- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-2228-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18209-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, jog 2005-02-03 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Serneta“ išnuomojo atsakovui 5932,66 kv.m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2010-10-18 Pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į šias negyvenamas patalpas perleistos ieškovui, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui be nuomos mokesčio taip pat mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos. Ieškovas pateikė atsakovui už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją 2014-02-04 PVM sąskaitą - faktūrą NTV Nr. 20483 - 46009,52 Lt sumai, pagal kurią atsakovas sumokėjo ieškovui 40818,12 Lt sumą, 2014-03-12 PVM sąskaitą - faktūrą NT Nr. 7 – 42010,96 Lt sumai, pagal kurią atsakovas sumokėjo ieškovui 37222,86 Lt sumą bei 2014-04-01 PVM sąskaitą - faktūrą NT Nr. 187 – 44358,71 Lt sumai, pagal kurią atsakovas sumokėjo ieškovui 39088,21 Lt sumą, t. y. atsakovas pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų pilnai neapmokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2014-04-02 iki 2014-05-13 gaudavo iš atsakovo PVM sąskaitas – faktūras, kuriose atsakovas nurodė dėl ieškovo kaltės padarytų nuostolių sumas, ir atsakovo pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuose buvo nurodyta, kad atsakovas įskaitė pinigines sumas pagal ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovas PVM sąskaitose – faktūrose nepagrįstai priskaičiavo tariamai ieškovo padarytą žalą dėl per brangiai ieškovo parduodamą elektros energiją. Ieškovas taip pat nurodė, jog visi atsakovo atlikti įskaitymai turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi UAB „Kardos“ yra atskira įmonė, teikianti paslaugas ieškovui, be to, jas sieja komerciniai santykiai, be to, atsakovas, manydamas, kad ieškovas netinkamai vykdė nuomos sutartyje numatytus sutartinius įsipareigojimus ir dėl tokio nevykdymo atsakovas patyrė nuostolių, privalėjo savo teises ginti pateikdamas reikalavimus teismui, kuriuose privalėjo įrodyti visas įstatymų nuostatų nustatytas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, tačiau atsakovas ieškinio neteikė. Atsakovo paskaičiuota už ginčo laikotarpį 5163,52 Lt suma pagrįsta vien tik spėliojimais ir yra visiškai nepagrįsta, be to, su kiekvieną mėnesį ieškovo atsakovui pateikiama sąskaita už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją kartu yra pateikiama UAB „Kardos“ parengta Elektros energijos suvartojimo išplėstinė skaičiuotė, kuria yra pagrindžiama sąskaitoje nurodyta mokėtina suma už elektros energiją bei jos persiuntimą, todėl paneigtinas atsakovo teiginys apie tai, kad atsakovas nėra gavęs perkamos iš UAB „Kardos“ elektros energijos kainos pagrindimų, be to, iš pateikiamų skaičiuočių matosi tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovui pateiktose sąskaitose į nurodytas mokėtinas sumas nėra įtrauktos jokios papildomos sumos, kurias ieškovas moka UAB „Kardos“ už elektros tinklų bei įrangos priežiūrą, remontą bei kitas paslaugas, nesusijusias su elektros energijos pardavimu ar persiuntimu.
Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-3 atliktą įskaitymą 5191,40 Lt sumai pagal atsakovo 2014-02-28 išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014022801, kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-02-04 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą NTV20483 ; pripažinti negaliojančiu atsakovo 2014-03-31 pranešimu Nr. S-176 atliktą įskaitymą 4788,10 Lt sumai pagal atsakovo 2014-03-18 išrašytą sąskaitą - faktūrą PASL20140318, kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-03-12 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą NT7 ; pripažinti negaliojančiu atsakovo 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-9 atliktą įskaitymą 5270,50 Lt sumai pagal atsakovo 2014-04-23 išrašytą sąskaitą - faktūrą PASL2014042302, kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-04-01 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą NT187 ir išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 15250,00 Lt skolą, 740,82 Lt delspinigių, 8,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 1-6, 148-152). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas argumentus išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose palaikė pilnai bei prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai (t. III, b.l. 7-14).
