Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. R. (A. R.), jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui ir atsakovės atstovei Aušrai Radevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Valdyba) viršininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. TE-134 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio A. R. (A. R.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Valdybos viršininką grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas iki atleidimo ėjo Valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas. Nuo 2018 m. kovo 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu, teigia, kad savo veiksmais nepažemino pareigūno vardo, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai bei pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Anot pareiškėjo, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių įrodymų dėl pareiškėjo kaltės, taip pat nėra jokių pagristų argumentų, leidžiančių teigti, kad dėl pareiškėjo kaltės atsirado pasekmės akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančios. Apie įvykį (konfliktą, kurio metu buvo panaudotas smurtas) visuomenė galėjo sužinoti tik iš 2017 m. gegužės 1 d. ELTOS pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas suvestinės, tačiau publikacijoje nebuvo nurodytas nei namo numeris, nei pareiškėjo inicialai, nei jo darbovietės vieta. Taip pat mano, kad buvo pažeistas Vidaus tarnybos statuto reikalavimas paskirti nuobaudą per vieną mėnesį. Dėl minėtų aplinkybių skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pasitikėjimas pareiškėju nepasikeitė net ir po to, kai jis apie konfliktą pranešė savo vadovybei. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas jokių nuobaudų niekada neturėjo. Šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų – akivaizdaus kenkimo nei visuomenės nuomonei, nei institucijos, kurioje tarnavo, autoritetui.

Atsakovė Valdyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su teiginiu, kad yra padaryti procedūriniai pažeidimai, nes taikant Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo pagrindą, Vidaus tarnybos statuto straipsniai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimą, netaikytini. Pabrėžė, kad tuo atveju, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimas jokių kitų alternatyvių sprendimo būdų Vidaus tarnybos statute nėra numatyta, išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, 2017 m. gegužės 1 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A. R. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20756-17 buvo pripažintas įtariamuoju pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. 2017 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris, atsižvelgiant į tai, kad dėl pareigūno veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo sustabdytas. 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl A. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukė. 2018 m. sausio 16 d. tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atnaujintas. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. kovo 16 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-5-17(3.12-5) (toliau – Išvada), kurioje siūloma A. R. atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 3-3-171 (3.12.-5), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad 2017 m. balandžio 30 d. namuose sukonfliktavo su sutuoktine, tačiau išsiaiškinus visas svarbias faktines aplinkybes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Skundžiamu Įsakymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu ir atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2018 m. kovo 20 d.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Pasisakydamas dėl byloje ginčijamo Įsakymo pagrįstumo, teismas, visų pirma, pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, skiriasi tik šalių pozicija dėl pareiškėjo elgesio vertinimo Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu.

Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 10 d., toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.

Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, konstatuota, jog pagal Vilniaus apylinkės prokuratūros pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą pareiškėjas 2017 m. balandžio 30 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo prieš sutuoktinę E. R. fizinį smurtą ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodyta, kad tokie pareiškėjo veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. R. 2017 m. balandžio 30 d. pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą. Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad jo priėmimo pagrindas yra Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir minėta Išvada.

Nagrinėjamu atveju teismas pritaria atsakovės padarytoms išvadoms, susijusioms su pareiškėjui taikytos tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumu. Pareiškėjo elgesiu, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, Išvadoje laikyta tai, kad pareiškėjas, eidamas Valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas, ne tarnybos metu namuose konfliktavo su sutuoktine vaikų akivaizdoje (sukėlė jai fizinį skausmą), tuo demonstruodamas nepagarbą jiems. Tokiu būdu pareiškėjas neabejotinai sulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, taigi pareiškėjas kaip statutinis pareigūnas elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose. Atsakovė Išvadoje taip pat aiškiai nurodė, kurias konkrečiai teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad savo veiksmais jis nepažemino pareigūno vardo, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovė Išvadoje net atskirai išskyrė pareigūno vardo pažeminimo kaip savarankiško instituto argumentavimą, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjo argumentai, kad nėra jokių įrodymų dėl pareiškėjo kaltės. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat neteisingai interpretuoja Išvadoje pateiktus teiginius ir jų pagrindimą dėl vidaus reikalų sistemos autoriteto žeminimo, t. y. nurodo, kad atsakovė neįrodė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant įrodyti pareigūno vardo pažeminimą. Pažymėtina, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio ir profesinio elgesio normas, principus bei taisykles, reglamentuoja pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu. Pareigūnas privalo savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais (6.1.6 papunktis); tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo tarnybos įvaizdį (6.8.9 papunktis); tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse (7.12 papunktis); elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (9.1 papunktis); privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija (9.4 papunktis).

Šiuo atveju Išvadoje yra aiškiai nurodyta, jog būtent pareiškėjo veiksmai (smurto panaudojimas prieš žmoną vaikų akivaizdoje, fizinio skausmo jai sukėlimas) diskredituoja statutinio pareigūno vardą ir menkina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą. Taigi teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, šiuo konkrečiu atveju – 2017 m. balandžio 30 d. konflikto metu pažemino pareigūno vardą, kadangi panaudojo smurtą ir sukėlė fizinį skausmą moteriai, tokiais veiksmais parodydamas nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir tokiu būdu sukeldamas visuomenės nepasitikėjimą tarnyba, pakenkdamas institucijos reputacijai. Teismas vertina kritiškai pareiškėjo argumentą, kad visuomenė apie įvykį galėjo sužinoti tik iš 2017 m. gegužės 1 d. ELTOS pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas suvestinės, kurioje nebuvo nurodytas nei namo numeris, nei pareiškėjo inicialai, nei jo darbovietės vieta. Sutiktina su atsakove, kad yra reikšminga vien tai, jog apie tokį įvykį sužinojo minėtą įvykį tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, komandos, kurioje pareiškėjas dirbo, vadovybė ir kiti kolegos. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija nepaneigia padarytų išvadų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Vertinant Išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu bei atsakovės išvadą, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju, priešingai nei mano pareiškėjas, yra pakankamai teisiškai reikšmingų konstatuotų aplinkybių kaip pareiškėjo atliktų veiksmų, kurie vertintini kaip žeminantys pareigūno vardą.

Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad atsakovė nesilaikė Statute numatyto reikalavimo paskirti tarnybinę nuobaudą per vieną mėnesį, teismas pažymi, kad Išvada patvirtina, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne dėl nusikalstamos veikos padarymo, o už pareigūno vardo pažeminimą, todėl tai, kad pareiškėjas atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nėra reikšminga, nes tokiu atveju atleidimui iš vidaus tarnybos apskritai nebūtinas teismo nuosprendis ar ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas (Statuto 32 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnis). Taigi pareiškėjo teiginiai dėl procesinių terminų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip atsakovė visiškai teisingai nurodė Išvadoje, pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl tai galima atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, kurios galima teisinė pasekmė yra baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju netinkamas pareiškėjo kaip pareigūno elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra išsamiai aprašyti ir apibendrinti Išvadoje. Tokiu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atliekant minėtą tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Statuto 32–33 straipsniai ir esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir objektyviam visų aplinkybių įvertinimui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovės Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos, todėl skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pripažinus šį Įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei nenustačius neteisėtų Valdybos veiksmų, negali būti tenkinami ir pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo pareiškėjo į vidaus tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo.

Netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas yra sumokėjęs 23,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau, kadangi žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais, pareiškėjui grąžinamas 23,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai 2018 m. balandžio 17 d. sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. R. (A. R.) atmesti.

Grąžinti pareiškėjui A. R. (A. R.) 23,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai 2018 m. balandžio 17 d. sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.