- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-02
- Bylos Nr.
- I-231-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Irena Paulauskienė, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie LR finansų ministerijos (FM), trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. S. (O. S.) padavė teismui skundą, kuriame prašo:
panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008 10 13 sprendimą Nr. S-221(7-106/2008); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2008 04 10 sprendimą Nr. 68-88;panaikinti Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 08 09 sprendimą Nr. SK 7-11.
Paaiškina, kad Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės ir centrinis mokesčių administratorius mokestinio ginčo aplinkybes ištyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai, nesirėmė Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsniu, nurodančiu, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Dėl tikrųjų faktinių aplinkybių paaiškina, kad 2004 06 02 A. N. bendram verslo projektui, t. y. transporto priemonės pirkimui, su Power Commerce LLC atstovu E. M., kuris buvo įgaliotas tvarkyti visus su vilkiko pirkimu susijusius reikalus, skyrė 48 364,00 Lt. Už šias pinigines lėšas Power Commerce LLC turėjo nusipirkti, o vėliau pelningai parduoti krovininį vilkiką. A. N. ir E. M. buvo UAB „Osnalita“ akcininkai, šios bendrovės direktoriumi buvo pareiškėjas. Kadangi pareiškėjo susitikimo su A. N. metu E. M. kartu nebuvo, A. N. 48 364,00 Lt perdavė pareiškėjui bei paprašė, kad kaip garantas būtų surašytas paskolos raštelis. Kadangi paimti pinigai buvo ne pareiškėjo asmeninė paskola, ant paskolos raštelio buvo uždėtas ne UAB „Osnalita“, o Power Commerce LLC antspaudas. Teigia, kad jei pinigai būtų skolinti fiziniam asmeniui, tai ant paskolos raštelio nebūtų uždėtas Power Commerce LLC antspaudas, kadangi akivaizdu, kad, paskolos raštelį sudarant tarp fizinių asmenų, juridinio asmens antspaudas nededamas. Aiškina, kad būtent Power Commerce LLC uždėtas antspaudas sąlygojo, kad skolinami pinigai yra ne fiziniam asmeniui, bet juridiniam asmeniui. Gautą sumą tą pačią dieną susitikęs su Power Commerce LLC atstovu E. M. pareiškėjas perdavė pastarajam, kuris priėmė 48 364,00 Lt sumą, išrašė pinigų gavimo kvitą. Vėliau už šią sumą Power Commerce LLC įsigijo vilkiką MAN 19403, 1997 metų gamybos. Vilkikas 2004 07 14 buvo parduotas R. Š. mezgimo įmonei (pertvarkyta į UAB „Baltic opportunity“) už 63 876,80 Lt. UAB „Baltic opportunity“ už vilkiką neatsiskaitė, todėl Power Commerce LLC kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 03 08 priėmė sprendimą, kuriuo iš UAB „Baltic opportunity“ priteista paskola, metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (civilinė byla Nr. 2-805-618/2006).
Pareiškėjas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi. Paaiškina, kad MGK rėmėsi tik prielaidomis. Mano, kad nustačius mokestinio įstatymo pažeidimą kiekvienu atveju turi būti nustatyta mokesčių mokėtojo kaltė ir tikslas. Teigia, kad mokesčių vengimas gali būti tik tyčinis, asmuo turi suvokti ir siekti mokestinės naudos. Pareiškėjas jokios naudos dėl savo veiksmų negavo, faktai rodo, kad jis iš viso negavo nurodytų 48 364,00 Lt pajamų, todėl neprivalo mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 05 08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2000. Teigia, kad nei mokesčių įstatymai, nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčio mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
Paaiškina, kad, jei paskolą pareiškėjas būtų gavęs kaip fizinis asmuo, tai ir prievolė grąžinti paskolą būtų likusi asmeniškai pareiškėjui. Mano, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjo prievolės grąžinti paskolą A. N. neliko. Remiasi Civilinio kodekso nuostatomis ir aiškina, kad prievolės pareiškėjui grąžinti A. N. pinigines lėšas nebuvo, kadangi tokia prievolė tarp šių asmenų nebuvo atsiradusi. Taigi prievolės grąžinti paskolą nebuvo ne dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 01 12 nutarties, o dėl to, kad tokia prievolė iš viso neegzistavo. Teismai iš viso šių klausimų nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti.
