismas taip pat nevertino liudytojų parodymų dėl krūmų kirtimo technologijos, kai išaugę ant kelmo stiebai pjaunami/kertami žemiau išaugimo vietos per visą kelmo skersmenį ir taip atnaujinamas kelmo pjūvis. Radus nupjautą/atnaujintą kelmą nebūtinai reiškia, kad buvo nupjautas „geras“ medis, kaip teigia RAAD atstovas. Kelmo pjūvis gali reikšti, kad prieš daug metų su leidimu nupjauto medžio paliktas kelmo pjūvis atnaujintas išaugus iš šio kelmo menkaverčiams krūmynams. Teigia, kad apylinkės teismui šis aiškinimas nepasirodė įtikinamas, o RAAD atstovai tokią galimybę atmetė, remdamiesi savo turima patirtimi, kuri nepaneigia tokios aplinkybės buvimo. Nurodo ir tai, kad taip pat nebuvo vertinami ir žemės sklypo valdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai. Žemės sklypo nuomininkas yra visiškai atsakingas dėl to, kas vyksta jo nuomojamame žemės sklype, ir atsako už jame vykdomus darbus. Šioje situacijoje tiek apylinkės teismas, tiek Klaipėdos RAAD vertino tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo veiksmus ir atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovei taikomi aukštesni elgesio standartai. Pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra toks pat juridinis asmuo ir jai taip pat privaloma vadovautis minėtais standartais ir rūpintis, kaip vykdomi jos pavedimai, susiję su nuomojamu žemės sklypu, už kurį ji atsakinga, iki kol baigsis nuomos sutarties terminas. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei yra padaroma esminių sutarties pažeidimų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai turėtų būti vertinami bendrame kontekste taikant atsakomybės sąlygas, tačiau dėl to apylinkės teismas visiškai nepasisakė. Mano, jog išvardytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertinto faktines bylos aplinkybes, rėmėsi netinkamais įrodymais, o proceso taisyklių nesilaikymas pripažįstamas procesinės teisės pažeidimu, dėl kurio gali būti neteisingai išspręsta byla.
Pabrėžia, jog pažeidimą įrodinėjanti institucija nepateikė faktų apie tai, kiek geros būklės medžių, kiek senų kelmų ir išvirtusių medžių buvo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų pradžios, kuo yra paremtas institucijos apskaičiavimas, o R. A. tokių duomenų neturi ir net negalėjo numatyti, kad tokius įrodymus būtina rinkti, todėl teigia, kad nesant jokių įrodymų R. A. kaltė negali būti preziumuojama. Nurodo, kad pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Be to, ANK 8 str. numato, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas. Apeliantas mano, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. (ANK 281 str. l d.). Klaipėdos RAAD ir pirmosios instancijos teismas, vertindami įrodymus, padarė esminių pažeidimų, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kas lėmė nepagrįstų ir neteisėtų skundžiamų nutarties ir nutarimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija pažeidimo padarymą. Tvirtina, kad nėra įrodyta ne tik pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. neįrodyta, kad jis atliko visus jam inkriminuotus veiksmus (iškirto 167 medžius), kurie atitinka veiką, numatytą ATPK 78 str. 1 d., tačiau neįrodyta ir subjektyvioji pusė – jo kaltė. Tvirtina, kad želdinius apgenėjo suklydimo įtakoje – jo tiesioginis vadovas nurodė, kad yra gauti visi leidimai, taigi darbus atliko dėl suklaidinimo, o ne tyčia. Be to, skunde nurodoma, kad žemės sklypo nuomininkas yra visiškai atsakingas dėl to, kas vyksta jo nuomojamame žemės sklype, ir atsako už jame vykdomus darbus, teigia, jog R. A. taip pat negali būti laikomas ir šio administracinio nusižengimo subjektu. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Veikos padarymo metu galiojusio ATPK 78 str. 1 d. numatė atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma – blanketinė, ji taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą, nustatytos taisyklės. R. A. nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. nuostatas, t. y. už tai, kad 2016-09-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K. sudarius Prekių ir paslaugų neatlygintino teikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (sklypą nušienauti, pašalinti sausuolius ir išverstus medžius, išvežti esančias šiukšles), R. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, vykdęs sklypo tvarkymo darbus, ir neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo šalinti augančius saugotinus želdinius, organizavo augančių medžių iškirtimą, kurio metu buvo neteisėtai iškirsti 167 medžiai, daugiausia baltieji gluosniai, taip padarė žalą aplinkai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Ginčo, kad nebuvo išduotas kompetentingos institucijos leidimas kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, saugotinus medžius ir krūmus ir atlikti jų genėjimo darbus, byloje nėra. Tačiau apeliantas tvirtina, jog jis nežinojo, kad tokie leidimai negauti, kad jis pjovė tik tuos krūmus ir medžius, kuriuos pjauti galima, kad prieš pradedant darbus, dalis krūmų ir medžių jau buvo iškirsta, todėl jis negali atsakyti už tokį pažeidimą, t. y. nėra šio pažeidimo padarymo subjektas. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame buvo iškirsti medžiai, nuomojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-08-02 Klaipėdos miesto savivaldybėje gautas pranešimas apie nešienaujamą ir netvarkomą teritoriją, 2016-08-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko patikrinimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir 2016-08-30 surašė aktą, kuriame užfiksavo, kad teritorija netvarkinga, sklypas nešienautas, jame kaupiasi šiukšlės, neišpjauti menkaverčiai krūmai, pagal jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žemės sklypo nuomininkei) buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta ne vėliau kaip iki 2016-09-10 sutvarkyti sklypą (nušienauti, surinkti buitines šiukšles, iškirsti krūmynus). Dėl žemės sklypo tvarkymo darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į T. K., kuri nurodė A. V. susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. M. ir susitarti dėl sklypo tvarkymo. Pokalbio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. ir A. V. sudarė žodinį susitarimą, jog A. V. sutvarkys žemės sklypą. Tuomet A. V. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutiko neatlygintinai atlikti teritorijos tvarkymo darbus, buvo sudaryta neatlygintinė prekių pirkimo ir paslaugų teikimo sutartis tarp T. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 16K-22a už teritorijos tvarkymo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo paskirtas atsakingas darbuotojas R. A.. 2016-09-15 Klaipėdos RAAD gavo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pranešimą dėl pjaunamų medžių ir kertamų krūmų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl nuo 2016-09-20 iki 2016-09-26 atliko neplaninį patikrinimą ir 2016-09-26 Klaipėdos RAAD patikrinimo akte užfiksavo, kad atlikus skaičiavimus nustatyta, jog buvo išskirsti 167 medžiai, daugiausiai gluosniai. Remiantis šiuo patikrinimo aktu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. A. dėl ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.
Aptarti duomenys atskleidžia, jog darbų, atliktų sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iniciatorė ir organizatorė buvo šio sklypo valdytoja (nuomininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius, bendraudamas su A. V., sudarė žodinę rangos sutartį dėl darbų atlikimo ir sklypo sutvarkymo. Būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo A. V. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sudaryta subrangos (paslaugų teikimo) sutartis dėl šakų pjovimo, medžių kirtimo paslaugų atlikimo. Apygardos teismas pažymi, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką būtent žemės sklypo savininkui (jo naudotojui), organizuojančiam sklypo želdynų tvarkymo darbus, kyla pareiga užtikrinti ir imtis visų priemonių, kad jo valdomame žemės sklype būtų išsaugoti saugotini medžiai ir krūmai (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017). Pagal Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka pareiga užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kai ne miškų ūkio paskirties sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys organizuoja saugotinų medžių kirtimą, persodinimą ar genėjimą ir tokie darbai atliekami negavus leidimo, organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d. už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą.
