Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

2005-09-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 2 389,61 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2007-09-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 2 304 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2006-03-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 2 728,68 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2005-01-21 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 3 523,18 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2007-04-13 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 1 000 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2005-02-03 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 5 932,66 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2006-02-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 2 154,66 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;2005-12-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 3 208,25 kvadratinių metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovo įskaitymai yra atliekami vadovaujantis pagrindais, dėl kurių neteisėtumo ir nepagrįstumo pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendime civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014. Atsakovas šioje byloje pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį tiesiogiai su atsakovu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atsakovo ieškinį atmetė. Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime pažymėjo, kad nebuvo jokio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimus, be kita ko ir todėl, kad atsakovas neturi techninių sąlygų, kurios leistų atsakovui įgyvendinti savo ketinimą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo bei persiuntimo paslaugų sutarčių sudarymo. Teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė jokių neteisėtų ieškovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagristai nesivadovavo civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 nustatytais prejudiciniais faktais.

Atsakovo atliekami veiksmai, t.y. reguliariai atsakovo vienašališkai apskaičiuotų tariamų nuostolių pagrindu daromi įskaitymai, yra akivaizdžiai neteisėti. Savo pranešimus dėl žalos atlyginimo atsakovas grindžia identiškomis aplinkybėmis apie tariamai neteisėtus ieškovo veiksmus, kuriomis atsakovas grindė savo reikalavimus civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014, t.y. atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai atsisako išduoti sutikimą atsakovui dėl tiesioginių elektros energijos pirkimo-pardavimo bei persiuntimo paslaugų sutarčių sudarymo, ir kurios įsiteisėjusius sprendimu civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 buvo pripažintos nepagrįstomis. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kiekvieną mėnesį patiria žalą. Ieškovo interesų gynimo priemonė, ieškovui kiekvieną kartą kreipiantis į teismą ir ginčijant atliktų įskaitų neteisėtumą, yra neefektyvi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, kai yra didelė tikimybė, kad dėl įskaitomo reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Ieškovo reikalavimas į atsakovą kyla iš sutarčių, o atsakovas savo teisę kildina iš jo paties savarankiškai apskaičiuotų nuostolių. Todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas ir atsakovo reikalavimas, kurio pagrindu atsakovas reguliariai atlieka įskaitymus, yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl atsakovo atliekami įskaitymai neatitinka CK sąlygų ir yra neteisėti.

Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Tačiau reiškiamu prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti savaime teisėtus veiksmus – vienašalius įskaitymus. Atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad jis įskaito ne tariamą žalą (nuostolius), tačiau realią žalą (nuostolius). Nuspręsti, ar atsakovo veiksmai, atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, yra teisėti, ar neteisėti, galima tik konkrečioje byloje, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o ne a priori, per prevencinio ieškinio institutą, kaip tai nepagrįstai bando padaryti ieškovas.

Atsakovo atliekami priešpriešinių reikalavimų įskaitymai niekaip neužkirto kelio ir neapribojo galimybės ieškovui ginti savo galimai pažeistas teises, jeigu ieškovas mano, kad atsakovas nepagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal konkrečius atsakovo pranešimus ir pagal konkrečias PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas yra pareiškęs ieškinius atsakovui dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Taigi tose civilinėse bylose ir bus sprendžiama, ar atsakovas teisėtai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir ar sumokėjo visus mokėjimus pagal nuomos sutartis, todėl ieškovo pareiškimai, esą ieškovas kiekvieną mėnesį patiria žalą, neturi jokio pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 atsakovas reiškė tokį ieškinio reikalavimą: pripažinti teisę UAB „Norfos mažmena“ sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tiesiogiai su AB „Lesto“ ir/ar UAB „Elektra visiems“ ir/ar kitu UAB „Norfos mažmena“ pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju dėl elektros energijos tiekimo į UAB „Norfos mažmena“ nuomojamas patalpas, esančias: (i) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (iii) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio pagrindu nurodytoje civilinėje byloje buvo nurodyta tai, kad nuomos sutarčių 4.11 p. nustatyta, kad ieškovas sutinka, jog atsakovas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų tiekimo, ir užtikrina, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų tiekimui į atsakovo nuomojamas patalpas. Atsakovui susitarus dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų tiekimo, atsakovas už juos atsiskaito tiesiogiai su juos tiekiančiais ūkio subjektais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad yra negalimas ieškininių reikalavimų tenkinimas, kadangi šiuo atveju nėra rašytinio trišalio operatoriaus ar tiekėjo, ieškovo ir atsakovo susitarimo, nustatančio, jog už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako atsakovas ir savininkas, be to, iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, kad šalys ir ateityje neketina tokio susitarimo sudaryti. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 jokia forma ir apimtimi nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su atsakovo mokėjimais už elektros energiją, su elektros energijos kaina, su atsakovo teise atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir pan.

Atsakovo 2014-07-16 Reikalavime atlyginti nuostolius ir pranešimuose dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo bei jų prieduose nurodomos kitos aplinkybės, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014. Atsakovas patirtus nuostolius, kuriuos įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas, skaičiavo kaip skirtumą tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų tiekiamos elektros energijos kainos ir tarp elektros energijos kainos, kurią iš atsakovo reikalauja mokėti ieškovas. Šis skirtumas susidarė dėl to, kad ieškovas elektros energiją perka ne iš mažiausią kainą rinkoje siūlančių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, tačiau iš kito juridinio asmens – UAB „Kardos“, kuris perka elektros energiją iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, galimai AB Lesto, o ieškovui „parduoda“ už didesnę kainą, kuris šią didesnę kainą skaičiuoja atsakovui. Teisingumo ir sąžiningumo principai, pagaliau sveikas protas reikalauja prekes ir/ar paslaugas pirkti už mažiausią kainą, tačiau ieškovas elgiasi priešingai – elektros energiją perka ne už mažiausią kainą, į elektros energijos pirkimo grandinę įtraukdamas visiškai nereikalingą virtualų tarpininką – UAB „Kardos“, kuris, neturėdamas jokios infrastruktūros, nesukurdamas jokios pridėtinės vertės, be jokių pastangų ir/ar investicijų gauna kainų skirtumą, kuris susidaro tarp nepriklausomo elektros energijos tiekėjo parduodamos elektros energijos kainos ir ieškovo mokamos kainos. Būtent todėl atsakovas ir atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Byloje taip pat nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra sudarę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovas yra išnuomojęs atsakovui sutartyse nurodytas negyvenamąsias patalpas. Be nuomos ir kitų mokesčių, atsakovas moka ieškovui mokesčius už elektros energiją pagal elektros energiją patalpoms tiekiančių subjektų įkainius. Nuomos sutartimis ieškovas įsipareigojo sutikti ir nedaryti jokių kliūčių atsakovui susitarti ir sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais dėl elektros energijos tiekimo nuomojamoms patalpoms. Atsakovas teigia, kad, apmokėdamas ieškovo pateiktas sąskaitas už elektros energiją, patiria nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų tiekiamos elektros energijos kainos ir tarp elektros energijos kainos, kurią reikalauja mokėti ieškovas. Šis skirtumas susidaro dėl to, kad ieškovas elektros energiją perka ne iš mažiausią kainą rinkoje siūlančių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, tačiau į elektros pirkimo grandinę įtraukia visiškai nereikalingą tarpininką - UAB „Kardos“, kuris perka elektros energiją iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir, nesukurdamas jokios pridėtinės vertės, be jokių pastangų ir/ar investicijų, parduoda ieškovui už didesnę kainą, ir ieškovas nepagrįstai neduoda sutikimo atsakovui sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais. Atsakovas 2014-07-16 reikalavimu atlyginti nuostolius pareikalavo, kad ieškovas padengtų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė brangiau mokėdamas už elektros energiją, taip pat išrašė ieškovui sąskaitas apmokėti šiuos nuostolius. Pranešimais dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovas į ieškovo pateiktus reikalavimus sumokėti mokėtinus mokesčius pagal nuomos sutartis yra įskaitęs atsakovo pateiktus reikalavimus atlyginti nuostolius brangiau mokant už elektros energiją.

Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje. Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.

Įskaitymas yra vienašalis sandoris, vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, kai yra įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentu (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d.). Taigi įskaitymas savaime yra teisėtas veiksmas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad šioje byloje, kaip prejudicinę reikšmę turinčios, taikytinos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 nustatytos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014, sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo leisti atsakovui sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo nuomojamoms patalpoms tiesiogiai su AB „Lesto“ ir/ar UAB „Elektra visiems“ ar su kitu atsakovo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, ieškinio pagrindu nebuvo nurodytos, todėl nebuvo nustatinėjamos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovas, negalėdamas tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, nepagrįstai ieškovui už elektros energiją moka brangiau. Tuo tarpu reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovas įskaito į ieškovui nuomos sutarčių pagrindais mokėtinas sumas, atsakovas grindžia tuo, kad ieškovas elektros energiją perka ne iš mažiausią kainą rinkoje siūlančių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, o iš UAB „Kardos“, kuri perka elektros energiją iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir, nesukurdama jokios pridėtinės vertės, be jokių pastangų ir/ar investicijų, parduoda ieškovui už didesnę kainą, todėl susidaro skirtumas tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų tiekiamos elektros energijos kainos ir tarp elektros energijos kainos, kurią reikalauja mokėti ieškovas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, lyginant su ieškovo reikalavimais, kylančiais iš nuomos sutarčių, yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atsakovo atliekami įskaitymai neatitinka CK nuostatų ir yra neteisėti. Ieškovo reikalavimai atsakovui, kylantys iš nuomos sutarčių, nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nėra pripažinti vykdytinais civilinio proceso tvarka, atsakovas ginčija ieškovui mokėtinų sumų už elektros energijos pagrįstumą, teigdamas, kad ieškovas nepagrįstai permoka už elektros energiją, todėl atsakovas, kompensuodamas ieškovui išlaidas už elektros energiją, patiria nuostolius. Todėl ieškovo ir atsakovo reikalavimai laikytini lygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

Be to, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-08-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2228-656/2015 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-574-599/2015 atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais įskaitymus, kuriais į ieškovo reikalavimus sumokėti mokesčius pagal nuomos sutartis atsakovas įskaitė atsakovo reikalavimus atlyginti nuostolius brangiau mokant už elektros energiją. Teisėjų kolegija 2015-08-21 nutartyje konstatavo, kad, ieškovui nedavus sutikimo atsakovui sudaryti elektros energijos-pirkimo pardavimo sutartis tiesiogiai su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, atsakovas buvo priverstas mokėti už elektros energiją didesnę kainą, todėl patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovo atlikti nuostolių brangiau mokant už elektros energiją įskaitymai atitiko visus CK 6.130 ir 6.131 str. reikalavimus (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-30579-863/2014, kuriuo atsakovo atlikti nuostolių brangiau mokant už elektros energiją įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais, yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymus, atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovui daroma žala.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.