- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-267-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-3-00022-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Kaltinamasis
- K. R.
- Advokatai
- Arūnas Nevardauskis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties. Privataus kaltintojo A. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. išteisinta pagal BK 154 str. 2 d. dėl to, jog šmeižė A. D., paskleisdama apie jį per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent, 2013 m. vasario mėn. 20 d. „Fecebook“ sistemoje savo sukurtame profilyje „L. A.“ patalpino komentarą „AFERISTAS! Atkreipkit dėmesį į šį žmogų, ĮSIDĖMĖKIT – A. D., kilęs iš Pasvalio r. Jei turit su juo bendrų reikalų, būtinai! – Policijoje teiraukitės informacijos apie jį, tikrai sužinosit šokiruojančių faktų. Būkit budrūs ir įspėkit kitus!“
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. D. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. R. pripažinti kalta pagal BK 154 str. 2 d. ir jai paskirti sankcijos ribose numatytą bausmę. Tenkinti jo civilinį ieškinį ir iš K. R. priteisti jam 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įpareigoti K. R. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei jo atsiprašyti per „Facebook“ sistemą. Priteisti iš K. R. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas nevertino to, ar K. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir ar tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti kitą žmogų. Teigia, jog komentare, kurį patalpino K. R., jis buvo pavadintas aferistu. Šis išsireiškimas moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu. K. R. paskleisti teiginiai yra informacija, o ne jos subjektyvi nuomonė, ši informacija neatitinka tikrovės, ji paniekino ir pažemino jį, pakirto pasitikėjimą juo, be to, ji buvo paskleista tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokiant šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį, siekiant paskleisti būtent tokią informaciją. Visos šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra neabejotinai nustatytos, tačiau teismas padarė priešingas išvadas. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog žodis „aferistas“ visuomenėje vertinamas kaip neigiamai apibūdinantis asmenį. K. R. taikinamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta, jog žodis „aferistas“ gali pažeminti kitą žmogų ir to siekė, tačiau nukentėjusiojo tikrai neatsiprašys. Vėliau teisme duodama parodymus ji jau nurodė, kad išreiškė tik savo nuomonę apie jį (A. D.). Mano, kad toks jos parodymų pakeitimas turi būti traktuojamas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad išteisindamas K. R. apylinkės teismas rėmėsi jos pačios parodymais ir rašytiniais įrodymais, t. y. 2015-10-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, iš kurio matyti, jog ginčas tarp šalių išspręstas atsakovų K. R. ir A. R. naudai. Pažymi, kad šiame civiliame ginče ieškovas buvo UAB (duomenys neskelbtini), o ne jis. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad išteisindamas K. R., apylinkės teismas didelę reikšmę suteikė jo ir K. R. tarpusavio santykiams. Tačiau tarp jų dėl atsiskaitymo už parduotą žemės sklypą kilęs ginčas buvo išspręstas abiem šalims priimtinomis sąlygomis ir niekas nebuvo apgautas. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir A. R.. K. R. neįrodė, jog jis ją apgavo, nesumokėdamas jai pinigų, todėl apylinkės teismo nuosprendžio teiginys, kad bylos duomenys patvirtina anksčiau buvus aplinkybes, dėl kurių K. R. turėjo realų pagrindą susidaryti neigiamą nuomonę apie jį, neturi jokio pagrindo. Pažymi, kad K. R. atžvilgiu jis elgėsi tinkamai, jos neapgavo, todėl teismo motyvai, kad ji turėjo realų pagrindą susidaryti neigiamą nuomonę apie jį, kuri gali legalizuoti jo šmeižimą, yra nepagrįsti. Nurodo, kad K. R. paskleista informacija, jog jis yra aferistas, neatitinka tikrovės ir ši informacija paskleista viešai. Tokia žinutė ne tik paniekino ir pažemino jį, bet ir pakirto pasitikėjimą juo (menkina jo prestižą, gero verslininko reputaciją). Rašydama komentarą K. R. veikė tiesiogine tyčia. Ji tiesos neatitinkančius duomenis apie jį paskelbė socialiniame tinklapyje „Facebook“, kuriuo naudojasi daug jo pažįstamų, draugų bei verslo partnerių. Tai rodo jos sąmoningą veikimą, kurio tikslas paskelbti apie jį