Pažymėtina ir tai, jog ATPK 78 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal ATPK 78 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas žemės sklypo savininkas (nuomininkas) ir už neveikimą, jei jis nevykdė atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuriais yra nustatytos tam tikros pareigos žemės sklypų savininkams ar valdytojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-89-222/2015, e2AT-18-648/2017). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, valdytoja (nuomininkė), turinti elgtis kaip atsakinga, rūpestinga ir atidi šio turto valdytoja (bonus pater familias), pati inicijuodama ir organizuodama teritorijos tvarkymą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ po gauto pranešimo apie netvarkomą sklypą ėmė ieškoti galimybių jį sutvarkyti ir pradėjo organizuoti tvarkymo darbus, pasitelkdama A. V.), nesiėmė jokių priemonių apsaugoti sklype augančius saugotinus želdynus ir A. V. patikėjo atlikti darbus ir surasti reikiamus subrangovus, nesudarydama rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokie ir kokios apimties teritorijos valymo darbai sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turi būti atlikti, ir kokie objektai (saugotini medžiai) turi būti apsaugoti. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei sklypo valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizuodama darbus, būtų atlikusi visus minėtus veiksmus siekdama užtikrinti, kad būtų atlikti tik konkretūs darbai, o sklype augantys saugotini medžiai liktų išsaugoti, būtų sudariusi rašytinę rangos sutartį, joje nurodžiusi, kokius želdynus rangovas ar jo pasitelkti subrangovai turi iškirsti, taip pat jei būtų įvardyti ir sklype esantys objektai, kurie turi būti apsaugoti (saugotini medžiai), t. y. būtų ėmusis visų būtinų ir įmanomų priemonių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vis tiek išpjovusi sklype augusius medžius, turėtų būti vertinami kitų asmenų (A. V. bei atsakingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, tarp jų galimai ir R. A.), kurie nesilaikė aiškiai apibrėžtų įpareigojimų ir neturėdami leidimo išpjovė saugotinus medžius, veiksmai. Tačiau nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog būtent ta aplinkybė, kad sklypo nuomotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įstatymas numato pareigą užtikrinti, kad saugotini medžiai būtų apsaugoti, o darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka, inicijuodama sklypo želdynų tvarkymą ir organizuodama tvarkymo darbų atlikimą, aplaidžiai tarėsi su A. V., ir jam tik persiuntė iš savivaldybės gautą prašymą sutvarkyti žemės sklypą (kurį A. V. vėliau persiuntė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), detaliai neapibrėždama darbų, kurie žemės sklype gali ir turi būti padaryti ir kurie neturi būti atliekami, iš esmės nulėmė saugotinų medžių išpjovimą sklype adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Pažymėtina ir tai, jog iš bylos duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (R. L. ir R. A.) išpjovė visus administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotame kaltinime nurodytus 167 medžius. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. nurodė, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. D. nurodymu kirto krūmus. Kiek medžių sklype buvo, tiek jų ir liko, medžių nekirto. Į darbo vietą vyko kartu su R. L.. Jiems buvo pasakyta, kad reikia iškirsti krūmus, todėl iškirto karklų krūmus, nutrumpino gluosnių kelmus, iš kurių buvo išaugę ūgliai. Sklypas buvo apleistas, kiti medžiai buvo išvirtę su šaknimis, todėl pavojingus, kurie grėsė praeinančiųjų sveikatai, nupjovė. Kažkas iki jiems atvažiuojant buvo pradėjęs kirsti, nes atvažiavęs dirbti matė, kad vietomis buvo nupjautų medžių. Nupjauti medžiai buvo prie kelmų. Vietą, kur reikia važiuoti dirbti ir ką iškirsti, rodė V. D.. Į darbų vietą porą kartų buvo atvažiavęs A. V., jis informavo, kad darbai suderinti su savivaldybe. Viską, ką išpjovė, patys išvežė traktoriumi, nupjautus krūmus ir medžius susmulkino kuro granulėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba 12 m., tačiau nė karto nesirūpino leidimo darbams gavimu, visada tuo rūpinasi V. D.. Sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbo 2016 m. rugsėjo pradžioje, darbai truko pusantros dienos (t. 1, b. l. 179–180, t. 2, b. l. 68–69). Taigi R. A. patvirtino savo 2017-01-30 paaiškinime nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 37). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu, kad A. V. prašė sutvarkyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, augaliją. Sklype buvo brūzgynas, tačiau kažkokie darbai – epizodiniai pjovimai buvo pradėti, gulėjo rąstų. Sklypą tvarkė R. A. ir R. L.. Jie vykdė darbus, nurodytus susitarime, sutartyje buvo numatyta, kad leidimus turi gauti savininkas. A. V. pabrėždavo, kad bendrauja su savivaldybės atstovais. Medžiai, kurie buvo sklype, yra palikti, o jei iš kelmų buvo išaugę ūglių, juos laikė krūmais ir šalino. Viską, ką išpjovė, išvežė ir sumalė kaip biokurą, toks įsipareigojimas buvo sutartyje (t. 1, b. l. 179–180, t. 2, b. l. 68–69). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistas liudytojas B. K. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iškirsti medžiai, buvo porą kartų nuvažiavę, tačiau nieko nerado, nuvažiavę trečią kartą 2016-09-19 su kolega vietoje rado dirbančius žmones. Nupjautų medžių neskaičiavo, kadangi pažeidimų atveju skaičiuojami ne medžiai, o likę kelmai. Padaryta žala taip pat skaičiuojama pagal kelmus. Juos suskaičiavo tada, kai iš teritorijos buvo išvežta visa nukirsta mediena. 2016-09-26 matavo likusius kelmus, suskaičiavo 167 kelmus, visi buvo švieži. Sklype buvo nupjauti ne tik krūmai ir medžiai. Sklypo nuomininkas paaiškino, kad nieko neprašė iškirsti medžių, o dėl tvarkymo darbų bendravo su A. V.. Krūmas yra tada, kai augalas auga iš pat kelmo, yra ne vieno stiebo, gali būti 2–3 stiebai, o medis laikomas krūmu tol, kol jo kamieno diametras 1,3 m aukštyje nepasiekia 8 cm (t. 1, b. l. 179–180, t. 2, b. l. 68–69).
Analizuojant liudytojų parodymus matyti, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A., tiek ir liudytojas V. D. nurodė, kad R. A. ir R. L. atvykus ir pradėjus pjovimo darbus, dalis medžių jau buvo nupjauti, o R. A. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie apskritai jokių saugotinų medžių nepjovė. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad tokie teiginiai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalino vien tik kelmų atžalas, medžių nekirto, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, tačiau tokio savo byloje surinktų įrodymų vertinimo tinkamai nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybę, jog R. A. medžių nekirto, neva paneigia jo paties parodymai, kai jis teigė, kad darbams leidimą turėjo gauti kiti asmenys, tačiau pažymėtina, kad R. A. nurodė (ši aplinkybė nurodyta ir jo 2017-01-30 paaiškinime), kad leidimai turėjo būti išimti dėl krūmų kirtimo, kad krūmų kirtimas, o ne medžių kirtimas turėjo būti suderintas su savivaldybe. Taigi, R. A. galėjo kalbėti apie leidimus atlikti pjovimo darbus (susijusius su didesnio garso šaltinių naudojimu, darbo mašinų važiavimu ir stovėjimu ant vejos, šaligatvių ir pan.), o ne apie leidimus pjauti konkrečius saugomus medžius. Todėl pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog R. A. užsiminė, kad visais leidimais rūpinasi kiti asmenys, neleidžia daryti išvados, jog jis kalbėjo būtent apie leidimus pjauti saugomus medžius, ar juo labiau kad jis kartu su kitu darbuotoju tuos medžius išpjovė.
Kita vertus, teismas niekaip nepaneigė R. A. iškeltos versijos, jog jiems atvykus į sklypą, jame jau buvo nupjautų medžių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai tik pašalino kelmų atžalas, nupjaudami kelmą žemiau, nei jis buvo nupjautas prieš tai, tokiu būdu atnaujindami pjūvį ir sudarydami vaizdą, kad medis nupjautas šviežiai. Šią versiją patvirtino ir liudytojas V. D.. Pažymėtina ir tai, kad patikrinimą vykdęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas liudytojas B. K. nurodė, kad 2016-09-26 matavo likusius kelmus, suskaičiavo 167 kelmus, visi buvo švieži, tačiau šie parodymai taip pat nepaneigia R. A. versijos, jog jiems atvykus atlikti pjovimo darbus, švieži kelmai jau buvo po galima nežinomų asmenų neseniai atlikto pjovimo, o dalį senesnių kelmų jie atnaujino, pjaudami iš jų augančias ataugas. Aplinkybę, jog kai kurie kelmai buvo tik nupjaunami žemiau, galėtų patvirtinti įvykio vietoje buvusių nupjautų rastų skaičiavimas ir jų palyginimas su šviežiai nupjautų kelmų (167) skaičiumi, tačiau B. K. nurodė, jog to nebuvo padaryta, todėl jo parodymai R. A. versijos taip pat nepaneigia. Apygardos teismas pažymi, jog įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.), o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog medžiai jau buvo iškirsti, laikytina gynybine, ir pakankamai nepatikrino R. A. keliamos versijos. Kaip minėta, ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau institucija ir teismas turi paneigti pažeidėjo keliamą versiją dėl jo nekaltumo byloje surinktais įrodymais ir tokiu būdu įrodyti, jog jis yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, vienok institucija ir pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl R. A. iškelta versija liko nepaneigta.
