Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 470 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus (el.b.l. 7-12), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau - Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-ojo VS) pareigūnai atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl AKĮ reikalavimų laikymosi. Atlikus patikrinimą, nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėja jai priklausančiame bare, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - viešojo maitinimo vieta), pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui).

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-aisis PK 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjos atžvilgiu surašė protokolą Nr. 12-ANR_P-193-2019 dėl nustatyto AKĮ pažeidimo.

Departamentas 2019 m. balandžio 15 d. surašė protokolą Nr. ATK2-59, kuriame konstatuota, jog pareiškėja, turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2019 m. vasario 1 d. (penktadienį) apie 00.00 val. pareiškėjai priklausančiame bare viešojo maitinimo vietoje, pareiškėjos darbuotoja N. S., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui R. K. pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus plastikinius butelius alaus „Gintarinis“ (1 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio) ir 1 plastikinį butelį sidro „Fizz“ (1 l talpos, 4,5 proc. alk. tūrio), kuriuos pirkėjas R. K. išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. ATK2-104/19 pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 470 Eur baudą.

AKĮ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais - šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nėra ginčo ir dėl to, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK (bei Departamento) konstatuotų pažeidimų dieną (2019 m. vasario 1 d.) pareiškėjai priklausančiame bare dirbo pareiškėjos darbuotoja N. S.. Pareiškėja Departamento priimtą Nutarimą ginčija dėl to, kad pažeidimas nebuvo padarytas, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės nusižengimo bylą grąžino procesiniams trūkumams pašalinti, kas tik, anot pareiškėjos, patvirtina faktą dėl bendrovės nepagrįsto Nutarimo priėmimo ir ekonominės sankcijos skyrimo. Pareiškėja nesutinka su Departamento atlikto įrodymų vertinimu, kadangi asmuo, kuris tariamai įsigijo alkoholinius gėrimus pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje, buvo sulaikytas už 1,5 km nuo pareiškėjos priklausančio baro, todėl nėra aišku, kur šis asmuo įsigijo alkoholį. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas negalėjo remtis šio asmens paaiškinimais, kadangi paaiškinimų davimo metu jis buvo neblaivus (nustatytas 1,40 % promilių girtumas).

Įvertinus Departamento ginčo medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, pareiškėjos teiginiai dėl esą nepagrįstai jai pritaikytos ekonominės sankcijos už nustatytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 pažeidimą vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams. Todėl darbuotojų veiksmai, kuriais jie prisidėjo prie juridinio asmens ūkinės veiklos vykdymo (šiuo atveju – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo), pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

Į bylą pateikti vienas kitam neprieštaraujantys rašytiniai įrodymai - Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-ojo VS vyresniosios tyrėjos K. V. 2019-02­01 tarnybinis pranešimas, 2019-02-01 patikrinimo aktas, pirkėjo R. K. 2019-02-01 rašytinis paaiškinimas, vaizdo įrašas – patvirtina Departamento ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK nustatytą faktinę aplinkybę, jog pirkėjas R.K pirko alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, jog Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-osios veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. V. 2019 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji kartu su policijos pareigūnu P. R. atliko neviešą policinę priemonę „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimų užkardymo“ pareiškėjo viešojo maitinimo vietos stebėjimą. Minėtame pranešime užfiksuota, jog į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo du vaikinai, kurie bare užtruko apie 10 min. ir atsisėdo į automobilį. Keleivis akivaizdžiai matėsi, kad už striukės yra kažką užsikišęs. Automobiliui nuvažiavus, jie važiavo iš paskos ir automobilį sustabdė prie (duomenys neskelbtini). Keleiviai paaiškino, jog vyksta iš (duomenys neskelbtini) g., kur buvo nuvykę nusipirkti alkoholinių gėrimų: 2 vienetus plastikinių butelių po 1 l talpos alaus „Gintarinis“ ir 1 vienetą plastikinį butelį sidro „Fizz“. 2019 m. vasario 1 d. apie 01.20 val. bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad tuo metu dirbo barmenė N. S..

