Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-12 · Byla Nr. ATP-885-658/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-09-07Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
ATP-885-658/2012
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00435-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 47.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-885-658/2012;Proceso Nr. 4-09-3-00435-2012-3;Procesinio sprendimo kategorija: 47.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus specialistas surašė V. Z. (toliau – pareiškėja) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012-07-26 11 val. atlikus individualios įmonės „V.“ operatyvų veiklos patikrinimą, teikiant vandens dviračių ir valčių nuomos paslaugas (duomenys neskelbtini) ežere, Druskininkų mieste, įmonės įgaliotas asmuo V. Z. nepateikė, nes neturėjo, leidimo, suteikiančio teisę teikti – vandens atrakcionų, vandens dviračių ir valčių nuomos paslaugas (duomenys neskelbtini) ežere, Druskininkų mieste. Tolesnio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad už valčių ir vandens dviračių nuomą individuali įmonė „V.“ gavo: 2012 m. gegužės mėn. – 620 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 2 900 Lt, iki 2012 m. liepos mėnesio 25 d. - 5500 Lt pajamų (iš viso – 9020 Lt). Individuali įmonė „V.“ vandens dviračius ir valtis nuomoja pagal nuomos sutartį, 2012-05-01 sudarytą su V. Z. individualia įmone. Šiais veiksmais individualios įmonės „V.“ įgaliotas asmuo V. Z., vykdydama veiklą be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio, ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-03-28 sprendimu Nr. T1-62 patvirtintų Rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Druskininkų savivaldybės teritorijos viešosiose vietose išdavimą nuostatų 2 punkto nuostatas, t.y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu V. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas pažymėjo, jog iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog individualios įmonės „V.“ savininkė yra V. S., kuri nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. yra vaiko priežiūros atostogose, įmonės direktorės pareigas nuo 2010 m. kovo 20 d. iki šiol eina V. P., tačiau su ja faktiškai darbo sutartis yra nutraukta (aplinkybės, jog darbo sutartis su V. P. nutraukta, tačiau apie tai nepranešta juridinių asmenų registrui, teismo posėdyje Institucijos atstovas neginčijo, nes šis faktas paaiškėjo, patikrinus VSDFV apdraustųjų duomenų bazę). Įvertinus tai, jog pagal LR valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teismas sprendė, jog įgaliojimą atstovauti įmonę turėjusi V. Z. nėra individualios įmonės „V.“ vadovė (direktorė), todėl administracinę bylą nutraukė, nesant ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (specialaus subjekto).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja yra netinkamas ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. Pagal LR Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą - individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas - įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, o 4 dalyje, - kad kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Individualios įmonės „V.“ savininkė yra patrauktos administracinėn atsakomybėn pareiškėjos, kuri tuo pačiu metu yra ir šios įmonės darbuotoja, dukra V. S. (pastaroji nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. yra vaiko priežiūros atostogose). Apelianto nuomone, pagal 2011 m. gegužės 4 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą (pavedimo sutartį) V. Z. patikrinimo metu buvo faktinė vienasmenė individualios įmonės „V.“ vadovė ir visų reikalų tvarkytoja (šią aplinkybę ji pati patvirtino teismo posėdyje), nes Juridinių asmenų registre įregistruota vadovė V. P. iš darbo individualioje įmonėje „V.“ buvo atleista 2010 m. rugsėjo 6 d., ir apie tai buvo tinkamai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnį, pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. CK 6.757 straipsnis nustato, kad pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Skundo autoriaus nuomone, ankščiau nurodytos aplinkybės ir 2011 m. gegužės 4 d. įgaliojimu V. Z. suteiktos teisės, leidžia manyti, jog pareiškėja pažeidimo padarymo metu buvo individualios įmonės „V.“ direktorė (vadovė) pagal civilinę (pavedimo) sutartį.

