Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-339/2015 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui antstoliui V. D., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, AB DNB bankui, I. P., V. P., antstolei I. G. dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. 1 d. nuostatų, neteisingai išaiškino ir taikė CPK 93 str. 4 d. nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nukrypstant nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

2. Ieškovas varžytinėse parduodamo turto nenupirko ne todėl, kad nenorėjo jo nupirkti, bet dėl to, kad per klaidą pakėlė parduodamo turto kainą iki nerealios sumos ir nebegalėjo tiek mokėti, nes šis turtas nebuvo tiek vertas. Sprendžiant įmokėtų sumų grąžinimo klausimą teismas turėjo aiškintis ar ieškovas padarė klaidą (CK 1.90 str.). Pagal CPK 711 str. 1 d. jei varžytines laimėjęs dalyvis per nustatytą laiką nesumoka visos turto kainos, varžytinių dalyvio mokestis šio kodekso 753 str. nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau šios nuostatos neužkerta ieškovui kelio įrodinėti, kad jis visą turto kainą negali sumokėti dėl per klaidą nerealiai sukeltos turto kainos ir ginčo teisena reikalauti šios sumos sugrąžinimo pagal CK 1.90 straipsnį.

3. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir kitas pagrindas ieškovo sumokėtai sumai grąžinti - ieškovas A. S. Plungės rajono apylinkės teisme prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-94-225/2012, procesas buvo atnaujintas, o 2014 m. gruodžio 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-22-669/2014 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią iš varžytinių parduodamas skolininkų I. P. ir V. P. turtas pripažintas A. S. asmenine nuosavybe pagal 2010-01-15 dienos pirkimo - pardavimo sutartį CK 6.309 str. 3 d. pagrindu. Šia taikos sutartimi A. S. įsipareigojo padengti visas vykdymo išlaidas. Antstolis V. D. nurodytoje byloje buvo trečiuoju asmeniu ir jam buvo žinomos tiek bylos aplinkybės, tiek byloje sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis. Antstolis turėjo teisę ir galėjo vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priimti patvarkymą ir pradinę varžytinių dalyvio įmoką grąžinti klaidą padariusiam ieškovui, tačiau to nepadarė. Todėl už šių lėšų negrąžinimą pagal CK 6.37 str. ir CK 6.210 str. 1 d. jis privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo.

4. Net ir 2014-12-30 Plungės rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. A2-22-669/2014 patvirtinus taikos sutartį, o išieškotojas AB DnB bankas paprašė, kad antstolis nutrauktų vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą gražintų išieškotojui, antstolis V. D. nesutiko su ieškovo ieškiniu ir geranoriškai savo patvarkymu negrąžino jo įmokėtų 11058,00 Lt. Tokie antstolio veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir sąžiningais, jie užkirto kelią ieškovui atsiimti ieškinį CPK 139 str. nustatyta tvarka ir atgauti byloje sumokėtą žyminį mokestį. Dėl tokių antstolio veiksmų ieškovas buvo priverstas turėti didesnes atstovavimo išlaidas. Tokie antstolio veiksmai laikytini piktybiniais ir jam galėjo būti taikoma CPK 95 str. numatyta sankcija. Tokie antstolio veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir tinkamais. Esant tokiom aplinkybėm pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 93 str. 4 d. nuostatas ir ieškovui nepriteisė sumokėto žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidų.

1. Šią civilinę bylą Nr. 2-70-339/2015) ieškovas pradėjo dar 2014 m. balandžio mėnesį, o atsakovu byloje buvo įtrauktas tik VĮ Registrų centras. A. V. D. į bylą atsakovu buvo įtrauktas 2014 m. spalio mėnesį, kuomet ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Tokiu būdu šis civilinis ginčas prasidėjo žymiai anksčiau nei Plungės rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje Nr. A2-22-669/2014. Be to, bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė dėl savo veiksmų: nerūpestingai ir neatidžiai dalyvavo varžytynėse; ne vieną kartą keitė ir tikslino ieškinį šame civiliniame ginče. Tuo tarpu atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. laiku teikė procesinius dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo ir pan. Be to, kaip nurodo ir pats ieškovas, ieškinio reikalavimas yra pripažinti elektronines varžytines Nr. 04661negaliojančiomis, taikyti restituciją ir iš atsakovo antstolio V. D. priteisti 11058 Lt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nei pripažino elektronines varžytynes negaliojančiomis, nei priteisė piginę sumą, t. y. iš esmės netenkino ieškovo reikalavimo, o pirmąją reikalavimo dalį atmetė visiškai. Tokiu būdu vadovaujantis CPK 93str. 2d. ieškovas taip pat neturi teisės reikalauti atlyginti turėtų bylinėjimosi išlaidų.

2. Antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. CPK 711 str. 1 d. nustato antstolio pareigą varžytinių dalyvio mokestį šio Kodekso 753 str. nustatyta tvarka skirti skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, jeigu varžytines laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos. Nagrinėjamoje situacijoje įstatymas nenumato galimybės antstoliui įgyvendinti ieškovo reikalavimą bei grąžinti elektroninėse varžytynėse sumokėtą dalyvio mokestį (varžytines negaliojančiomis galima pripažinti tik CPK 602 str. 1 d. numatytais atvejais), todėl antstolis 2013-07-30 priėmė patvarkymą varžytinių dalyvio sumokėtam mokesčiui taikyti CPK 711 str. l d. numatytas pasekmes. P. P. rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų buvo pripažintas teisėtu. Tokiu būdu tik teismas, kaip vienintelė institucija Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinanti teisingumą, galėjo užpildyti teisinio reglamentavimo spragą ir išspręsti susiklosčiusią padėtį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas savo sprendimu sudarė galimybę ieškovui susigrąžinti sumokėtą dalyvio įmoką. Nepaisant to, ieškovas negerbia jam palankaus teismo sprendimo, pats iš dalies būdamas neatidus ir nerūpestingas, teikia nepagrįstą skundą.

3. VĮ Registrų centras, administruodamas ir tvarkydamas antstolių informacinės sistemos varžytinių posistemį, turi išimtinę pareigą suprogramuoti ir užtikrinti elektroninių varžytinių procesą taip, kad varžytinių dalyvis siūlydamas kainą neturėtų galimybės padaryti techninių ar neatidumo klaidų, susijusių su kainos padidinimu. Tik trečiasis asmuo turi visas galimybes techninėmis priemonėmis apriboti dalyvių klaidos maksimalų dydį (pvz. iki 10-20 proc. punktų nuo turto vertės) arba jas (klaidas) eliminuoti visiškai. Šiuo atveju VĮ Registrų centras neatliko jokių veiksmų ir nevykdė savo pareigos, kad būtų užkirstas kelias susidariusiai situacijai. Be to, ieškovui patikslinus ieškinį bei pakeitus VĮ Registrų centras procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį, teismas neteko galimybės įvertinti VĮ Registrų centras veikimo/neveikimo bei nustatyti jos kaltės laipsnį. Todėl mano, jog apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų privalo būti atlygintos, būtina spręsti trečiojo asmens kaltės laipsnį ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš VĮ Registrų centras.