Pirkėjas R. K. patvirtino, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje įsigijo gamyklinėje talpoje uždarytus alkoholinius gėrimus, darbuotoja neįspėjo, kad alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, jog nors pirkėjui R.K. ir buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,40 % promilių), tačiau jo teiktame paaiškinime faktinės aplinkybės sutampa su aukščiau minėtos policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis bei neprieštarauja vaizdo įrašui ir kitiems į bylą pateiktiems įrodymams. Byloje nenustatyta, jog pirkėjas R. K. ar aukščiau minėti policijos pareigūnai buvo šališki pareiškėjos atžvilgiu ar turėtų suinteresuotumą pakenkti pareiškėjai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirkėjo R.K. paaiškinimai nebuvo vienintelis įrodymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju iš Departamento ginčo Nutarimo medžiagos matyti, jog Departamentas padarė išvadą dėl pareiškėjos pažeidimo padarymo įvertinęs įrodymų visumą.

Departamentas ginčijamame Nutarime nurodė, jog nuosekliai sutampa alkoholinių gėrimų kaina, kurią mokėjo pirkėjas R. K., bei kaina, kurią už alkoholinius gėrimus siūlo pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje (kainas, kurias nustatė policijos pareigūnai). Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.

Taigi, aukščiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-ojo VS vyresniosios tyrėjos K. V. 2019-02­01 tarnybinis pranešimas, 2019-02-01 patikrinimo aktas, pirkėjo R. K. 2019-02-01 rašytinis paaiškinimas, vaizdo įrašas ir kt., teismo vertinimu, patvirtina, kad draudžiamu laiku pareiškėjai priklausančiame bare buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, neužtikrinant, kad pilstomi (ar išpilstyti) alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Teismo vertinimu, vien fakto, kad iš pareiškėjai priklausančios veikiančios viešojo maitinimo vietos nakties metu (apie 00.00 val.), kai alkoholinius gėrimų mažmeninė prekyba yra draudžiama, išėjo asmuo, nešinas alkoholiniais gėrimais – alaus ir sidro buteliais, pakanka konstatuoti, kad alkoholio pardavimas paros metu, kai tokia prekyba draudžiama, įvyko, šie pareiškėjos veiksmai kvalifikuotini kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Pažymėtina, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo sudėtis yra formali, o šios normos pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo darbuotojos kasininkės (barmenės) N. S. teiktus paaiškinimus, kuriuose neigiamas alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo faktas ginčo metu, kadangi pirkėjo, policijos pareigūnės, kasininkės (barmenės) paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam. Be to, vertintina ir tai, jog pareiškėjos darbuotoja galimai melagingus paaiškinimus teikė siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas nustatė procedūrinius pažeidimus administracinio nusižengimo byloje, kas tik patvirtina, jog Departamentas nepagrįstai priėmė ginčo Nutarimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas (administracinio nusižengimo byla Nr. II-372-893/2019) išnagrinėjo N. S. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2019 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-561-2019, kuriuo N. S. nubausta 35 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi panaikino N. S. ginčijamą nutarimą ir šią bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio nusižengimo teisena nėra baigta. Tačiau pažymėtina, kad šis nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi. LVAT yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Departamento surinktų įrodymų pakako pripažinti pareiškėją pažeidus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

Teismas sutinka su atsakovu, jog nustatant pažeidimo faktą nėra nustatyta, kad vaizdo įrašas iš viešojo stebėjimo kamerų būtų paimtas tiriant baudžiamąją bylą ir pažeidžiant procesines taisykles. Be to, net ir tuo atveju, jei vaizdo įrašas būtų paimtas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o vėliau panaudotas tiriant administracinio nusižengimą, tai šio vaizdo įrašo įrodomosios galios nenaikina.

Taigi, teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjos atžvilgiu.

AKĮ 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą. AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 8 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal AKĮ 34 straipsnio 9 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Ginčo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu pareiškėjos atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Departamentui kliudė vykdyti tyrimą, nepateikė Departamento prašomų dokumentų. Be to, Nutarime nurodyta, jog bendrovę neigiamai charakterizuoja aplinkybės, kad Departamentas panašaus pobūdžio pažeidimus nustato jau ne pirmą kartą. Pareiškėjai paskirta įstatymo sankcijos už padarytą pažeidimą aukštesnė nei vidurkis piniginė bauda. Pažymėtina, jog pareiškėja paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčija. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamento 2019 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. ATK2-104/19 yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.