Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. (I. K.) ir jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. K. gynėjo advokato Ruslan Mazurov apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo I. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laiduotoju paskirtas F. K. (F. K.). Baudžiamoji byla I. K. nutraukta.

Laiduotojas F. K. įpareigotas sumokėti teismo paskirtą užstatą per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2020 m. gruodžio 21 d. (imtinai).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš I. K. priteista 14,98 Eur (keturiolika eurų ir devyniasdešimt aštuoni ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. S. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Višinskienės prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkintas visiškai ir iš I. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. S. naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį Ž. S.: jis, 2020 m. kovo 9 d., apie 11 val. 40 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), po konflikto su nukentėjusiuoju Ž. S., iš automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės paėmęs kirvį „Fiscar“ ir pasivijęs bėgusį nuo jo nukentėjusįjį Ž. S., vieną kartą kirvio kotu sudavė jam į kairį petį, padarydamas kairės krūtinės ląstos sumušimą.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje konstatuota, kad I. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius Nustačius BK 40 straipsnyje numatytus pagrindus, jam taikytas laidavimas bei baudžiamoji byla nutraukta.

3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – nukentėjusiojo Ž. S. civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, priteisti iš I. K. ne daugiau kaip 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; taip pat iš I. K. priteisti ne daugiau kaip 300 Eur nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

3.1. Skunde cituojant teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teigiama, kad šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Ž. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2020 m. kovo 9 d. apie 11.30 val. prie kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), vieną kartą kastuvo mediniu kotu sudavė I. K. per dešinės rankos žastą, dėl ko jam buvo padaryta kraujosruva, taip pat vieną kartą mediniu kastuvo kotu sudavė jam per dešinės rankos plaštaką, dėl ko ji ištino. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad viena iš lengvinančių aplinkybių yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo nuo civilinės atsakomybės gali būti atleistas dėl nukentėjusio asmens veiksmų, kurie pasireiškia tuo, jog nuostoliai atsirado ar padidėjo dėl paties nukentėjusiojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, jis atliko veiksmus, kurie sudaro pagrindą atleisti I. K. nuo civilinės atsakomybės arba ją mažinti, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju turėtų būti ne daugiau kaip 300 Eur.

3.2. Gynėjas, ginčydamas nukentėjusiajam priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas ne kartą yra šį dydį sumažinęs, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl byla negali būti laikoma sudėtinga ar didelės apimties. Iš esmės advokato išlaidas sudaro nedidelės apimties civilinio ieškinio paruošimas ir šių reikalavimų pakartojimas teisme. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į jau aptartą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad konfliktas buvo pradėtas paties nukentėjusiojo ir jo veiksmai sudaro pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės arba jos apimtį sumažinti.

5. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais. Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis diskutuotinas, tačiau apeliacinį skundą prašė atmesti.

5.1. I. K. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė abejones ir dėl iš jo ginamojo priteisto turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, teigdamas, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys turtinės žalos dydį. Tačiau baudžiamojo proceso nuostatos nenumato galimybės proceso dalyviams papildyti apeliacinius skundus ar pateikti papildomus apeliacinio skundo argumentus, dėl šios priežasties gynėjo teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl turtinės žalos pagrįstumo nevertintini.

Motyvuojamoji dalis

6. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniame skunde nėra prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį, nėra keliamas įrodymų pakankamumo ar I. K. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką klausimas, tačiau prašoma pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pakeisti, sumažinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 Eur bei sumažinant jam iš I. K. priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį iki 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl iš I. K. nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio

8. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

9. Pažymėtina, kad nors teismų praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose inkriminuojama BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, yra pakankamai gausi, tačiau dėl itin plataus spektro aplinkybių, kurias nustačius asmens veiksmai kvalifikuojami pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, asmenims nustatomų sveikatos sutrikdymų masto ir pobūdžio, priteistinos minimalaus ir maksimalaus dydžio neturtinės žalos ribos nėra vienareikšmės. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Taigi teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

10. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi I. K. prieš jį panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą kirvio kotu sudavė jam į kairį petį. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam buvo konstatuotas kairės krūtinės ląstos sumušimas. Civiliniame ieškinyje patirtą neturtinę žalą įvertinęs 3 000 Eur, nukentėjusysis nurodė, kad jis įvykio metu patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, stresą, jį kankina nemiga, kadangi kai I. K. vijosi jį su kirviu, jis baiminosi dėl savo gyvybės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo sunkių pasekmių, liekamųjų reiškinių nekilo, kaltininkas yra nedirbantis, pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1 500 Eur. Skundžiamame nuosprendyje buvo nurodyta, jog šis žalos dydis atitinka aukštesnės instancijos teismo formuojamą praktiką baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-634/2020. Tačiau sutikti su tokia teismo išvada pagrindo nėra.

11. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nukentėjusiajam sunkių pasekmių, liekamųjų reiškinių dėl patirto fizinio smurto nekilo, tačiau vis tik teismas nepakankamai atsižvelgė į veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, fizinio smurto vienkartinį ir trumpalaikį pobūdį. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu – vieną kartą suduodant į kairį petį. Nors neabejotina, kad I. K. pasirinktas įrankis – kirvis pagal savo pobūdį sukėlė nukentėjusiajam išgąstį, baimę dėl galimų kilti pasekmių sveikatai, tačiau vis tik, vien ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama, kadangi būtina atsižvelgti į realiai kilusius padarinius. Šiuo atveju nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas pasireiškė pavieniu sužalojimu – kairės pusės krūtinės ląstos sumušimu.

12. Pagal fizinio smurto panaudojimui pasirinktą įrankį – kirvį panašioje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-393-489/2017 nukentėjusiam asmeniui dėl prakirstos lūpos (kirviu buvo suduota į gyvybiškai svarbią galvos sritį) buvo priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 medine atraiža sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarius veido ir kairiojo peties sumušimus, muštinę žaizdą dešiniame kelyje ir taip nežymiai jį sužalojus, tai yra esant daugybiniams sužalojimams, nukentėjusiam asmeniui buvo priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toje pačioje byloje kitam asmeniui padarius poodinę dešinio antakio kraujosruvą bei patinimą iš kaltininko buvo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-719/2020 nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kaktos, nugaros odos nubrozdinimais, pakaušio poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės ausies lezgelio odos nubrozdinimu, dėl ko jam priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kasacinėse bylose Nr. 2K-220-628/2019 priteista 500 Eur dėl poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, smakre, pakaušyje, pilve, kairiame šone, juosmenyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimo dešinės plaštakos penktame piršte, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje; Nr. 2K-180-719/2020 priteista 500 Eur dėl ne mažiau kaip dviejų smūgių į įvairias kūno vietas; Nr. 2K-48-495/2021 priteista 1 000 Eur dėl poodinių kraujosruvų dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimų abiejuose dilbiuose. Taigi atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos dydis esant nežymiam sveikatos sutrikdymui siekia 1 000 Eur, o didesnis jos dydis įprastai priteisiamas išimtiniais atvejais (pvz. esant dantų išmušimui, daugybiniams sumušimams ir pan.), kuomet pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijus jie nepriskirtini nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tačiau pagal savo padarinius sveikatai vertintini kaip reikšmingai pavojingesni.

13. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatant neturtinės žalos dydį buvo remiamasi apeliacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-634/2020, kurioje konstatuota, kad 1 500 Eur suma neturtinei žalai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atlyginti yra teisinga ir pagrįsta. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką bei teisės taikymo taisykles formuoja kasacinis teismas. Nors teismai, priimdami procesinius sprendimus, yra saistomi ir kitų teismų bei savo pačių priimtuose sprendimuose formuojamos praktikos, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl būtent aptariamoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatytas žalos dydis ar aplinkybės yra vertintinos nustatant žalos dydį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad minėtoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiam asmeniui sveikatos sutrikdymas buvo padarytas pakartotiniais smurtiniais veiksmais – suduodant kumščiu į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, taip pat spiriant. Be to, kaltininkas, tęsdamas savo veiksmus, užlipęs ant nukentėjusiojo vairuojamo važiuojančio šiukšliavežio, tęsė savo smurtinius veiksmus, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei faktinės bylos aplinkybės, nei nukentėjusiesiems padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra tapatūs ar savo esme panašūs aptartai situacijai ir dėl šios priežasties negali būti vertinami kaip pagrindas nustatant neturtinės žalos dydį.

14. Šiuo atveju, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas po to, kai tarp jo ir I. K. kilo žodinis konfliktas. Asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad įtakos fiziniam smurtui panaudoti turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl to paties įvykio, kuri šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Taigi teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Į šias aplinkybes teismų praktikoje atsižvelgiama tiek skiriant kaltininkui bausmę, tiek ir nustatant nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį.