Pažymi, kad abipusiu susitarimu tarp pareiškėjo ir A. N. paskolos raštelis, kuriuo suteikta paskola Power Commerce LLC, buvo pakeistas paskolos sutartimi tarp A. N. ir UAB „Osnalita“ 48 364,00 Lt sumai, kadangi ji nesutiko, kad paskolos sutartis būtų sudaryta tarp A. N. ir Power Commerce LLC. A. N. tikėjosi greičiau pinigines lėšas atgauti iš UAB „Osnalita“, kurios viena akcininkių ji buvo, ir todėl žinojo realią įmonės finansinę padėtį bei įmonės finansines galimybes grąžinti paskolą.
Mano, kad norint pagrįsti pajamas, pirmiausia reikia įrodyti, kad pajamos realiai buvo gautos. Teigia, kad pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas sumas. Iš pareiškėjo šiuo atveju reikalaujama įrodymų, kurie negalimi, nes fizinis asmuo neprivalo vesti buhalterinės apskaitos. Mano, kad paskolos sutarties pagrindu negalėjo būti priskaičiuotas 15 960,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nes tai nebuvo pareiškėjo pajamos. Pažymi, kad būtent A. N. skolinti 48 364,00 Lt buvo priteisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo A. N. naudai iš juridinio asmens, bet ne iš pareiškėjo. Tai patvirtina, kad pareiškėjas iš A. N. piniginių lėšų, t. y. pajamų negavo. Remiasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kuri imperatyviai nurodo, kad pajamos - tai pozityvios pajamos. Taip pat remiasi šio įstatymo 3, 5 straipsniais ir aiškina, kad prievolė pareiškėjui mokėti pajamų mokestį šiuo atveju neatsiranda. Taip pat nesutinka dėl baudos ir delspinigių.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Gautas pareiškėjo O. S. 2008 12 23 prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki 2009 m. liepos mėnesio, kadangi pareiškėjas nuo 2008 12 27 iki 2009 m. liepos mėnesio siunčiamas į darbą antru kapitono padėjėju laive „Algirdas“ jūroje pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su AB „Lietuvos laivininkystė“. Šiame prašyme pareiškėjas konstatuoja, kad siekiant nustatyti visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti, bylos nagrinėjime būtinas pareiškėjo dalyvavimas. O. S. teismo šaukimas įteiktas 2009 01 19. Teismo šaukimas įteiktas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 75 straipsnio 5 dalies reikalavimus. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Bylos nagrinėjimo atidėjimas reglamentuojamas ABTĮ 80 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas sprendžia, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant proceso šaliai. Šiuo atveju teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kad byla bus nagrinėjama be pareiškėjo, nes jam apie posėdį pranešta. Pareiškėjas teikdamas prašymą dėl bylos atidėjimo 2009 metų liepos mėnesiui nenurodė, dėl kokių konkrečių aplinkybių jo manymu pareiškėjo dalyvavimas būtinas šios bylos tinkamam išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame pasisako, kad su skundu nesutinka (b. l. 42-46).
Paaiškina, kad norint tinkamai išspręsti pareiškėjo apmokestinimo pagrįstumo klausimą, būtina išspręsti du esminius dalykus. Vienas jų tai, kam realiai buvo suteikta paskola. Jei paskola buvo suteikta pareiškėjui, tai svarbu, ar yra išlikusi paskolos grąžinimo prievolė. Mano, kad pareiškėjo teiginys, kad realiai jam paskola nebuvo suteikta, prieštarauja surinktiems faktiniams duomenims bei paties pareiškėjo ir A. N. paaiškinimams. Vienas faktinių duomenų, paneigiančių pareiškėjo paaiškinimus, yra FNTT specialisto išvada, kuri pagrįsta surinktos medžiagos duomenimis, tame tarpe UAB „Osnalita“ vyr. finansininkės E. G. 2006 07 25 liudytojos apklausos protokolo duomenimis, jog 2004 06 02 paskola nėra atvaizduota UAB „Osnalita“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat ši liudytoja paaiškino, kad jai žinoma, jog pareiškėjas skolinosi iš A. N. pinigus automobiliui pirkti. Šioje medžiagoje yra ir 2004 06 02 pinigų gavimo kvitas, išrašytas Power Commerce LLC įgalioto atstovo E. M., kuriame nurodyta, kad 2004 06 02 iš O. S. gauta 48 364 Lt vilkikui MAN pirkti.