Tikimybę, kad darbus minėtame sklype galėjo atlikti ir kiti asmenys, kurie galimai ir nupjovė saugomus medžius, didina anksčiau aptartos žodinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. susitarimo aplinkybės, kurios neleidžia atmesti pakankamai realios prielaidos, jog analogišku (žodiniu) būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo susitarti ir su kitais rangovais, kurie galėjo organizuoti medžių pjovimo darbus: tiesiog nupjauti saugomus medžius ir palikti vietoje, kol atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai juos pasiims susmulkinti. Be to, pažymėtina, jog A. V. nedirba ir nėra jokiais teisiniais (patikėjimo, įgaliojimo) ryšiais susijęs su T. K., kurios vardu ir buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog A. V., nesaistomas jokiais oficialiais teisiniais santykiais su T. K., analogiškas sutartis galėjo pasirašyti ir su kitais subrangovais, kurie taip pat galėjo nupjauti medžius ir palikti sklype. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojame sklype dirbo vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ir paneigtų R. A. pateikiamą versiją, jog jiems atvykus medžiai jau buvo nupjauti. Abejonių, ar iš tiesų vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepašalina ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto liudytojo B. K. parodymai, kad 2016-09-15 gavus pranešimą apie iškirstus medžius, buvo du tris kartus apžiūrėtas sklypas, rasta nukirstų medžių, tačiau asmenų nebuvo rasta, tuomet 2016-09-19 su kolega vietoje rado dirbančius žmones, kurie krovė į traktoriaus priekabą medžius, pjaunančių medžius žmonių nematė, tik 2016-09-26 matavo likusius kelmus, t. y. tik po 4 dienų po pranešimo apie sklype vykstančius darbus buvo aptikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie atliko teritorijos valymo (nupjautų rastų ir krūmų išvežimo), o ne pjovimo darbus. Ši aplinkybė kelia abejonę, ar daugiau niekas minėtame sklype nei iki 2016-09-09, nei po 2016-09-15, kai sklype pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, darbų neatliko ir saugotinų medžių neiškirto.
Analizuojant, ar šiuo atveju R. A. yra tinkamas subjektas byloje, atsakingas už ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taip pat svarbu įvertinti ir tai, kokie asmenys traukiami atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą, ir ar R. A. atitinka ATPK 78 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo subjekto požymius. R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris buvo atsakingas už šios įmonės atliktus darbus. Pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 14 str. 1 d. numatė, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. Iš bylos duomenų matyti, jog R. A. yra plataus profilio darbininkas, neužimantis jokių vadovaujančių pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats betarpiškai atlikęs želdynų tvarkymo darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje nėra pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, jog R. A. pareigybė įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apima ir rūpinimąsi įmonėje atliekamų darbų atitikimui teisės aktuose numatytiems reikalavimas, be to, nėra jokių duomenų, apie R. A. turimą išsilavinimą, kuris rodytų šio asmens specialiąsias žinias, ar turimą vadovavimo patirtį želdynų tvarkymo srityje. Paties R. A. parodymai atskleidžia, jog jis faktiškai minėtos teritorijos valymo darbų neorganizavo – vietą, kur reikia važiuoti dirbti ir ką iškirsti, rodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas V. D., o R. A. ir R. L. tik pjovė ir smulkino medienos atliekas. Be to, R. A. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis jau 12 m., tačiau jis nė karto nesirūpino leidimo darbams gavimu, visada tuo rūpinasi V. D.. Liudytojas V. D. nurodė, kad darbams vadovavo ir darbuotojams ką atlikti nurodė A. V.. Taigi byloje nėra nei vieno liudytojo, teigiančio, kad R. A. faktiškai vadovavo sklype atliekamiems darbams. Beje, šiuo klausimu yra prieštaringas ir pats Institucijos 2017-03-08 nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. A.: nutarime konstatuojama, kad R. A. kaltinamas organizavęs želdinių kirtimo darbus, tačiau nutarimo motyvuose (nutarimo 3 psl.) jau dėstoma, kad R. A. pats vykdė želdynų kirtimo darbus.
