- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- 2YT-10345-964/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05860-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms G. G. ir teisininkei S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), (atlygio suma 519,56 Lt, draudimo įmokos suma 161,06 Lt/mėn.) ir nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (atlygio suma 400 Lt, draudimo įmokos suma 124 Lt/mėn).
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Sodros skyrius pateikė jam informaciją apie įgytą darbo stažą senatvės pensijai gauti, tačiau pažymoje neįtraukti darbo laikotarpiai (duomenys neskelbtini) dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirbant (duomenys neskelbtini), kurie yra pažymėti, įrašyti ir patvirtinti įmonių atsakingų asmenų parašais, antspaudais VSD pažymėjime. Sodra rėmėsi tuo, kad socialinio draudimo pažymėjimas nėra dokumentas, kuriuo įrodomas stažas iki 1994-01-01, Registre duomenų nėra, o kitų dokumentų, patvirtinančių minėtus darbo laikotarpius, negauta. Visgi iš įrašų darbo knygelėje Nr. 3,4 ir Nr. 5,6 matyti, kad pareiškėjo priėmimas ir atleidimas iš (duomenys neskelbtini) patvirtinti įmonių antspaudais, atsakingų asmenų parašais, nurodant mokėto apmokestinamojo darbo užmokesčio ir atskaitomo socialinio draudimo sumas. Tai patvirtina nurodomas aplinkybes apie darbą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini).
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytais įrašais valstybinio socialinio draudimo pažymėjime, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą, nes jie padaryti valstybinio socialinio draudimo pažymėjime, kuris nėra dokumentas, kuriuo įrodomas asmens įgytas stažas iki 1993-12-31 (Nuostatų 6.4 papunktis). Registre nėra duomenų apie A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią, laikotarpius, kuriais buvo apdraustas, apmokestinamąjį darbo užmokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą minėtose įmonėse. Tai patvirtina ir A. K. pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Nustatyti pareiškėjo darbo laikotarpius nėra galimybės, nes Juridinių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) išregistruota (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) išregistruota (duomenys neskelbtini). Šių bendrovių dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui saugoti neperduoti. VSDFV Vilniaus skyriaus archyve saugomų draudėjo (duomenys neskelbtini) dokumentų už (duomenys neskelbtini) nėra, o (duomenys neskelbtini) dokumentuose A. K. pavardė nerasta. Patikrinus VSDFV Vilniaus skyriaus archyve saugomus draudėjo (duomenys neskelbtini) dokumentus už (duomenys neskelbtini) metus, socialinio draudimo pranešimų, kuriuose būtų nurodyti pareiškėjo duomenys, nerasta. Atsižvelgiant į tai, kad nėra dokumentų, įrodančių, kad už A. K. buvo mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos laikotarpiais (duomenys neskelbtini) (įrašais socialinio draudimo pažymėjime dėl pirmiau minėtų priežasčių remtis negalima), todėl VSDFV Vilniaus skyrius neįskaitė laikotarpių (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo stažą.
4. 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pagal valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansines apyskaitas nustatyti, ar už kurį nors darbuotojų laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo mokama 161,06 Lt draudimo įmoka per mėnesį, nėra galimybės, nes įmokų sumos nurodytos kiekvieną mėnesį už visus tuo metu dirbusius asmenis. Pranešime apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (be atleistųjų) (Forma 3 SD) už (duomenys neskelbtini) nurodyta kiekvieno apdraustojo asmens bendra įmokų suma už (duomenys neskelbtini), asmens už kurį buvo mokama 161,06 Lt draudimo įmoka per mėnesį nėra. Patikrinus Vilniaus skyriaus archyve (duomenys neskelbtini) saugomus dokumentus už (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad per minėtus metus įmonė pateikė tik valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinę apyskaitą (Forma 4) už (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), darbo apmokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos - 800,00 Lt ir priskaičiuota įmokų suma - 248,00 Lt. Pranešimų apie apdraustojo socialinio draudimu priėmimą į darbą ir apdraustojo socialinio draudimu atleidimą iš darbo bei pranešimų apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas nerasta. Nustatyti, ar už kurį nors darbuotoją laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo mokama 124,00 Lt draudimo įmoka per mėnesį, nėra galimybės, nes valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėje apyskaitoje (Forma 4) nurodyta (duomenys neskelbtini) bendra įmokų suma už tuo metu dirbusius (duomenys neskelbtini).
5. Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareigų perėjo į (duomenys neskelbtini) pareigas. Įmonė nepriimdavo įsakymo dėl priėmimo į darbą, o pasirašydavo darbo sutartį, kuri nėra išlikusi. Prisimena, kad pasirašė neterminuotą darbo sutartį. Jokių priedų šioje įmonėje negavo, jam buvo mokamas fiksuotas atlyginimas. (duomenys neskelbtini) dirbo finansininkė, kuri ir turėjo siųsti pranešimus Sodrai. Kitoje įmonėje, t.y. (duomenys neskelbtini), dirbo jis (pilnu etatu, minimaliu atlyginimu) ir finansininkas ((duomenys neskelbtini)). Pastarasis teikdavo pranešimus Sodrai, atlikdavo paskaičiavimus.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė teisininkė S. S. su pareiškimu nesutiko, palaikė atsiliepime į jį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą už laikotarpį, kai jau veikė apdraustųjų registras, vadinasi, jame turėjo būti duomenys apie pareiškėją, bet jų nėra.
7. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė G. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vietoje darbo knygelės buvo išduodamas Sodros pažymėjimas. (duomenys neskelbtini) jau nebebuvo darbo knygelių, todėl pareiškėjui įrašas dėl darbo (duomenys neskelbtini) atliktas Sodros pažymėjime. 1994 metų jau veikė registras. Jei jame nėra įmokų už asmenį, kaip šiuo atveju už pareiškėją, vadinasi, negalima skaičiuoti stažo. Nėra aišku, kas buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Iš pareiškėjo Sodros pažymėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nemokėjo įmokų už pareiškėją, nes įraše pažymėtas minuso ženklas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 445) straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
9. Iš pareiškimo turinio ir jo priedų matyti, kad jis atitinka visas šias sąlygas, t.y. prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), turi juridinę reikšmę, nes nustačius tokį faktą, šis laikotarpis būtų įskaitomas į jo darbo stažą, t.y. sukeltų pareiškėjui materialines pasekmes. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį faktą, išskyrus Sodros pažymėjimą, kurio Sodra nepripažįsta minėtai aplinkybei nustatyti. Taigi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
10. Socialinio draudimo pensijų skyrimą ir socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 (toliau – nuostatai). Iki 2018-01-01 reglamentavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti „Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai” (toliau – Nuostatai), įsigalioję 1995-01-01.
11. Stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir Pensijų įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994-12-31, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Stažas po 1994-01-01 įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994-01-01 (Nuostatų 6.5 papunktis). Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmens nuo 1995-01-01 iki 2017-12-31 įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017-12-31. Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2017-12-31, stažą po 1995-01-01 sudaro laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas bei kitas šiame straipsnyje nurodytas socialinio draudimo išmokas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjus, 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos valstybinio socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Registro duomenimis. Duomenys į Registrą įrašomi teisės aktų nustatyta tvarka draudėjo (darbdavio) pateiktų duomenų pagrindu.
12. Nagrinėjamu atveju aktualūs du laikotarpiai, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Darbą abiem šiais laikotarpiais pareiškėjas įrodinėja Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), atliktais įrašais, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigose ir (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo (savo paties prašymu) ir (duomenys neskelbtini) priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigas ir (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo (savo paties prašymu) (b.l. 7).
13. Nors VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad VSD pažymėjimu įrodinėti darbo šiais laikotarpiais negalima (iki 1993-12-31 turi būti darbo knygelės, o nuo 1994-01-01 registro duomenys), visgi iš suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad faktiškai iki 1993 metų pabaigos vietoje darbo knygelės buvo išduodamas Sodros pažymėjimas. 1993 metų gruodžio mėnesį jau nebebuvo darbo knygelių, todėl pareiškėjui įrašas dėl darbo (duomenys neskelbtini) atliktas Sodros pažymėjime. Vadinasi, pareiškėjas objektyviai darbo laikotarpio (duomenys neskelbtini) įrodyti darbo knygele negali, nes jos neturėjo, ir įrodinėja tuo dokumentu, kuris jam buvo išduotas bei kuriame atliktas įrašas, t. y. VSD pažymėjimu. Atsižvelgiant į tai, ši įrodinėjimo priemonė nagrinėjamu atveju laikytina leistina.
14. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pranešimų apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą (forma 1 SD) ir apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (forma 2 SD) bei apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (be atleistųjų) (forma 3SD) už (duomenys neskelbtini) archyve nerasta. Visgi kartu pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) galiojusią tvarką draudėjas neturėjo prievolės teikti minėtų pranešimų. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad nėra pranešimo Sodrai dėl pareiškėjo priėmimo į darbą (duomenys neskelbtini), nepaneigia, kad jis į darbą buvo priimtas, kaip tai nurodyta VSD pažymėjime. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašas dėl jo priėmimo dirbti (duomenys neskelbtini) patvirtintas tiek įmonės antspaudu, tiek kadrų inspektoriaus parašu. Analogiškai patvirtintas ir pareiškėjo atleidimas iš darbo šioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Nors pranešimo Sodra apie jo atleidimą nėra gavusi, tačiau tiek šis įrašas, tiek aplinkybė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėse apyskaitos matyti, kad ši įmonė už darbuotojus mokėjo VSD įmokas, tik nenurodė kiek už kurį, o formoje 3 SD dėl apdraustųjų socialiniu draudimu už (duomenys neskelbtini) jau nėra pareiškėjo, rodo, kad labiau tikėtina, kad jis šioje įmonėje dirbo, tačiau (duomenys neskelbtini) jo tarp šios įmonės darbuotojų jau nebuvo, vadinasi, jis buvo atleistas, kaip tai nurodyta VSD pažymėjime, (duomenys neskelbtini).
15. Kita vertus, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo ne finansininku, vadovu ir ne kitu asmeniu, atsakingu už pranešimų Sodrai apie apdraustųjų priėmimą ir atleidimą iš darbo siuntimą ar šios funkcijos vykdymo kontroliavimą. Todėl jis neprivalėjo žinoti socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos ir atitinkamai domėtis savo teisėmis socialinės apsaugos srityje, reikalaujant įstatymų nustatyta tvarka sumokėti už jį privalomas socialinio draudimo įmokas, kreiptis į VSDFV įgaliotas institucijas, kad būtų patikrinta, kaip (duomenys neskelbtini) vykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytas pareigas.
16. Kitas įrašas VSD pažymėjime yra apie pareiškėjo darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įmonės privalėjo pranešti apie draudžiamo socialiniu draudimu asmens priėmimą į darbą, atleidimą iš jo, mokamas įmokas, atitinkamai ir darbo stažas po 1994-01-01 įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994-01-01.
17. Nagrinėjamu atveju, patikrinus VSDFV Vilniaus skyriaus archyve saugomus draudėjo (duomenys neskelbtini) dokumentus už (duomenys neskelbtini) metus, socialinio draudimo pranešimų, kuriuose būtų nurodyti pareiškėjo duomenys, nerasta. Per minėtus metus įmonė pateikė tik valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinę apyskaitą (Forma 4) už (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) priimti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, darbo apmokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos - 800,00 Lt ir priskaičiuota įmokų suma - 248,00 Lt. Tiek iš šios apyskaitos, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojai – (duomenys neskelbtini). Palyginus valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinės apyskaitos (Forma 4) už (duomenys neskelbtini) ir įrašo VSD pažymėjime duomenis (jame įmokų suma 124 Lt) bei įvertinus tai, kad daugiau jokių duomenų apie šios įmonės įmokas už darbuotojus Sodros registre nėra, daryti išvada, kad įmokos Sodrai (duomenys neskelbtini) buvo mokamos už (duomenys neskelbtini) (124 Lt įmoka VSD pažymėjime atitinka pusę apyskaitoje nurodytos įmokos sumos kaip už (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų). Šie duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad, nors pranešimo Sodrai apie pareiškėjo priėmimą į darbą (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau įrašas VSD pažymėjime dėl priėmimo į darbą, įmokų (duomenys neskelbtini) Sodrai mokėjimas, Registrų centro duomenys, kad A. K. buvo (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo. Visgi atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie įmokų Sodrai mokėjimą už A. K. vėlesniu laikotarpiu, nors jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir kontroliavo finansinių apyskaitų bei kitų duomenų Sodrai teikimą (duomenys neskelbtini)), nėra pranešimo Sodrai apie jo atleidimą iš darbo, apskritai VSD pažymėjime atliktas įrašas, kad įmokos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nebuvo mokamos, o įmokos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atitinka įmokų už vieną asmenį mokėjimą už (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini).
18. Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), (atlygio suma 519,56 Lt, draudimo įmokų suma 161,06 Lt) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (atlygio suma 400 Lt, draudimo įmokų suma 124 Lt).
19. Šioje byloje teismas patyrė 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Jos priteisiamos iš bylą iniciavusio A. K. (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (atlygio suma 519,56 Lt, draudimo įmokos suma 161,06 Lt) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (atlygio suma 400 Lt, draudimo įmokų suma 124 Lt).
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo A. K. socialinio draudimo stažui apskaičiuoti.
Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus, 84 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) L. B. AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.