Paaiškina, kad nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 01 12 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1241-642/2006) nutarė patvirtinti A. N. ir UAB „Osnalita“ pateiktą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Osnalita“ įsipareigojo per 30 dienų grąžinti A. N. 48 364 Lt, bei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007 04 18 nutartį (civilinė byla Nr. B2-100-479/2007) UAB „Osnalita“ kreditorių sąraše 48 364 Lt skola A. N. apskaityta, tačiau iš Inspekcijos 2007 05 25 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. SK6-34 matyti, kad faktų, jog laikotarpiu nuo 2004 06 02 iki 2007 05 25 pareiškėjas į UAB „Osnalita“ būtų įnešęs 48 364 Lt, nenustatyta. 2007 05 25 UAB „Osnalita“ bankroto administratoriaus UAB „Jovita“ raštu Nr. 76 informavo, kad jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų skolingas UAB „Osnalita“, nėra. Paaiškina, kad nors pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007 04 18 nutartį UAB „Osnalita“ kreditorių sąraše 48 364 Lt skola A. N. apskaityta, debitorinis įsiskolinimas 48 364 Lt sumai pareiškėjo vardu neapskaitytas.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad apibendrinus ištirtas faktines aplinkybes, daroma išvada, jog A. N. paskolą 48 364 Lt sumai suteikė pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui. Vėliau, nors ir buvo sudaryta paskolos sutartis tarp A. N. ir UAB „Osnalita“, tačiau jos surašymo pagrindas buvo garantinio pobūdžio, realiai tos sumos pinigų bendrovė negavo.
Teigia, kad pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo prievolės grąžinti paskolą A. N. neliko po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 01 12 nutarties. Nustatyta, kad pareiškėjas tos pinigų sumos neįnešė į UAB „Osnalita“, tokia pareiga pareiškėjui neatsirado ir nagrinėjant UAB „Osnalita“ bankroto bylą. Mano, kad dėl to pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas gavo 48 364 Lt negrąžinamų pajamų iš fizinio asmens A. N., todėl šios lėšos pagrįstai apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Mano, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pinigų panaudojimo ir neatsiskaitymų perkant vilkiką neturi įtakos sprendžiant pareiškėjo apmokestinimo klausimą. Daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai priskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 15 960 Lt GPM, 370 GPM delspinigių ir 4 788 Lt GPM baudos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Klaipėdos AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Bylos nagrinėjime Klaipėdos AVMI atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, atsakovo atstovo paaiškinimą, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies. Mažintina paskirtoji bauda.
Ginčas kilo Klaipėdos AVMI patikrinus mokesčio mokėtoją O. S. ir 2007 06 28 Patikrinimo aktu Nr. SK6-10 priskaičiavus O. S. 15 960 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 370 Lt šio mokesčio delspinigių. Patikrinimo aktu nustatytos faktines aplinkybes, kurios ir buvo pagrindas pripažinti, kad O. S. 2004 06 02 gavo pajamų iš kito fizinio asmens A. N., pajamas sudarė 10 700 USD, 3 000 EUR, 7 840 Lt, viso 48 364 Lt. Šį patikrinimo aktą Klaipėdos AVMI patvirtino 2007 08 09 sprendimu Nr. SK7-11, kuriuo dar priskaityta 4 788 Lt GPM bauda, sudaranti 30 procentų priskaityto mokesčio. Šiuo sprendimu faktinės aplinkybės vertintos taip pat, kaip ir patikrinimo akte.
VMI prie FM 2008 04 10 sprendimu Nr. 68-88 patvirtino Klaipėdos AVMI 2007 08 09 sprendimą Nr. SK7-11. Sprendime faktinės aplinkybės įvertintos taip pat, kaip jas vertino ir vietos mokesčių administratorius.
Mokesčių administratoriai išvadas, kad pareiškėjas gavo pajamų, padarė faktines aplinkybes vertindami tokiu būdu. Nustatyta, kad 2004 06 02 O. S. iš A. N. pasiskolino 10 700 USD, 3 000 EUR, 7 840 Lt. Paskolos sutartis sudaryta 2004 06 02 tarp A. N. ir UAB „Osnalita“, tačiau UAB „Osnalita“ buhalterinėje apskaitoje paskola pagal minėtą paskolos sutartį neatvaizduota. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 01 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1241-642/2006 įpareigoja UAB „Osnalita“ pagal 2004 06 02 paskolos sutartį per 30 dienų grąžinti A. N. 48 364 Lt sumą. VMI, ištyrusi įrodymus, padarė išvadą, kad realiai UAB „Osnalita“ iš A. N. pinigų nesiskolino, o tą pačią sumą pasiskolino asmeniškai pareiškėjas O. S., jis tos sumos į UAB „Osnalita“ sąskaitą neįnešė. Ta pati pinigų suma 2004 06 02 O. S. buvo perduota Power Commerce LLC įgaliotam atstovui E. M. pagal kvitą, kuriame įrašyta, kad pinigai gauti iš fizinio asmens O. S.. Tačiau dėl to, kad vėliau tą pačią sumą A. N. buvo įpareigota grąžinti teismo nutartimi pagal patvirtintą taikos sutartį UAB „Osnalita“, tai pareiškėjui neliko pareigos tą sumą A. N. grąžinti. Dėl to buvo padaryta išvada, kad tai yra jo asmeninės pajamos, kurių jis nedeklaravo, nuo šios sumos ir buvo priskaičiuotas mokestis.
Taigi mokesčių administratoriai padarė išvadą, kad 48 364 Lt suma buvo O. S. gauta kaip paskola iš A. N., jos su UAB „Osnalita“ sudaryta paskolos sutartis buvo garantinio pobūdžio, bet atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi šią sumą privalo grąžinti UAB „Osnalita“, pareiškėjui tokios pareigos grąžinti skolą neliko, todėl nurodyta suma vertinama kaip jo pajamos.
Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2008 10 13 sprendimu Nr. S-221 (7-106/2008) patvirtino VMI 2008 04 10 sprendimą Nr. 68-88. Mokestinių ginčų komisija faktines aplinkybes vertino kiek kitaip. Mokestinių ginčų komisijos sprendime ginčo suma nevertinama kaip O. S. gauta paskola iš A. N., o vertinama, kad tai yra jo asmeninės pajamos, kurios priskiriamos B klasės pajamoms ir apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. MGK tokią išvadą padarė atsižvelgdama į tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp A. N. ir UAB „Osnalitos“. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 04 18 nutartimi UAB „Osnalita“ bankroto byloje kreditorių sąraše 48 364 Lt skola apskaityta A. N.. MGK pasisakė, kad nėra įrodymų, jog nurodyta suma buvo naudojama bendram verslo projektui įnešant šią sumą į Power Commerce LLC.
Teismas daro išvadą, kad MGK sprendime esantis faktų vertinimas atitinka mokestinio ginčo metu surinktiems įrodymams. Iš tiesų paskolos raštelis, kuris pareiškėjo teigimu buvo surašytas, kai A. N. jam perdavė 48 364 Lt sumą, ir kurį pasirašė jis asmeniškai ir A. N., bet kuriame buvo uždėtas Power Commerce LLC antspaudas, neišliko (jo pareiškėjas neteikė viso mokestinio ginčo metu, nors teigė, kad toks raštelis buvo, A. N. iš viso teigė, kad buvo tik paskolos sutartis su UAB „Osnalita“), todėl negalima tvirtinti, kad šią sumą A. N. paskolino pareiškėjui. Tuo labiau tokį faktą neigia ir pats pareiškėjas - tiek skunde teismui, tiek skunduose mokesčių administratoriams pareiškėjas akcentuoja, kad jam A. N. duotoji suma nebuvo paskola jam asmeniškai. Tačiau pareiškėjas neneigia tos faktinės aplinkybės, kad jis asmeniškai šią sumą pinigų gavo iš A. N. ir ji buvo skirta bendram verslo projektui – automobiliui pirkti, siekiant gauti naudą, t. y. norėta automobilį parduoti brangiau ir taip uždirbti. Iš tolimesnių pareiškėjo veiksmų matyti, kad uždirbti siekė ne UAB „Osnalita“, bet pareiškėjas asmeniškai. Pareiškėjas pats asmeniškai 2004 06 02 48364 Lt sumą perdavė firmai Power Commerce LLC. Tai patvirtina Pinigų gavimo kvitas, kuris išduotas asmeniškai O. S., išdavė kvitą firmos Power Commerce LLC įgaliotas atstovas E. M., kvite nurodoma, kad ši suma iš O. S. gauta vilkikui MAN (ne senesnio kaip 1997 m. gamybos) pirkti (MGK byla, tomas I, b. l. 31). Byloje yra ir patvirtinimas, kad Power Commerce LLC savo vardu pardavė R. Š. mezgimo įmonei vilkiką MAN (ten pat, b. l. 32). Taigi šis vilkikas nebuvo įsigytas nei O. S. vardu, nei UAB „Osnalita“ vardu.