1. Pagal CPK 703, 713, 717, 724 straipsnius, varžytines skelbia ir sprendimus dėl varžytinių rezultatų priima turtą parduodantis antstolis. VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Antstolių informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-30 įsakymu Nr. 400 (2012-08-24 įsakymo Nr. 1R-223 redakcija), yra Antstolių informacinės sistemos, kurioje vykdomos elektroninės varžytinės, tvarkytojas ir neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad R. V. varžytinėse dalyvavo pirmą kartą, turi regėjimo negalią iš vaikystės, yra darbingas 25 procentus, todėl pasiūlydamas ženkliai didesnę kainą varžytinėse suklydo. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad informacija apie netinkamai išreikštą valią sudaro pagrindą laikyti šią aplinkybę esmine, dėl kurios varžytinės negalėjo būti vykdomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato galimybės ištaisyti varžytinių metu dalyvio klaidingai pasiūlytos kainos, todėl bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos šalims neturėtų būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipdamasis į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė pripažinti elektronines varžytines Nr. 04661 negaliojančiomis, taikyti restituciją ir iš atsakovo antstolio V. D. priteisti 3202,62 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo kaip varžytinių dalyvio mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 57-63). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino iš dalies ieškinį, įpareigodamas antstolį iš antstolio depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovo sumokėtą 3202,62 Eur varžytinių dalyvio mokestį, o likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas. T. y. pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, dalyje dėl elektroninių varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be to, tenkindamas ieškinio dalį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įpareigojimas grąžinti ieškovui varžytinių dalyvio mokestį yra ne taikomos restitucijos pasekmė, o siekis tokiu būdu užpildyti teisinio reglamentavimo spragas ir šitaip sumažinti neigiamus pozityviosios teisės sukeliamus padarinius.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra pagrįstos faktinėmis bylos aplinkybės.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad dar 2013-06-13 patvarkymu antstolis V. D. varžytines Nr. 04661, kuriose buvo pardavinėjamas skolininkams V. P. ir I. P. priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais, esantis Plungėje, Telšių g. 91), paskelbė neįvykusiomis, nes elektronines varžytines laimėjęs ieškovas per nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė visos sumos už pirktą turtą (t. 1, b. l. 6, v. b. Nr. 0047/12/00985/1 b. l. 166). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad varžytinių, kurios dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-03-24) buvo pripažintos neįvykusiomis, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis, o šioje dalyje ieškinį atmetus, nėra pagrindo ir restitucijai taikyti, nes restitucija šiuo konkrečiu atveju reikštų, jog vykusių varžytinių šalys grąžintinos į buvusią iki varžytinių padėtį, t. y. tokiu atveju varžytinėse parduotas turtas grąžintinas skolininkui, o pirkėjo sumokėta varžytinėse parduoto turto kaina grąžintina pirkėjui (CK 6.222 str. 1 d.). Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad formaliai taikant įstatymo normas, ieškovo ieškinys su tokio pobūdžio reikalavimais iš esmės atmestinas, ką pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-22-669/2014 patvirtinta tarp A. S., I. P., V. P. bei AB DNB banko sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Šia taikos sutartimi sutarta, kad I. P. ir V. P. sutinka ir pripažįsta, kad nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais), esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas A. S. asmenine nuosavybe atsižvelgiant į 2010-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.309 str. 3 d. (sutarties 2 p.). Šia taikos sutartimi A. S. įsipareigojo AB DNB bankui padengti skolininkų V. P., I. P. įsiskolinimą, po taikos sutarties įsiteisėjimo bankas nebeturi reikalavimo teisės į V. P., I. P. pagal 2002-12-11 kreditavimo sutartį. Sutarties 7 p. A. S. įsipareigoja padengti visas vykdomosios bylos Nr. 0047/12/00985/1 vykdymo išlaidas (c. b. Nr. A2-22-669/2014 t. 2, b. l. 123-126). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant reikalavimą dėl 3202,62 Eur varžytinių dalyvio įmokos priteisimo iš antstolio V. D., įvertintina tai, kad šiuo atveju jokio sandorio, kurį būtų galima pripažinti niekiniu dėl suklydimo nebuvo, jokie prievoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo antstolio V. D. nesusiklostė, antstolis V. D. vykdomojoje byloje veikė išimtinai pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Tai, kad antstolis veikė pagal įstatymo reikalavimus, yra konstatuota įsiteisėjusiomis Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimis (c. b. Nr. 2-1493-669/2013, b. l. 35-37, 56-58), kuriose buvo nagrinėjamas ieškovo R. V. skundas dėl antstolio V. D. 2013-07-30 patvarkymo, kuriuo varžytinių dalyvio sumokėtam mokesčiui taikytos CPK 711 str. 1 d. numatytos pasekmės – mokestis skirti skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms apmokėti (v. b. Nr. 0047/12/00985/1 b. l. 227, 228, 238-239). Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ne priteisti iš antstolio, o įpareigodamas jį grąžinti iš antstolio depozitinės sąskaitos ieškovo įmokėtą varžytinių dalyvio mokestį, pagrįstai nesivadovavo sandorių negaliojimą reglamentuojančiomis teisės normomis, šiuo atveju CK 1.90 str., reglamentuojančiu dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmes (CK 1.80 sr. 2 d.), o taikė CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju procesinių palūkanų mokėjimas gali būti kildintinas tik iš antstolio V. D. neteisėtų veiksmų – nepagrįstai ieškovui negrąžinant sumokėto varžytinių dalyvio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Tačiau, kaip jau buvo konstatuota, šiuo konkrečiu atveju antstolio neteisėtų veiksmų byloje nenustatyta, todėl šioje dalyje pagrįstai ieškovo ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad norintys dalyvauti varžytinėse asmenys privalo patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu, kuriame nurodyta varžytinių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytinių galimos pasekmės, numatytos šio Kodekso 602, 703, 704, 711, 715, 716, 717, 719 ir 724 straipsniuose, ir patvirtinti, kad nėra šio Kodekso 709 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse (CPK 710 str. 1 d. 1 p.). Viena iš tokių privalomų susipažinti pasekmių yra numatyta CPK 711 str. 1 d. – jeigu varžytines laimėjęs varžytinių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytinių dalyvio mokestis šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

Ieškovas pripažįsta, kad varžytinėse jis dalyvavo, tik neteisingai įvedė sumą, didindamas siūlomą kainą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas užsiregistravo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt aptarnaujančios informacinės sistemos serveryje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96¹ punktas), o tai reiškia, kad susipažino su varžytinių vykdymo tvarka, o tuo pačiu ir CPK 711 str. 1 d. numatytomis pasekmėms. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas pats būdamas neatidus ir nerūpestingas, privalo prisiimti ir savo paties patirtas bylinėjimosi išlaidos, ir tokios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka CPK 94 str. 1 d. nuostatas. Ieškovas, turėdamas regėjimo sutrikimų, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš dalyvaudamas elektorinėse varžytinėse ir kompiuterio klavišais suvesdamas į sistemą keliamos kainos sumą, turėjo pasirūpinti, kad šalia jo būtų asmuo, kuris jam padėtų ar patikrintų atliktos operacijos teisingumą, tačiau to nepadarė, todėl privalo prisiimti ir dalį savo apdairių veiksmų sukeltų pasekmių, nagrinėjamu atveju savo paties patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl išdėstyto, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą.