Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Ignalinos šilas“ pareiškimą skolininkei A. V. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Ignalinos šilas“ pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkei A. V. ir jos sutuoktiniui K. V. asmeninės nuosavybės teise kiekvienam priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, gaunamų iš sutuoktinio K. V. darbinės, intelektinės veiklos, nustatyti, kad skolininkei A. V. ir jos sutuoktiniui K. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio nekilnojamo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-klouno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-ūkinio pastato, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini) pastato-kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš skolininkės A. V. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrines duomenų bylas bei santuokos liudijimo tinkamai pavirtintą kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Pažymi, kad vykdymo procese negali būti neproporcingai pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Skundžiamoje nutartyje suinteresuotu asmeniu nurodyta antstolė R. A., tačiau išieškojimą iš A. V. vykdo antstolė D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/14/00182, todėl antstolė R. A. į procesą įtraukta nepagrįstai, o išieškojimą vykdant antstolė D. P. apie procesą neinformuota.

2. Atkreipia teismo dėmesį, kad buvo sprendžiamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo klausimas, tame tarpe sodybos, kuri yra skolininkės šeimos gyvenamoji vieta, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Todėl tokio svarbumo klausimas, liečiantis šeimos teisinius santykius, o taip pat įvertinant neužbaigtą procesą pagal skolininkės A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012, į skolininkės A. V. teikiamus skundus ir prašymus vykdymo procese, kuriuos teismas mato LITEKO sistemoje, turėjo būti sprendžiamas supaprastinto proceso procedūromis, tačiau žodinio proceso tvarka, pranešus suinteresuotiems asmenims, suteikiant visiems proceso dalyviams dėl pareikšto pareiškimo teikti paaiškinimus žodžiu, taip pat procesinius dokumentus raštu. To nepadarius teismas pažeidė rungimosi ir procesinio teisingumo principus.

3. Teismas, nagrinėdamas išieškotojo pareiškimą, turėjo išsiaiškinti skolininkės A. V. ir jos sutuoktinio ketinimus dėl turto pasidalinimo ir tik tada spręsti, ar išieškotojo pareiškimas tenkintinas. Teigia, kad teismas tik patvirtino įstatyme įtvirtiną sutuoktinių lygių turto dalių prezumpciją, o turtą padalijo taip, kad realus išieškojimas yra negalimas. Todėl teisingiausia ir ekonomiškiausia sudaryti galimybę skolininkei A. V. ir jos sutuoktiniui patiems įstatymo nustatyta tvarka išspręsti santuokoje įgyto turto pasidalinimo klausimą.

4. Pažymi, kad K. J. kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtą, viso 786 450,00 Lt, tame tarpe ir 221 850,00 Lt, gautus iš R. J. pagal 2010 m. balandžio 7 d. preliminariąja sutartį. Visas su nuosavybės teisių atkūrimu O. L. vardu susijęs procesas paremtas klastojimu ir apgaule, nei A. V., nei K. L., apie tai nieko nežinant, todėl negalėjo sukurti jiems prievolių. A. V. baudžiamojoje byloje yra pripažinta nukentėjusiąją.

Ieškovė UAB ,,Ignalinos šilas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą teismo nustatytais terminais nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su sutuoktinių turto dalies nustatymu bei galimybe išieškoti skolą iš kito sutuoktinio gaunamų darbo pajamų.

CPK 2 str. nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nagrinėjamos civilinės bylos pagal skolininkės atskirąjį skundą dalykas – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria nustatyta, kad skolininkei A. V. priklauso ½ bendro sutuoktinių turto dalis. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos.

Teismas pabrėžia, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pažymėtina, kad apeliantė neginčija sutuoktinių bendrosios nuosavybės lygių dalių fakto, o iš esmės ginčija iš jos nustatytos dalies vykdomą išieškojimą vykdymo procese. Pažymėtina, kad argumentai, kurie yra nurodyti atskirajame skunde nėra susiję su teismo apeliantei nustatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, apeliantė atskiruoju skundu to neginčija. Teismas vertina, kad atskirojo skundo argumentai išeina už skundžiamos nutarties dalyko, todėl yra atmetami. Lietuvos Apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu priteisė iš A. V. solidariai su kitu asmeniu ieškovui, teisių perėmėjas UAB „Ignalinos šilas“, 221.850,00 Lt avansą ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi A. V. skola yra asmeninė, kreditorius kreipėsi dėl jos turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu. Teismo vertinimu nebuvo poreikio skirti žodinio teismo posėdžio, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pagrįstai nustatė sutuoktiniams priklausančias lygias viso turto turimas dalis, pabrėžtina, kad nutartimi turtas nebuvo padalintas, nepasikeitė jo teisinis režimas, todėl argumentai, kad lygių sutuoktinių turto dalių nustatymas pažeidžia apeliantės šeimos interesus, yra nepagrįstas.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į procesą įtraukė ne tą antstolę, kuri atlikinėjo vykdymo veiksmus dėl A. V. skolos išieškojimo. Teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas suklydo ir nepagrįstai vietoje antstolės D. P. į procesą įtraukė antstolę R. A.. Tačiau vertintina, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė D. P. nebūtų informuota apie teismo nutartį, pažymėtina, kad abi antstolės dirba vienoje kontoroje tuo pačiu adresu. Taip pat pažymėtina, kad skolininkės A. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012, bei skolininkės A. V. teikiami skundai ir prašymai vykdymo procese, neįtakoja pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytos sutuoktinių turto lygios dalys. Pažymėtina, kad teismas neturėjo išsiaiškinti sutuoktinių ketinimų dėl turto padalijimo, kadangi turto teisinis rėžimas skundžiamos nutarties pagrindu nepakito. Teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl K. J. veikos baudžiamojoje byloje, nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai vertino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu. Teismo vertinu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl išdėstytų aplinkybių, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.