Šios ūkinės operacijos aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas E. M.. Jis paaiškino, kad firma Power Commerce LLC, kurios įgaliotu atstovu jis buvo, užsiėmė automobilių prekyba. Tuo momentu pasitaikė galimybė Vokietijoje nebrangiai įsigyti vilkikus, todėl jis pasiūlė O. S. gauti pinigų ir pigiai nusipirkti vieną vilkiką, po to jį parduoti ir taip užsidribti. Liudytojas tuo metu, kai O. S. atnešė jam nurodytą pinigų sumą, buvo kelte, važinėjančiame į Vokietiją, todėl jis tik iš O. S. žodžių žinojo, kad pinigus O. S. davė A. N.. Šios aplinkybės rodo, kad ūkinė operacija buvo atliekama tarp fizinių asmenų, o įformintas pinigų perdavimo faktas buvo tarp fizinio asmens O. S. ir firmos Power Commercial LLC. Nors šiuo atveju visai nesvarbu, kur gautus pinigus panaudojo O. S., ar gavo jis iš tų pinigų panaudojimo savo vardu kokios nors naudos, tačiau iš nurodytų aplinkybių bei įrodymų, paties O. S. paaiškinimų, akivaizdu, kad pinigus jis gavo iš fizinio asmens A. N. ir naudojo tuos pinigus savo nuožiūra, t. y. laisvai šia suma disponavo, pavyzdžiui, galėjo juos įnešti tiek į UAB „Osnalita“ sąskaitą, galėjo panaudoti ir bet kokiai kitai ūkinei komercinei operacijai, tuos pinigus įmokėdamas savo vardu. Tai ir reiškia, kad pareiškėjas pajamas realiai gavo 2004 06 02, nes tą pačią dieną jis laisvai disponavo šia pinigų suma savo vardu. Dėl to šiuo atveju neturi reikšmės ir tai, kokios sutartys tarp A. N. ir UAB „Osnalita“ buvo sudarinėjamos tą pačią dieną (MGK byla, t. I, b. l. 110-111) ir kodėl paskolos suma neatspindėta UAB „Osnalita“ buhalterinėje apskaitoje. Pačios bendrovės, o šiuo atveju bankroto administratoriaus, reikalas yra ginčyti ar pripažinti paskolos sumą pagal sutartį, sudarytą tarp A. N. ir UAB „Osnalita“ 2004 06 02. Tačiau faktai rodo, kad pinigus iš A. N. realiai gavo O. S. ir jis tuos pinigus naudojo savo kaip fizinio asmens vardu bei savo nuožiūra, neturėdamas jokių įsipareigojimų asmeniškai juos grąžinti A. N.. Nei A. N., nei O. S. nepripažįsta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp jų kaip fizinių asmenų, tačiau abu pripažįsta, kad suma buvo perduota O. S., o tai reiškia, kad šią pinigų sumą pareiškėjas gavo be jokių įsipareigojimų juos asmeniškai grąžinti A. N.. Pareiškėjas skunde Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, t. I, b. l. 2) vienareikšmiškai teigia, kad 2004 06 02 A. N. bendram verslo projektui skyrė 48 364 Lt. Nurodė, kad šią sumą A. N. perdavė pareiškėjui. Aiškino, kad tarp pareiškėjo ir A. N. buvo dėl to surašytas paskolos raštelis, kuriame buvo uždėtas Power Commerce LLC antspaudas. Iš visų paaiškinimų akivaizdu, kad pinigai buvo naudojami bendrai ūkinei operacijai ir O. S. juos panaudojo ne kaip UAB „Osnalitos“ pinigus, bet kaip savo asmeninius pinigus. Taigi, jeigu šių pinigų pagrindu atliktos ūkinės operacijos rezultate būtų gauta finansinė nauda, ji tektų asmeniškai pareiškėjui, jis ta nauda galėtų taip pat disponuoti savo nuožiūra. Nors iš A. N. paaiškinimo (MGK byla, t. I, b. l. 129) matyti, kad ji pinigus perdavė O. S. manydama, kad skolina pinigus UAB „Osnalita“, tačiau ji nepareikalavo, kad UAB „Osnalita“ jai išduotų kasos pajamų orderį. Jos subjektyvus manymas šiuo atveju nėra reikšmingas. Reikšmę turi tik tai, kad ji pinigus perdavė O. S. asmeniškai, o jis tų pinigų į UAB „Osnalita“ kasą neįnešė (tai patvirtina skundžiamuose sprendimuose aptarti rašytiniai įrodymai bei pats pareiškėjas), jais disponavo asmeniškai.