15. Taigi šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog tam tikrais atvejais žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens provokuojantis elgesys padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Be to, galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muštynių) situacijai, vienas prieš kitą smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieš kitą (nenustačius būtinosios ginties situacijos). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų inkriminuotų skirtingų konflikte dalyvavusių asmenų nusikalstamų veikų sprendžiami skirtingose baudžiamosiose bylose, atskirai turi būti nustatomos ir byloje įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su būtent kiekvieno iš jų atliktais neteisėtais veiksmais. Taigi vien tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje atsakomybėn traukiamas asmuo yra nukentėjusysis šioje baudžiamojoje byloje, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jo elgesys vertintinas kaip provokuojantis. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekviena byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis), o teismo nuosprendis grindžiamas tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y. įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Dėl to tais atvejais, kai skirtingose bylose nagrinėjamos aplinkybės dėl to paties įvykio yra susijusios, išvados dėl asmens kaltumo gali ir turi būti grindžiamos būtent konkrečioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais, kaip tai nustatyta BPK normose, reglamentuojančiose nagrinėjimo teisme ribas, įrodinėjimą baudžiamajame procese ir nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrindimą.

16. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad įtakos I. K. elgesiui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, vertinant neturtinės žalos atlyginimo kontekste, nepakanka. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad konfliktas kilo būtent nukentėjusiajam išprovokavus. Įvykio vietoje buvę liudytojai D. D. ir A. Š. nurodė, kad dar pastato viduje girdėjo besiginčijančius abu konflikte dalyvaujančius asmenis. Nors liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis matė, kaip Ž. S. konfliktui persikėlus į lauką mojavo pagaliu prieš I. K., tačiau kas vyko po to, jis teigė nematęs. Liudytojas D. D. taip pat nurodė matęs nukentėjusįjį, laikantį pagalį, tačiau jis ir I. K. tik parėkavo, apsiramino, išmetė pagalį ir viskas. Pats nukentėjusysis taip pat nepatvirtino prieš I. K. panaudojęs fizinį smurtą. Nors ši aplinkybė gali būti vertinama kaip Ž. S. subjektyviai dėstoma versija jam pačiam iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl šio įvykio, tačiau šiuo atveju vertinant I. K. veiksmus, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad Ž. S. veiksmai (žodžiai, smurto panaudojimas ar pan.) buvo nukreipti siekiant išprovokuoti I. K. atlikti smurtinius veiksmus. Įvertintina ir tai, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį I. K. panaudojo jau po to, kai Ž. S. buvo pasitraukęs iš konflikto vietos, o pamatęs artėjantį I. K. jis dar ir pradėjo bėgti.

17. Vis tik, nors šiuo atveju negalima konstatuoti, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį konflikto metu, tačiau kitos jau aptartos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžiu, jam kilusiais padariniais, sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Kaip jau minėta, itin reikšmingų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai fizinio smurto panaudojimas nesukėlė. Kaip matyti iš jo paties teiginių, sudavus smūgį, jam kraujas nebėgo, buvo tik sumušimas. Nors nukentėjusysis teigė skausmą jautęs apie mėnesį, be to, iki šiol jaučiantis baimę, nerimą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis dėl įvykio būtų patyręs stiprų emocinį ar psichinį sukrėtimą. Taigi nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei įvertinant kaltininko elgesį baudžiamojo proceso metu, jo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, pajamų šaltinio neturėjimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje mažintinas, nustatant, kad iš I. K. nukentėjusiojo naudai priteistina 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio

18. Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl iš I. K. nukentėjusiojo naudai priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio. Skunde teigiama, kad pagal nukentėjusiajam suteiktų paslaugų apimtį bei įvertinus jo paties elgesį konflikte, jam turėtų būti priteisiama ne didesnė kaip 300 Eur suma už advokato suteiktas atstovavimo paslaugas. Pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

20. Šioje baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu iš I. K. buvo priteista 1 000 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo atstovės advokatės dalyvavimas teisminiame procese neapsiribojo tik civilinio ieškinio pateikimu ir jo papildomu pagrindimu teisiamajame posėdyje. Atstovė aktyviai dalyvavo procese, prašydama išreikalauti įrodymus, teikė dokumentus dėl nukentėjusiojo negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje ir nedarbingumo bei kitus dokumentus, susijusius su baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, rengė skundą nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu dėl atsisakymo išduoti liudijimą. Teismo procesas pirmosios instancijos teisme užtruko pusę metų. Nors I. K. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė sprendžiant dėl nukentėjusiojo realiai patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo negali būti suabsoliutinama. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. K. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių ateityje jis negalės užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio, gauti pajamų.

21. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės objektyviai nepagrindžia vertinimo, kad nukentėjusiojo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra neproporcinga ir neatitinkanti teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų. Tuo tarpu skundo argumentai, jog priteistinos atstovavimo išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į tai, kad kaltininko elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, atmetami jau aptartais motyvais, kurie išdėstyti vertinant nukentėjusiajam nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti šią I. K. gynėjo skundo dalį ir sumažinti nukentėjusiajam priteistų jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį teisinio bei faktinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens I. K. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiojo Ž. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš I. K. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.