jo reputacijai žalingą ir pasitikėjimą juo pakertančią informaciją. K. R., įgyvendindama saviraiškos laisvę, peržengė jos realizavimo ribas bei pažeidė jo teisę į garbę ir orumą. Tai, jog buvo apšmeižtas, patvirtino ir liudytojas A. M., kuris nurodė, kad matė komentarą ir iš jo jam susidarė nuomonė, jog jis (A. D.) apgavo K. R.. Tai patvirtina, kad šis komentaras paskleistas plačiam ratui, tačiau jam neįvykdžius jokios apgaulės K. R. atžvilgiu, jis buvo nepagrįstai apšmeižtas. Atsižvelgęs į tai mano, jog K. R. turi būti pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d. Nurodo, kad dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1500 Eur. Dėl K. R. šmeižikiškų veiksmų patyrė moralinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo reputacija. Yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kaip verslininkas yra žinomas Pasvalio rajone, dėl šmeižto ir įžeidimo gėdijosi bendrauti su draugais ir pažįstamais, turėjo aiškintis verslo partneriams bei draugams, kodėl apie jį buvo patalpintas tokio pobūdžio komentaras. Jis ir jo šeima patyrė dvasinį sukrėtimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintoji K. R. prašo A. D. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino visus bylos duomenis ir padarė tinkamas išvadas. A. D. apeliaciniame skunde akcentuoja žodžio „aferistas“ pavartojimą jo atžvilgiu, kuriuo esą ji jį apšmeižė. Iš lietuvių kalbos žodyne pateikiamų šio žodžio reikšmių, žodžiu „aferistas“ gali būti pavadintas paprasčiausiai nesąžiningas, neteisingas žmogus. Būtent tokią šio žodžio prasmę ji vartodama A. D. atžvilgiu ir suvokė, t. y. kaip žmogus, kuris apgaudinėja kitus, ką patyrė savo asmenine patirtimi. Tokią šio žodžio prasmę galėjo (turėjo) suprasti ir kiti asmenys, matę jos įrašą socialiniame tinkle. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai, kur jis nurodė, jog matė šį įrašą, kurį suprato taip, jog ją A. D. apgavo. Mano, jog tai, kad turėjo tokią karčią patirtį, kuria remdamasi A. D. laikė nesąžiningu žmogumi, t. y. A. D. buvo apgauta, parduodant jam jos šeimai priklausantį žemės sklypą, už kurį A. D. tinkamai neatsiskaitė, byloje yra neabejotinai įrodyta. Tai pagrindžia teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai bei pateikti byloje dokumentai, rodantys ilgą ir painią minėto žemės sklypo perėjimą tai vieniems, tai kitiems savininkams, istoriją, užsitęsusią teismuose nagrinėjant civilines bylas, kol bylinėjimasis baigėsi Rokiškio rajono apylinkės teismui 2015-10-23 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei įrodymus, padarė išvadą, jog ginčo žemės sklypas perėjo jai ir jos sutuoktiniui teisėtai, siekiant šalims sugrįžti į pirminę padėtį, t. y. kai A. D. įgijo iš jos ir jos sutuoktinio žemės sklypą ir už jį ne iki galo atsiskaitė, išrašydamas vekselį vietoj atsiskaitymo. Skunde A. D. nurodo, jog šioje byloje ieškovu buvo UAB (duomenys neskelbtini), o ne jis, tačiau nutyli, jog būtent jis teisme atstovavo ieškovui, taip pat pats, kaip fizinis asmuo, toje byloje buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo. Pažymi, jog šio teismo sprendimo A. D. neskundė, kas leidžia tvirtinti, jog su juo sutiko. Mano, kad šios aplinkybės bei žodžio „aferistas“, kuriuo gali būti pavadintas paprasčiausiai nesąžiningas žmogus, reikšmė eliminuoja galimą jos paskleistų žinių tikrovės neatitikimą. Be to, teismas teisingai nustatė, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją bei žeminti A. D.. Jos tikslas buvo įspėti draugus, kurie naudojasi socialiniu tinklu, tam, kad juos apsaugotų nuo galimų apgavysčių ateityje. Tai patvirtina ir jos pateiktos žinutės socialiniame tinkle formuluotė „atkreipkite dėmesį į šį žmogų“, kas aiškiai rodo jos norą įspėti žmones, kad jie būtų atsargesni, turėdami reikalų su A. D., ir nuo jo nenukentėtų taip, kaip nukentėjo ji pati, o ne pažeminti ar kaip nors kitaip paniekinti A. D.. Mano, kad apylinkės teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, padarė tinkamą, teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. D. ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad teismas nevertino to, ar išteisintoji K. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir ar ji gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį bei padarė klaidingas išvadas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.
Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui, iš kurio matyti, kad apylinkės teismas vertino K. R. socialiniame tinklapyje parašytame komentare esančių teiginių atitiktį tikrovei, taip pat atskleidė BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, išanalizavo žodžio „aferistas“ prasmę, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 str. 2 d. dispozicija, tinkamai juos įvertino ir skundžiamame nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas dėl to, kodėl K. R. socialiniame tinklapyje parašyti teiginiai vertinami kaip jos išsakyta nuomonė apie privatų kaltintoją, kodėl veika nelaikytina tyčine ir kodėl nusprendžia K. R. išteisinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų įvertinimu, padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, ir jų motyvacija.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 10 str. įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus.
Šmeižimo, numatyto BK 154 str. 2 d., turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).
Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).
Nagrinėjamoje byloje privatus kaltintojas A. D. K. R. pagal BK 154 str. 2 d. kaltina tuo, kad ji viešai socialinio tinklapio „Facebook“ savo paskyroje patalpino komentarą, kuriame jį pavadino aferistu, ir taip jį apšmeižė, paskelbdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apie paskleistos informacijos pobūdį (atitinka ji tikrovę ar ne, tyčia skleidžiama, suvokiant, kad ji žemina žmogaus garbę ar ne ir pan.) sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, asmenų tarpusavio santykius ir kt.
Išteisintoji K. R. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino, parodė, jog žodžio „aferistas“ prasmę ji supranta, taip gali būti pavadintas paprasčiausiai nesąžiningas, neteisingas, kitus apgaudinėjantis žmogus. Būtent tokią šio žodžio prasmę ji vartodama A. D. atžvilgiu ir suvokė, t. y. kaip žmogus, kuris apgaudinėja kitus žmones. Tuo ji rėmėsi vadovaudamasi savo asmenine patirtimi su nukentėjusiuoju, nes buvo jo apgauta. Pasak K. R., A. D. pažadėjo už žemės sklypą jai sumokėti 20 000 Lt, tačiau sumokėjo tik labai mažą pinigų dalį. Ginčas teismuose su A. D. dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo tęsėsi apie ketverius metus. Jautėsi apgauta, labai pergyveno, pablogėjo jos sveikata, gydėsi ligoninėje, sumažėjo jos darbingumas. Sveikatos problemų turėjo apie dvejus metus. Parašydama komentarą socialiniame tinklapyje neturėjo tikslo šmeižti nukentėjusiojo, jam nenorėjo padaryti jokios žalos, o siekė tik įspėti žmones, kad jie būtų atsargūs, bendraudami su šiuo asmeniu. Norėjo, kad jos pažįstami, kurie galbūt turės reikalų su A. D., atkreiptų dėmesį į jos asmeninę patirtį ir apsisaugotų nuo galimų apgavysčių. Šios K. R. nurodytos aplinkybės, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, yra pagrįstos liudytojų parodymais bei byloje pateiktais dokumentais. Kaip liudytojas apklaustas buvęs K. R. sutuoktinis A. R. parodė, kad tokio pobūdžio komentaras apie A. D. buvo parašytas ne be pagrindo, nes K. R., sudariusi su A. D. žemės pirkimo–pardavimo sandorį, buvo jo apgauta. Dėl A. D. įtakos