Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. ir jo atstovo advokato Juliaus Jasaičio pareiškimus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Daivos Žebelienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-14-607/2016 nagrinėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-12-01 perdavė Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-14-607/2016 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės autobuso parkas“ ir R. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo spręsti pareikštus nušalinimus bylą nagrinėjančiai Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Daivai Žebelienei ir kitiems Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjams. Ieškovui V. P. atstovaujanti V. P. ir ieškovo V. P. atstovas advokatas Julius Jasaitis 2016-11-29 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai ir Tauragės rajono apylinkės teismui.Ieškovo V. P. nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiai teisėjai Daivai Žebelienei grindžiamas tuo, jog Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamą ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 85-1-00668-09) kontroliavo bylą nagrinėjančios teisėjos Daivos Žebelienės sutuoktinis, t. y. Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys. Ieškovas nurodė, jog vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys ikiteisminio tyrimo metu buvo priėmęs ieškovui, ikiteisminio tyrimo metu turėjusiam nukentėjusiojo statusą, nepalankius bei nepagrįstus procesinius sprendimus, kurie buvo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Ieškovo nuomone, vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys yra suinteresuotas civilinės bylos nagrinėjimu, todėl ieškovas abejoja bylą nagrinėjančios teisėjos Daivos Žebelienės nešališkumu. Be to, ieškovas mano, jog Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininkė Loreta Bajorinienė, pažeisdama bylų skirstymo teisėjams tvarką, civilinę bylą Nr. 2-14-607/2016 paskyrė nagrinėti teisėjai Daivai Žebelienei.Ieškovas taip pat nurodė, jog abejoja ir kitais Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjais, t. y. Loreta Bajoriniene, Egidijumi Mockaičiu, Albinu Baziliumi, Raimonda Paupariene. Nušalinimo pareiškimą šiems teisėjams ieškovas grindžia tuo, jog teisėjai ikiteisminio tyrimo metu buvo priėmę jam, t. y. nukentėjusiajam, nepalankius procesinius sprendimus, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas panaikino. Ieškovo V. P. atstovas advokatas Julius Jasaitis (toliau – ieškovo atstovas) pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Daivai Žebelienei. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas bylą nagrinėjančios teisėjos ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro Gražvydo Žebelio santuokiniais ryšiais. Ieškovo atstovo nuomone, tiek bylą nagrinėjanti teisėja, tiek jo sutuoktinis yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.

Nušalinimo pareiškimai netenkintini.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ir jo atstovo dėstomi argumentai, kad Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys, bylą nagrinėjančios teisėjos Daivos Žebelienės sutuoktinis, kontroliavo ikiteisminį tyrimą byloje ir priėmė ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, panaikintus Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, todėl teisėja negali nešališkai išnagrinėti civilinės bylos, yra tik prielaidomis ir samprotavimais grindžiama ieškovo ir jo atstovo subjektyvi nuomonė. Objektyvių duomenų, kad teisėja ar su ja santuokos ryšiais susijęs asmuo būtų asmeniškai suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-14-607/2016 baigtimi, nepateikta. Tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011-08-29 pavedė tolesnį ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti Šilalės rajono apylinkės prokuratūrai, taip pat nepatvirtina ieškovo ir jo atstovo dėstomų argumentų dėl Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio ir bylą nagrinėjančios teisėjos Daivos Žebelienės asmeninio suinteresuotumo civilinės bylos Nr. 2-14-607/2016 baigtimi. Iš ieškovo ir jo atstovo nušalinimo pareiškimų turinio galima suprasti, kad ieškovo ir jo atstovo netenkino prokuroro Gražvydo Žebelio atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai vykdant darbo funkcijas, tačiau konkrečių įrodymų, patvirtinančių pareigūno suinteresuotumą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek šios civilinės bylos baigtimi, nepateikta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonių dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.Ieškovas nušalinimo pareiškime taip pat kelia abejones dėl civilinės bylos Nr. 2-14-607/2016 paskyrimo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Daivai Žebelienei procedūros skaidrumo.Vertinant pastarąjį nušalinimo pareiškimo argumentą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nustato, jog bylos teisėjams paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Teisėjų tarybos 2015-09-25 nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas (toliau – Aprašas) nustato, jog bylą nagrinėjantis teisėjas paskiriamas automatizuotu atrankos būdu (naudojantis kompiuterine programa), kai, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų, užtikrinamas atsitiktinis teisėjo skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Susipažinus su Tauragės rajono apylinkės teismo pateiktais civilinės bylos Nr. 2-14-607/2016 paskyrimo nagrinėti teisėjai Daivai Žebelienei protokolais, nustatyta, jog civilinė byla teisėjai paskirta nagrinėti automatizuotu būdu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalies nuostatų, laikantis Apraše numatytos bylų skirstymo tvarkos, be to, buvo užtikrintas atsitiktinis teisėjo skyrimas iš daugiau nei dviejų teisėjų.Ieškovas nušalinimo pareiškime nurodė ir aplinkybes, susijusias su bylą nagrinėjančios teisėjos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu Tauragės rajono apylinkės teisme. Atsižvelgdama į tai, jog pastarosios aplinkybės visiškai nesusijusios su civilinėje byloje Nr. 2-14-607/2016 nagrinėjamais ieškovo reikalavimais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pastarojo nušalinimo pareiškimo argumento nevertina ir dėl jo nepasisako. Be to, kitiems Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjams ieškovas nušalinimą pareiškė procesiniais pagrindais. Ieškovas nurodė, kad kiti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai ikiteisminio tyrimo metu nagrinėdami ieškovo (nukentėjusiojo) skundus priėmė ieškovo netenkinančius procesinius sprendimus. Ieškovas mano, kad pastarosios aplinkybės, taip pat ir tai, jog aukštesnės instancijos teismas panaikino minėtų teisėjų procesinius sprendimus, sudaro pagrindą manyti, kad teisėjai suinteresuoti civilinės bylos baigtimi. Vertinant pastarąjį nušalinimo pareiškimo argumentą, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad Tauragės rajono apylinkės teisme, nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu gautus skundus, buvo priimti ieškovo netenkinantys procesiniai sprendimai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, negali būti pagrindu teigti apie visų Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą. Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančių asmenų subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Todėl tik ieškovo ir jo atstovo subjektyvūs teiginiai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ir kitų Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų egzistuojančio šališkumo, neparemti įrodymais ir nepagrįsti, nesudaro pagrindo nušalinti nei bylą nagrinėjančios teisėjos, nei juo labiau viso Tauragės rajono apylinkės teismo nuo tolesnio bylos nagrinėjimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2KT-22-658/2016, kurioje priimtos nutarties kopiją pridėjo ieškovas, buvo vertinamos visiškai kitos nei ieškovo ir jo atstovo nušalinimo pareiškimuose nurodytos aplinkybės. Įvertinus ieškovo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie nepasitiki bylą nagrinėjančia teisėja ir kitais Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjais, darytina išvada, jog jos grindžiamos tik subjektyvia ieškovo ir jo atstovo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas ir jo atstovo nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-14-607/2016 gali būti išnagrinėta Tauragės rajono apylinkės teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo V. P. ir jo atstovo advokato Juliaus Jasaičio pareiškimų dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Daivos Žebelienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-14-607/2016 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.