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 4.10 p. nuostatas, aiškiai susitarė, jog ieškovas negali taikyti jokių papildomų antkainių ir mokesčių už tokias paslaugas ir resursus, be to, šalys aiškiai susitarė, kad ieškovas neprieštaraus dėl tiesioginio sutarčių sudarymo ir tokių resursų ir paslaugų teikimo, t. y. tokia sąlyga jau pati savaime suponuoja nuomininko teisę sudaryti tiesiogines sutartis, o tuo atveju, kai sutartis sudaro patsai ieškovas, tai jo pareiga yra sudaryti jas kuo naudingesnėmis sąlygomis, negaunant sau iš to jokios naudos, be to, pagal minėtos sutarties 4.11 p. nuostatas, ieškovas aiškiai išreiškė savo sutikimą dėl atsakovo tiesioginių sutarčių sudarymo su tiekėjais, tačiau ieškovas elgiasi priešingai minėtos sutarties sąlygoms. Eilę metų atsakovas klydo manydamas, kad ieškovas, vykdydamas nuomos sutarties 4.10 p. nuostatas, veikia kuo ekonomiškesniu atsakovui būdu ir yra sudaręs elektros energijos sutartis su tiekėjais kuo naudingesnėmis atsakovui sąlygomis. Ieškovas atsisakė išduoti atsakovui sutikimą dėl tiesioginių sutarčių sudarymo, todėl tiesioginė sutartis dėl elektros tiekimo į nuomojamas patalpas iki šio nėra sudaryta dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo. Iš 2011-09-29 Elektros energijos tiekimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo sutarties Nr. 11/09/29 turinio matyti, jog ieškovas pirko iš UAB „Kardos“ ne tik elektros energiją, bet ir paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (t.y. lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių ir transformatorių priežiūra bei remontu, automatizuotos nuskaitymo sistemos įdiegimu, paslaugas, susijusias su vartotojui reikalingų elektros įrenginių, nurodytų sutarties 1.1 p. nuostatose, vartotojui nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų vartotojo įrenginių visumoje, esančioje vienoje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtoje prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų priežiūra ir jų suvartotos elektros energijos apskaita kiekvienam objekto vartotojui pagal faktiškai pastarojo suvartotus kiekius, ir už šias paslaugas ieškovas minėtos sutarties 3.1 p. nuostatų pagrindu įsipareigojo mokėti UAB „Kardos“ po 0,02 Lt sumą už kiekvieną elektros energijos gavėjo suvartotą kilovatvalandę, todėl vien tik šis mokestis už ginčo mėnesius, t. y. 2014 metų sausį, vasarį bei kovą, sudaro 5163,52 Lt sumą, tačiau pagal minėtos nuomos sutarties 4.10 p. nuostatas, ieškovas negalėjo atsakovui pridėti jokių antkainių elektros energijai ir tuo labiau priskaičiuoti prie elektros energijos kainos savo patirtas išlaidas pagal sutartį su UAB „Kardos“ už ieškovui teikiamas papildomas paslaugas, kurios neįeina į kitų tiekėjų parduodamą elektros kainą, be to, ieškovas nėra pateikęs jokių patikimų perkamos iš UAB „Kardos“ elektros energijos kainos pagrindimų, be to, pateikta UAB „Kardos“ išplėstinė skaičiuoklė už 2014 metų sausio – kovo mėnesius nėra pasirašyta ir negali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje civilinėje byloje, be to, šių įrodymų įvertinimui, t. y. kokia kaina UAB „Kardos“ 2014 metų sausio – kovo mėnesiais tiekė elektros energiją į pastatą, esantį adresu Kuršių g. 1, Kaune, yra reikalingos specialios žinios, todėl atsakovas įvertinęs tai, jog ieškovas iš esmės pažeidė nuomos sutarties nuostatas, atliko nuostolių apskaičiavimą visuose iš ieškovo nuomojamuose objektuose bei atliko ginčijamus įskaitymus, įskaitydamas patirtus nuostolius į priklausančias mokėti atsakovui sumas, be to, 2014 metų sausio – kovo mėnesiais buvo visos techninės galimybės prijungti atsakovo naudojamą pastatą ir priskirti pastarąjį objektą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui AB „INTER RAO Lietuva“ ar kitam tiekėjui, tačiau tai nebuvo atlikta.
Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Teismas pagal 2011-10-10 tarp UAB „Kardos“ ir ieškovo sudarytos Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties bei jos priedų turinį nustatė, jog ieškovas iš UAB „Kardos“ elektros energiją pirko vienos zonos tarifu, mokėdamas po 20,78 ct/Kwh, t. y. kaina didesne nei atsakovas mokėjo pirkdamas kituose objektuose iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų tiesiogiai. Atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs sutartį dėl elektros energijos pirkimo - pardavimo su AB „Inter Rao Lietuva“, o taip pat persiuntimo sutartis kituose atsakovo naudojamuose objektuose - parduotuvėse, be to, iš 2013-01-07 Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2013/09 bei atsiskaitymų pagal šią sutartį PVM sąskaitų - faktūrų už 2014 metų sausio - kovo mėnesius turinio nustatyta, jog atsakovas AB „INTER RAO Lietuva“ už tiekiamą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsakovo objektams moka tokią elektros energijos kainą, t. y. vienos laiko zonos tarifas 16,00 ct/Kwh, dienos ir nakties tarifai – 16,00 ct/Kwh, maksimalių apkrovų tarifas -18,50 ct/Kwh, vidutinių apkrovų tarifas 16,50 ct/Kwh, šeštadienio, o sekmadienio ir minimalių apkrovų tarifas – 14,00 ct/Kwh. Atsakovas jau nuo 2012 metų sausio mėnesio siekė sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis bei persiuntimo paslaugos sutartis su nepriklausomais tiekėjais, tačiau į šiuos prašymus atsakovas iš ieškovo jokio atsakymo negavo. Nustatyta, kad 2014 metų sausio - kovo mėnesiais buvo visos techninės galimybės prijungti pastatą prie LESTO elektros tinklų ir priskirti pastarąjį objektą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui AB „INTER RAO Lietuva“ ar kitam tiekėjui, kadangi minėtas objektas atitiko visas būtinas sąlygas prijungimui prie LESTO, be to, atsakovas šiuo adresu yra vienintelis nuomininkas, vidaus elektros tinklai yra tiesiogiai prijungti prie AB LESTO elektros energijos skirstomųjų tinklų ir yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai. 2014 metais elektros persiuntimo paslaugos vidutinės įtampos kainos viršutinė riba 14,246, o žemos įtampos kainos viršutinė riba – 20,408. Atsakovas iš ieškovo pateiktų 2014 metų sausio - kovo mėnesiais PVM sąskaitų – faktūrų už elektrą objektui, esančiam adresu Kuršių g. 1, Kaune, paskaičiavo kainų skirtumą, t. y. žalą ir negautas pajamas už elektrą, kurie už šiuos mėnesius sudaro 15250,00 Lt sumą, be to, atsakovas šiuos nuostolius paskaičiavo taikant didesnius tarifus, nei atsakovas galėjo mokėti pagal su AB „INTER RAO Lietuva“ sudarytą sutartį.