K. R. pas notarę nutylėjo, jog jai nebuvo sumokėti visi pinigai už žemę, ir pasirašė, jog visus pinigus ji gavo, nors jai buvo sumokėta tik labai maža pinigų dalis, t. y. 3000 Lt iš sutartų 20 000 Lt. Likusiai sumai – 17 000 Lt A. D. parašė vekselį, įsipareigodamas pinigus sumokėti iki nustatytos datos, bet pinigų taip ir nesumokėjo. Tada jam pačiam teko prašyti A. D. sumokėti likusius pinigus, vekselį pateikti antstolei dėl skolos išieškojimo, o nepavykus pinigų išieškoti priverstiniu būdu, jis (A. R.) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl restitucijos taikymo. Siekė, kad būtų panaikintas žemės pirkimo–pardavimo sandoris, nes A. D. nemokėjo pinigų pagal vekselį. Vėliau susitarus su A. D., jis (A. R.) jam grąžino pinigus, o pats atgavo savo žemės sklypą. Tačiau po to su A. D. kilo nesutarimų dėl ant jo žemės sklypo palikto A. D. priklausančio kiosko, kurio nukentėjusysis laiku nepasiėmė, taip apsunkindamas žemės sklypo pardavimą kitam pirkėjui. Tada A. D. padavė ieškinį teismui, kaltindamas vertus jį pasirašyti ekonomiškai nenaudingą pirkimo–pardavimo sutartį. Bylą nagrinėjo Rokiškio rajono apylinkės teismas, kuris nukentėjusiojo ieškinį atmetė. Teismas įpareigojo A. D. per 14 dienų nukelti kioską, tačiau jis teismo sprendimo nevykdė, dėl ko jam pačiam teko nuo savo žemės sklypo nukelti A. D. kioską ir dėl to patirti išlaidų. A. R. patvirtino, kad dėl šio sandorio ir ilgo bylinėjimosi teismuose bei nesutarimų su A. D. jo buvusiai žmonai K. R. pašlijo sveikata. Sudariusi sandorį su A. D., K. R. jautėsi apgauta. Kadangi ji jautė atsakomybę prieš savo šeimą, norėdama gero kitiems žmonėms, socialinėje paskyroje parašė žinutę, siekdama įspėti savo pažįstamus, jog jie būtų atsargūs, bendraudami su nukentėjusiuoju. Kaip liudytojas apklaustas A. M. parodė, jog socialiniame tinklapyje „Facebook“ matė K. R. žinutę, kurią suprato taip, jog ją A. D. apgavo. Pasak liudytojo, jeigu tokią informaciją apie A. D. jis būtų žinojęs 2008 m., nebūtų jam statęs namo ir pats nebūtų buvęs jo apgautas. A. M. teigimu, 2008 m. jis A. D. iš savo lėšų pastatė namą, o jis žadėjo, sugrįžęs iš užsienio, su juo atsiskaityti, tačiau iki šiol pinigų jam taip ir nesumokėjo. Šiuo metu dėl to su A. D. bylinėjasi teisme. Iš įsiteisėjusio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčas tarp šalių buvo išspręstas K. R. ir A. R. naudai. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, jog ginčo žemės sklypas perėjo K. R. ir jos buvusiam sutuoktiniui A. R. teisėtai, siekiant šalims sugrįžti į pirminę padėtį, t. y. kai trečiasis asmuo (privatus kaltintojas A. D.) įsigijo iš Ratkevičių žemės sklypą ir už jį ne iki galo atsiskaitė. Teismas jokio ekonominio spaudimo, sudarant ginčo sandorį, nenustatė. A. D. skunde nurodo, kad šioje byloje ieškovu buvo ne jis, o UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau kolegija pastebi, jog A. D. ir yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būtent jis civilinėje byloje atstovavo ieškovui teisme ir pats, kaip fizinis asmuo, toje byloje buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis teismo sprendimas apeliacine tvarka skųstas nebuvo.