Vieninteliai duomenys, nurodantys, jog R. A. buvo paskirtas atsakingu už darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra bendro pobūdžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016-09-05 įsakymas dėl atsakingo asmens už teritorijos tvarkymo darbus, kuriuo R. A. įpareigotas būti atsakingu už teritorijos tvarkymo darbus (t. 1, b. l. 36). Kita vertus, šiame įsakyme nedetalizuojama, už kokius konkrečiai tvarkymo darbus (krūmų pjovimą, medienos smulkinimą, susmulkintos medienos išvežimą) R. A. yra atsakingas, t. y. kokie darbai turi būti atlikti tvarkant, apsiribojant įsakymu „būti atsakingam už teritorijos tvarkymo darbus“, todėl atsižvelgiant į R. A. pareigas įmonėje (plataus profilio darbininkas), į jo parodymus (jis pats su kitu darbuotoju betarpiškai atliko fizinį darbą, vykdydami V. D. įsakymus), bei į tai, jog per 12 metų jis nė karto nėra rūpinęsis jokiais leidimais, galima daryti išvadą, jog šiuo įsakymu R. A. pavedama dirbti tam tikroje teritorijoje, būti atsakingu už šioje vietoje atliekamus darbus (atlikti juos atsakingai, laikantis įmonės lokalinių teisės aktų ir pan.), ir jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog dėl tokio pobūdžio direktoriaus įsakymo plataus profilio darbuotojas tampa ATPK 14 str. nurodytu asmeniu, kuris dėl savo veikos įmonėje gali būti laikomas administracinio teisės pažeidimo subjektu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Juolab, jog kaip matyti iš R. A. ir V. D. parodymų, būtent V. D. buvo tas asmuo, kuris dėl savo užimamų pareigų įmonėje (padalinio vadovas) nuolat bendravo su A. V. ir pagal subordinaciją nurodydavo R. A. kokius darbus atlikti, t. y. faktiškai sklype darbams vadovavo ir už juos atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo V. D., o ne R. A.. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog aptartos aplinkybės kelia pagrįstą abejonę, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. 2016-09-05 įsakymas dėl R. A. įpareigojimo būti atsakingu asmeniu atliekant darbus nebuvo surašytas vien tuo tikslu, jog iš faktiškai darbams vadovavę asmenys išvengtų jiems gresiančios atsakomybės, administracinio pažeidimo subjektu dirbtinai padarant asmenį, įmonėje neturėjusį jokios sprendimo dėl neteisėtų veiksmų padarymo priėmimo galios. Šią abejonę sustiprina ir 2016-09-05 įsakymo priėmimo aplinkybės, nes iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K. sutarties dėl neatlygintinų paslaugų atlikimo sudarymo matyti, jog ši sutartis pasirašyta tik 2016-09-06, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. įsakymu įpareigojo būti R. A. atsakingu asmeniu sklype, dėl kurio sutvarkymo dar net nebuvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis. Aptartos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, jog R. A. atitinka ATPK 78 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo subjekto požymius.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, jog R. A. gali būti laikomas jam inkriminuoto ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes šiuo atveju pareiga užtikrinti ir imtis visų priemonių, jog valdomame žemės sklype būtų išsaugoti saugotini medžiai ir krūmai, kyla būtent žemės sklypo savininkui (jo naudotojui), organizuojančiam sklypo želdynų tvarkymo darbus. Be to, minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl darytina išvada, jog šioje byloje nėra surinkta ir pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, jog R. A. atitiko jam inkriminuoto ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius – organizavo 167 saugotinų medžių pjovimo veiksmus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais R. A. apeliacinis skundas tenkintinas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. AM-KLAN-89374798-17 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena R. A. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., nutrauktina nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės 2017 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. A. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.