Iš Nuomos sutarties 4.11 p. nuostatų taip pat matyti, kad šalys susitarė, jog nuomotojas (t. y. ieškovas) sutiko, jog nuomininkas (t. y. atsakovas) susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo ir užtikrino, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų teikimui į nuomininko (t. y. atsakovo) nuomojamas patalpas, be to, nuomininkui (t. y. atsakovui) susitarus dėl tiesioginio resursų ir /arba paslaugų teikimo, nuomininkas (t. y. atsakovas) už juos atsiskaito tiesiogiai su juos teikiančiais ūkio subjektais. Teismas sutiko su atsakovo argumentais apie tai, jog ieškovo ginčijamuose atsakovo 2014-03-18, 2014-03-31 bei 2014-05-05 pranešimuose apie įskaitymą yra aiškiai nurodytos sumos (t. y. 5191,40 Lt suma, 4788,10 Lt suma bei 5270,50 Lt suma), be to, taip pat yra nurodyta, jog tai yra atsakovo nuostoliai ir nurodomos sumos, į kurias atsakovo šie nuostoliai yra įskaitomi, be to, atsakovo 2014-03-07 reikalavime Nr. S-135, 2014-03-20 reikalavime Nr. S-153 bei 2014-04-23 d. reikalavime Nr. S-232 yra taip pat aiškiai nurodyta, jog šie nuostoliai yra patirti dėl ieškovo atsisakymo atsakovui duoti atskirą sutikimą sudaryti tiesiogines sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais ir nuostolių nurodytas sumas sudaro skirtumas tarp atsakovo mokamos kainos už elektros energiją ir ieškovui mokamos kainos, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo priešpriešiniai reikalavimai ieškovui dėl nuostolių atlyginimo yra pakankamai apibrėžti, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
Šalys iš esmės susitarė, jog atsakovas galėtų ateityje sudaryti tiesiogines sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Atsakovas jau nuo 2012 metų sausio mėnesio siekė sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis bei persiuntimo paslaugos sutartis su nepriklausomais tiekėjais, tačiau atsakovas realiai negalėjo sudaryti minėtų elektros pirkimo - pardavimo bei persiuntimo paslaugų sutarčių su tiesioginiais tiekėjais tik dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (t. y. neveikimo), pažeidžiančių minėtos nuomos sutarties 4.10 p. bei 4.11 p. nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais apie tai, kad šioje civilinėje byloje atsakovo mokamą elektros energijos kainą sudaro elektros energijos pirkimo kaina bei persiuntimo paslaugos kaina ir šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo tik dėl elektros pirkimo kainų ir jų dydžių. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog pagal 2013-01-07 UAB „Norfos mažmena" ir AB „Inter Rao Lietuva" sudarytos elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties bei 2013-10-07 Papildomo susitarimo prie šios sutarties nuostatas, laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2014-12-31 (imtinai) atsakovas elektros energiją pirko tokiomis kainomis: vienos laiko zonos tarifas - 16 ct/Kwh ; dienos tarifas - 16 ct/Kwh ; maksimalių apkrovų tarifas - 18,5 ct/Kwh ; vidutinių apkrovų tarifas - 16,5 ct/Kwh ; šeštadienio ir sekmadienio tarifas - 14 ct/Kwh ; minimalių apkrovų tarifas - 14 ct/Kwh, kai tuo tarpu ieškovas iš UAB „Kardos" elektros energiją pagal 2011-10-10 Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį pirko vienos zonos tarifu, mokėdamas po 20,78 ct/Kwh, t. y. kaina kuri didesnė, nei ją mokėdavo atsakovas, pirkdamas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų tiekiamą energiją tiesiogiai. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo paskaičiuoti nuostoliai, kuriuos atsakovas įskaitė į 2014 metų sausio - kovo mėnesių mokėtinas už elektros energiją sumas pagal minėtą nuomos sutartį, yra atsakovo apskaičiuoti net taikant didesnius tarifus, negu atsakovas galėjo mokėti pagal su AB „Inter Rao Lietuva" sudarytą minėtą sutartį, be to, nors pagal Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas ieškovas buvo susitaręs tik dėl vienos laiko zonos tarifo, t. y. 20,78 ct/Kwh, pirkimo, tačiau ieškovo jau pateikiamose PVM sąskaitose – faktūrose bei išplėstinėse skaičiuoklėse šis tarifas jau yra nurodomas, kaip mokėtinas esant maksimalioms, vidutinėms bei minimalioms apkrovoms, o taip pat ir šeštadienio, sekmadienio bei švenčių dienomis, todėl tokie ieškovo veiksmai, vykdant tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, yra laikytini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų (LR CK 1.5 str.). Ieškovas pažeidė šias sutartines savo pareigas, sudarydamas su UAB „Kardos" Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį bei įsipareigodamas už elektros energiją mokėti ženkliai didesnę kainą, negu tuo metu ši kaina buvo rinkoje, tokiu būdu taip pat buvo pažeisti ir esminiai teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai, vykdant šalių pasirašytos sutarties sąlygas, bei ieškovo tokių veiksmų pasėkoje ir tuo pagrindu atsakovas patyrė nuostolius (CK 1.5 str.). Ieškovas, vykdydamas minėtos nuomos sutarties nuostatas, jas pažeidė, ko pasėkoje ieškovui ir atsirado pareiga atlyginti dėl tokių ieškovo veiksmų patirtus atsakovo nuostolius (CK 6.256 str. 1, 2 d.d.). Atsakovas, sumokėdamas ieškovui daugiau, negu būtų mokėjęs už elektros energiją, jeigu nebūtų nustatytų sutarties pažeidimų, atitinkama suma negavo savo pelno, kadangi nepagrįstai ieškovui permokėtos sumos šį sumažino, todėl teismas taip pat daro išvadą, kad dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas 2014 metų sausio - kovo mėnesiais negavo pajamų (t. y. pelno) atitinkamai 5191,40 Lt sumai, 4788,10 Lt sumai bei 5270,50 Lt sumai, kurie šiuo atveju yra laikyti atsakovo nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Sutinkamai su CK 6.130 str., 6.131 str. 1 d. nuostatomis, prievolė baigiasi, kai yra įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs ar kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, be to, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kadangi atsakovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bei ieškovo reikalavimai sumokėti už patiektą elektros energiją iš esmės atitiko CK 6.130 str. nuostatose numatytiems reikalavimams, tai atsakovo atlikti įskaitymai yra laikytini teisėtais, pagrįstais bei galiojančiais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nuomos sutarčių 4.10 ir 4.11 p. jo neįpareigoja ieškovo besąlygiškai duoti sutikimo atsakovui sudaryti tiesioginę sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju. tuo metu, kai atsakovas pateikė prašymus leisti sudaryti tiesioginę sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju, Ieškovas jau buvo sudaręs sutartį su UAB „Kardos" ir įsipareigojęs pirkti tam tikrą kiekį elektros energijos. Ieškovui sutarties su UAB „Kardos" nutraukimas dėl elektros tiekimo į atsakovo nuomojamas patalpas būtų sukėlęs nuostolius, nes ieškovas negautų tokių palankių kainų. Pagal ankstesnį teisinį elektros tiekimo reguliavimą nuomininkui tiesiogiai susitarus su elektros energijos tiekėju už prievoles pagal sutartį dėl elektros tiekimo būtų atsakingas tik nuomininkas, tai šiuo metu būtų atsakingas ir nuomotojas (ieškovas). Jeigu pasikeitus teisės aktams iškilo būtinumas duoti atskirą sutikimą, kad atsakovas galėtų sudaryti tiesiogines sutartis dėl paslaugų teikimo, o tokio sutikimo ieškovui galėjo sukelti neigiamas pasekmes, tai dėl tokio sutikimo privalomumo šalys turėjo susitarti atitinkamai pakeisdamos Nuomos sutarties 4.11 p. formuluotę.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Kardos" elektros energijos kainos neatitinka rinkos kainoms. Atsakovas pateikė duomenis tik apie dviejų tiekėjų kainas, tačiau nėra jokių apibendrintų elektros tiekimo rinkos duomenų.Nenustačius neteisėtų ieškovo veiksmų, nėra pagrindo atsirasti ieškovo atsakomybei.Atsakovo atlikti įskaitymai neatitiko CK 6.130 str. 1 d. ir CK 6.131 str. 1 d. nustatytų reikalavimų: i) Ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo Atsakovui tik iš dalies apmokėjus PVM sąskaitas faktūras dėl elektros energijos ir Atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu; ii) tarp šalių yra kilęs ginčas dėl elektros energijos tiekimo, todėl iš tokio ginčo kilusių prievolių įskaitymas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Nuomos sutarčių 4.10 ir 4.11 punktų nuostatos įpareigoja ieškovą netrukdyti atsakovui sudaryti tiesioginio elektros tiekimo į patalpas sutartis. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (6.189 straipsnio 1 dalis), iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Ieškovo sutartis su UAB „Kardos" neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. prisiimtus įsipareigojimus, o teiginiai, kad ieškovas negalėjo leisti atsakovui tiesiogiai sudaryti sutarties su kitu elektros tiekėju, kadangi toks leidimas jam sukeltų nuostolius, nepaneigia aplinkybės, kad nevykdydamas Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. nustatytų pareigų ieškovas pažeidė Nuomos sutartį. Ieškovas žinojo savo įsipareigojimus atsakovui, tačiau jų nepaisydamas sudarė sutartį UAB „Kardos" ir dėl to prisiėmė šios sutarties pažeidimo pasekmių riziką sau.Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad atsakovas dėl Ieškovo padaryto Nuomos sutarties pažeidimo atsakovas permokėjo už elektros energiją, dėl ko patyrė nuostolius.Sprendimu teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovo atliktų įskaitymų pripažinti negaliojančiais. Tiek ieškovo, tiek atsakovo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitymų metu nebuvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais, abu jie kyla iš šalių sutarties - todėl abu šie reikalavimai yra vienodai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Įskaitymų metu jokio ginčo teisme dėl nuostolių, kuriuos patyrė atsakovas ir įskaitė į ieškovo reikalavimą nebuvo. Vien ieškovo nesutikimas su atsakovo atliktu įskaitymu nesudaro pagrindo spręsti, kad įskaitymas negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 str. 1 d.) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.). Kai šalys byloje nesutaria dėl nuostolių dydžio, kurie vienos iš bylos šalių teigimu buvo įskaityti į priešingos šalies reikalavimą, teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turi nagrinėti, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių - t.y. nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl ieškovo pareigos leisti atsakovui sudaryti tiesiogines sutartis su elektros tiekėjais
Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 1.193 str.). Šalių sudarytų Nuomos sutarčių 4.10 ir 4.11 punktai aiškiai numato, kad, be kita ko, „Nuomotojas neprieštarauja dėl tokio tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo Nuomininkui, o taip pat užtikrina, kad iš jo puses nebus daroma jokių kliūčių ar trukdymų tokiam paslaugi/ ir/arba resursų tiekimui j Patalpas. " (4.10 p.), „Nuomotojas sutinka, kad Nuomininkas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo, ir užtikrina, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų teikimui į Nuomininko nuomojamas Patalpas " (4.11 p.). Nei Nuomos sutarčių 4.10 ir 4.11 p., nei kitos šios sutarties nuostatos nenustato jokių sąlygų, kurioms esant ieškovas galėtų atsisakyti vykdyti pareigą užtikrinti, kad nedarys jokių kliūčių atsakovui, siekiančiam sudaryti tiesioginio elektros tiekimo sutartį į nuomojamas patalpas. Pažodžiui aiškinant sutarties tekstą, Nuomos sutarties nuostatos yra vertintinos kaip įsakmios ir įpareigojančios ieškovą netrukdyti atsakovui sudaryti sutartis dėl tiesioginio resursų arba paslaugų teikimo sutartis į patalpas. Todėl ieškovo teiginiai, kad Nuomos sutartis jo neįpareigoja besąlygiškai duoti sutikimo atsakovui sudaryti tiesioginę sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju, yra nepagrįsti.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas dėl Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. nustatytų sąlygų derėjosi ir jas aptarė prieš sudarant Nuomos sutartį. Liudytojas S. R. parodė, kad sudarant Nuomos sutartį buvo kalbama apie tai, jog ateityje gali būti, kad atsakovas kai kuriuose nuomojamose objektuose norės pasinaudoti galimybe tiesiogiai sudaryti sutartis su tiekėjais, ir kad nereikėtų kiekvieną kartą tam duoti sutikimų, tai ši sutarties sąlyga iš karto buvo įrašyta į sutarties sąlygas. Ieškovas pats savo laisva valia niekieno neverčiamas davė sutikimą dėl to, kad atsakovas sudarytų sutartis dėl tiesioginio paslaugų tiekimo, ir, be kita ko, įsipareigojo nedaryti kliūčių ir netrukdyti atsakovui tokias sutartis sudaryti. Liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad Nuomos sutartis turi būti aiškinama taip, kaip surašyta, kad sudarydami sutartį šalys būtent tokias nuostatas į Nuomos sutartį įtraukti ir siekė. Nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2005 m. vasario 3 d., o tarp ieškovo ir UAB „Kardos" - tik 2011 m. spalio 10 d., t.y. penkeriais metais vėliau. Ieškovui, juridiniam asmeniui, verslininkui, keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas veikė savo rizika. Sudarydamas sutartį su UAB „Kardos" ieškovas turėjo atsižvelgti į prisiimtus įsipareigojimus pagal Nuomos sutartį, ir numatyti, kad gali susidaryti tokia situacija, kai atsakovas norės pats tiesiogiai sudaryti sutartis dėl elektros tiekimo į su kitais elektros tiekėjais. Sudarydamas sutartį su UAB „Kardos", ieškovas galėjo nustatyti tokį sutarties nutraukimo mechanizmą, kuris nesukeltų jam nuostolių atsakovui nusprendus tiesiogiai sudaryti sutartis dėl elektros tiekimo į su kitais elektros tiekėjais.
Teiginiai, kad ieškovas negalėjo leisti atsakovui tiesiogiai sudaryti sutarties su kitu elektros tiekėju, kadangi toks leidimas jam sukeltų nuostolius, nepaneigia aplinkybės, kad nevykdydamas Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. nustatytų pareigų ieškovas pažeidė Nuomos sutartį. Ieškovas žinojo savo įsipareigojimus atsakovui, tačiau jų nepaisydamas sudarė sutartį su UAB „Kardos" ir dėl to prisiėmė šios sutarties su UAB „Kardos" pažeidimo pasekmių riziką sau.
Dėl žalos dydžio
Atsakovas jau nuo 2012 m. sausio mėn. siekė sudaryti elektros energijos pirkimo -pardavimo sutartis bei persiuntimo paslaugos sutartis su nepriklausomais tiekėjais, bet į šiuos atsakovo prašymus ieškovas nereagavo. Atsakovas 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į AB LESTO prašydamas už suvartotą elektros energiją leisti atsiskaityti tiesiogiai AB LESTO arba su elektros energijos tiekėjais be ieškovo sutikimo ir gavo atsakymą, kad nesant raštiško Ieškovo sutikimo sudaryti sutartį tiesiogiai su Atsakovu nėra pagrindo. 2014 m. sausio - kovo mėnesiais buvo visos techninės galimybės prijungti pastatą prie AB LESTO elektros tinklų ir priskirti pastatą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui AB „INTER RAO Lietuva" ar kitam tiekėjui, kadangi objektas atitiko visas būtinas sąlygas prijungimui prie AB LESTO. Išvardintos aplinkybės rodo, kad atsakovas aktyviai siekė pasinaudoti Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. suteikiamomis teisėmis, ir kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių, išskyrus ieškovo raštiško sutikimo gavimą, tam, kad atsakovas galėtų sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su AB „INTER RAO Lietuva". Kadangi Ieškovas raštiško sutikimo Atsakovui nedavė ir taip užkirto galimybę sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su AB „INTER RAO Lietuva", Ieškovas laikytinas pažeidusiu Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. sprendimu taip pat teisingai nustatyta, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. pažeidimo) atsakovas patyrė nuostolius.