Be to, pareiškėjui išlieka galimybė nurodytą pinigų sumą gauti iš Power Commerce LLC arba jo teisių perėmėjo. Pagal pinigų gavimo kvitą (MGK byla, t. I, b. l. 31) 2004 06 02 O. S. šią sumą perdavė vilkikui MAN pirkti. Taigi jis turi galimybę pareikalauti vilkiko arba kvite nurodytos sumos grąžinimo. A. N. taip pat negalėtų iš O. S. reikalauti tokios sumos grąžinimo jai (paskolos raštelio, kurį pasirašė O. S. asmeniškai nėra). Taigi, O. S. gauta suma ar už ją įsigytu vilkiku galėtų toliau disponuoti asmeniškai ir tokia galimybė jam yra išlikusi iki šiol. Tai dar kartą patvirtina, kad O. S. vardu perduota vilkikui pirkti 48 364 Lt suma priklauso jam asmeniškai ir jis gali šia suma disponuoti savo nuožiūra, o tai ir reiškia, kad tai yra jo pajamos, gautos iš kito fizinio asmens 2004 06 02. Tokios pajamos turi būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Šiuo atveju taikytinos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, galiojusio 2004 06 02, nuostatos, nes pagal įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas tokios pajamos yra B klasės pajamos. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies nuostatas tokios pajamos apmokestinamos 33 procentų tarifu. Taigi pajamų mokestis apskaičiuotas teisingai. Delspinigiai priskaičiuoti pagrįstai, nes tai numato Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Bauda apskaičiuota remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi. Darytina išvada, kad paskirta bauda neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio bei to fakto, kad pareiškėjas sąžiningai pripažino gavęs nurodytą pinigų sumą iš A. N. ir panaudojęs ją savo nuožiūra, t. y. jis iš esmės neneigė padaryto pažeidimo aplinkybių, o tiesiog šias aplinkybes kitaip vertino. Dėl to bauda, vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo, mažintina iki 10 procentų dydžio baudos – 10 procentų nuo 15 960 Lt GPM sumos sudaro 1 596 Lt. Atleisti pareiškėją nuo baudos ir delspinigių nėra pagrindų, nustatytų MAĮ 141 straipsnyje. Aplinkybių, kurios galėtų būti atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindu, nenurodė ir pareiškėjas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo O. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SK7-11 ir nustatyti, kad pareiškėjui O. S. skiriama 1 596 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio bauda, bendra priskaityta gyventojų pajamų mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir baudos suma sudaro 17 926 Lt. Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 68-88, nustatant, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SK7-11 tvirtinamas iš dalies, paskirtąją gyventojų pajamų mokesčio baudą mažinant iki 10 procentų dydžio baudos. Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 10 13 sprendimą Nr. S-221(7-106/2008), nustatant, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 04 10 sprendimas Nr. 68-88 tvirtinamas iš dalies, pakeičiant O. S. paskirtą gyventojų pajamų mokesčio baudą iki 10 procentų dydžio baudos.
Likusioje dalyje pareiškėjo O. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.