Taigi pirmiau aptarti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad K. R. socialiniame tinklapyje pateiktas vertinamasis samprotavimas (nuomonė) apie A. D., kaip apie asmenį, su kuriuo ji buvo sudariusi žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašiusi vekselį vietoj atsiskaitymo už žemės sklypą, buvo susijęs su tam tikru faktiniu pagrindu, kuris leido išteisintajai susidaryti neigiamą nuomonę apie nukentėjusįjį. Bylos duomenys įrodo, kad tuo metu išteisintoji jautėsi nukentėjusiojo apgauta, nes jai nebuvo sumokėti pinigai už parduotą žemės sklypą, dėl ko jai ir jos buvusiam sutuoktiniui ne vienerius metus teko bylinėtis teismuose, ji turėjo neigiamų išgyvenimų, pašlijo jos sveikata, išteisintoji net gydėsi ligoninėje. K. R., jausdamasi nuskriausta ir įskaudinta nukentėjusiojo A. D., būdama įsitikinusi dėl savo pateikiamos informacijos teisingumo, socialiniame tinklapyje išsakė savo šio žmogaus elgesio vertinimą, t. y. išreiškė savo nuomonę apie nukentėjusįjį, paremtą susikaupusia asmenine patirtimi, kuri nėra priimtina privačiam kaltintojui, visiškai neturėdama tikslo tyčia paskleisti melagingą, žeminančią, menkinančią nukentėjusiojo asmenį informaciją, sukelti jam neigiamus padarinius. K. R. tikslas buvo įspėti pažįstamus, kurie galbūt turės reikalų su A. D., kad jie atkreiptų dėmesį į jos asmeninę patirtį, ir patys būtų atsargūs, bendraudami su šiuo asmeniu. Tai patvirtina ir jos žinutės formuluotė „atkreipkite dėmesį į šį žmogų; jei turit su juo bendrų reikalų; būkit budrūs ir įspėkit kitus“. Kad vėliau ginčas tarp šalių teisme baigėsi K. R. ir A. R. naudai taip pat tik patvirtina tą faktą, jog privatus kaltintojas A. D. nebuvo sąžiningas ir su jais iki galo neatsiskaitė už jam parduotą žemės sklypą.
Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad K. R. socialiniame tinklapyje paskleidė ne tikrovės atitinkančią informaciją apie A. D., o tik išreiškė savo nuomonę apie privatų kaltintoją, kuriai beje netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir ją argumentuodama tam tikru faktiniu pagrindu (apelianto nesąžiningumu, neatsiskaitymu su ja už parduotą žemės sklypą), neperžengė Konstitucijos 25 str. ir Konvencijos 10 str. numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Byloje nenustatyta, jog K. R., parašydama komentarą socialiniame tinklapyje, suvokė paskleidžianti melagingą, prasimanytą, t. y. tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. D., ir norėjo taip veikti. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog pati K. R. taikinamajame posėdyje patvirtino, jog supranta, kad žodis „aferistas“ gali pažeminti kitą asmenį ir savo komentaru to siekė, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašys. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies. Iš byloje esančio taikinamojo posėdžio protokolo matyti, jog išteisintoji iš tiesų nurodė, jog nukentėjusiojo ji neatsiprašys, kadangi jaučiasi teisi ir yra įsitikinusi dėl savo pateikiamos informacijos teisingumo, nes labai nukentėjo nuo A. D., jis ją apgavo, nesumokėjo visų pinigų už jam parduotą žemės sklypą, dėl ko jai ir buvusiam jos vyrui teko bylinėtis teismuose, tačiau apie tai, kad norėjo pažeminti ir apšmeižti kitą žmogų, K. R. nei taikinamajame, nei teisiamajame posėdyje nesakė. Kaip jau minėta, BK 154 str. numatyta nusikalstama veika turi būti padaryta tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia asmens suvokimu, jog jis reiškia ne savo nuomonę, o informaciją, kurią galima objektyviai patikrinti, suvokia, jog tokia informacija, kokiu turiniu asmuo ją reiškia, patikrinus nepasitvirtintų, t. y. ji yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės, žemina asmens garbę bei orumą, gali pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu, ir netgi tai suvokdamas jis vis tiek tokią informaciją paskleidžia. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, todėl K. R. veikoje nesant būtinųjų jai inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, ji skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisinta pagal BK 154 str. 2 d.
Taigi apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas, jog išteisintoji nepadarė nusikalstamos veikos, kurios padarymu ją kaltino privatus kaltintojas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Šiuo pagrindu išteisinęs K. R., apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. byloje pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. D. taip pat prašo priteisti jam iš K. R. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad jis advokatui už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą sumokėjo 100 Eur.
Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. paduotą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nusprendė jo netenkinti. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. prašomos priteisti jo turėtos išlaidos už dokumento surašymą iš išteisintosios K. R. nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teisme išteisintosios K. R. gynėjas paprašė iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. išieškoti išteisintosios K. R. naudai 200 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė tokio dydžio išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Šis prašymas atitinka BPK 103 str. 6 d., 104 str. 2 d. ir 105 str. 6 d. sąlygas, už atstovavimą išteisintajai prašoma priteisti pinigų suma – 200 Eur nėra aiškiai per didelė, proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant išteisintąją apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkinamas ir priteisiama iš A. D. išteisintajai K. R. 200 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. D. išteisintajai K. R. 200 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.