Pagal sutartį su UAB „Kardos" už tiekiamą elektros energiją Atsakovas mokėjo vienu tarifu 20,78 ct/Kwh, kai tuo tarpu už kituose Atsakovo naudojamuose objektuose tiekiamą elektros energiją Atsakovas kitam tiekėjui, su kuriuo ketino sudaryti sutartį dėl elektros tiekimo ir ginčo objektui - AB „INTER RAO Lietuva" - moka daug mažiau, t.y. - vienos zonos laiko tarifas 16,00 ct/Kwh, dienos ir nakties tarifai 16,00 ct/Kwh, maksimalių apkrovų tarifas 18,50 ct/Kwh, vidutinių apkrovų tarifas 16,50 ct/Kwh, šeštadienio, o sekmadienio ir minimalių apkrovų tarifas -14,00 ct/Kwh. Taigi byloje įrodyta, kad ieškovui nedavus sutikimo leisti sudaryti sutartį tiesiogiai su nepriklausomu elektros tiekėju, atsakovas buvo priverstas mokėti didesnę kainą už elektros energiją, negu būtų mokėjęs, jeigu būtų galėjęs sudaryti sutartį su AB „INTER RAO Lietuva". Nustatyta, kad buvo visos sąlygos atsakovui prijungti pastatą prie AB LESTO elektros tinklų ir priskirti pastatą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui AB „INTER RAO Lietuva" ar kitam tiekėjui ir tokiu būdu mokėti mažesnę kainą už elektros energiją (t.y. išvengti patiriamų nuostolių) -vienintelė kliūtis buvo ieškovo pažeidžiant Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. neduodamas sutikimas šių veiksmų atlikimui. Ieškovas teigia, kad atsakovas pateikė duomenis tik apie dviejų tiekėjų kainas, tačiau nėra jokių apibendrintų elektros tiekimo rinkos duomenų, todėl žalos dydis neįrodytas. Objektyviai vertinant, galimybės pateikti duomenis apie vidutinę nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos kainą, nėra. Viešai skelbiamų statistinių duomenų rinkinių apie vidutines vartotojams parduodamos elektros energijos kainas nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pateikė įrodymus apie konkrečių tiekėjų elektros energijos kainą, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Kardos" elektros energijos kainos atitinka vidutines rinkos kainas. Ieškovas, deklaratyviai neigdamas atsakovo pateiktus įrodymus, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes. Ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.).
Dėl įskaitymo teisėtumo
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos ir kad atsakovas turėjo pagrindą reikalauti ieškovo nuostolių atlyginimo. Taigi ieškovas nepaneigė Sprendimu nustatytų aplinkybių, kad įskaitymai atitiko visus CK 6.130 str. ir CK 6.131 str. reikalavimus, t.y., kad i) ieškovas ir atsakovas turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų; ii) šalių reikalavimai yra priešpriešiniai; ii) ieškovo ir atsakovo reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. piniginiai; iv) abu reikalavimai galiojo; v) abu reikalavimai yra vykdytini; vi) atsakovo priešpriešiniai reikalavimai ieškovui buvo pakankamai apibrėžti.
Nei CK 6.130 str. 1 d., nei CK 6.134 str. nėra nuostatos, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovo, tiek atsakovo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitymų metu nebuvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais, abu jie kyla iš šalių sutarties - todėl abu šie reikalavimai yra vienodai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžia įskaityti tik reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymų metu jokio ginčo teisme dėl nuostolių, kuriuos patyrė atsakovas ir įskaitė į ieškovo reikalavimą nebuvo. Vien ieškovo nesutikimas su atsakovo atliktu įskaitymu nesudaro pagrindo spręsti, kad įskaitymas negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad įskaitymas - tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir nuomonės dėl tokio kontrahento veiksmo, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 str. 1 d.) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011 ). Esant tokiai situacijai, kai šalys byloje nesutaria dėl nuostolių dydžio, kurie vienos iš bylos šalių teigimu buvo įskaityti į priešingos Šalies reikalavimą, teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turi nagrinėti, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių - t.y. nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tai yra teismo prerogatyvai priskirti klausimai, ir tokiose bylose teismas nuo šių klausimų išsprendimo negali nusišalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
Atsakovas patyrė 1089 eurus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1089 eurus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.