Skunde taip pat nurodoma, jog suabejojus V. Z. vadovavimo individualiai įmonei teisėtumu, apylinkės teismas nepagrįstai neišreikalavo individualios įmonės „V.“ nuostatų, neapklausė savininkės V. S. ir registre įregistruotos, tačiau realiai nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. nebeinančios direktorės pareigų, V. P.. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs bylos nagrinėjimo metu nurodytų asmenų liudytojais, nukrypo nuo susiklosčiusios praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, nagrinėjant bylą, iš VSDFV teritorinio skyriaus nepagrįstai neišreikalauti duomenys apie vaiko priežiūros atostogų suteikimą V. S. ir V. P. atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nesigilindamas į byloje esančių įrodymų turinį, taip pat pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl, nutarimą panaikinus, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Z. prašo nutarimo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 256 ir 284 str.) Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, administracinėje byloje turi būti įrodyta nusižengimo, numatyto administracinio teisės pažeidimo kodekse, sudėtis.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Ginčo dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio (vandens atrakcionų, vandens dviračių ir valčių nuomos paslaugų (duomenys neskelbtini) ežere, Druskininkuose, teikimo be leidimo) nėra, skundu apeliantas kelia klausimą, jog patraukta administracinėn atsakomybėn pareiškėja buvo nepagrįstai pripažinta neturinti specialaus subjekto (įmonės vadovės) statuso pagal jai suteiktą įgaliojimą (pavedimo sutartį).

Nesutikdamas su šiais skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal LR individualių įmonių įstatymą šio juridinio asmens savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas - įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (7 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog individualios įmonės „V.“ savininkė yra V. S., įmonės vadovė nuo 2010 m. kovo 20 d. paskirta V. P.. Tiek administracinėn atsakomybėn patraukta V. Z., tiek Institucijos atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog juridinių asmenų registre nurodyta individualios įmonės „V.“ vadovė V. P., realiai šių pareigų nebeina nuo 2010 m. rugsėjo 6 d., nors šis juridinis darbo santykių su vadove nutraukimo faktas registre ir neįregistruotas (apylinkės teismui abejoti šiuo faktu neleido ir Institucijos atstovų teiginiai, jog apie darbo sutarties nutraukimą su V. P. buvo tinkamai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui). Taigi, susiklosčius aptariamai situacijai, atsižvelgiant į specifinį individualios įmonės teisinį statusą (supaprastinti (sutampantys) valdymo organų ir savininko kompetencijų ir struktūriniai-organizaciniai teisiniai santykiai, lemia ne tik neribotą (savininko) civilinę atsakomybę pagal juridinio asmens prievoles, bet ir tiesioginę atsakomybę pagal kitas teisės šakas, jei savininkas ir vadovas sutampa), patraukta administracinėn atsakomybėn V. Z., kuri, apelianto teigimu, taip pat yra ir šios įmonės darbuotoja, buvo pagrįstai laikyta netinkamu subjektu pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį. Nutraukus darbo sutartį su vadove (kaip minėta šį faktą patvirtino abu priešingus interesus turėję byloje dalyvaujantys asmenys), ir nepaskyrus kito vadovo, individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis tokio juridinio asmens valdymo organas (net jei tuo metu eina atostogas), tačiau V. S. už ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nebuvo.

Iš byloje esančio individualios įmonės „V.“, atstovaujamos būtent savininkės V. S., 2011 m. gegužės 4 d. išduoto įgaliojimo (pavedimo sutarties), įgaliotinei V. Z. iš tiesų buvo pavesta atlikti įmonės vardu įvairius teisinius veiksmus (valdyti, naudotis ir eksploatuoti nuosavybės teise priklausantį turtą; sudaryti įvairius sandorius, valdyti pinigines lėšas, užtikrinti prievolių vykdymą, atstovauti įmonės interesus ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šią sutartį apylinkės teismas irgi įvertino teisingai, nes pagal pavedimo sutartį (tuo labiau, jeigu vadovo paskyrimo faktas neįregistruotas viešame registre), įgaliotiniui negalima pavesti atlikti individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų, taip perkeliant šiam asmeniui specialią juridinių asmenų vadovų atsakomybę pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje negalima plečiamai aiškinti įstatymo, reglamentuojančio spec. subjekto- individualios įmonės vadovo – atsakomybės ribas, nes taip aiškinant, išeitų, jog ir už bet kurį ATPK pažeidimą IĮ vadovas neatsakytų, jei būtų su kitu asmeniu sudaręs ir net viešame registre neįregistravęs civilinės sutarties. Tai prieštarautų aplamai viešosios teisės normų paskirčiai ir nepagrįstai sudarytų sąlygas išvengti atsakomybės įmonės vadovui, kuris nevykdo, ar netinkamai vykdo įstatymu jam priskirtas pareigas.

Taigi, apkaltinus dėl pažeidimo įvykio netinkamą subjektą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta pagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl aptariamą klausimą nagrinėjant iš naujo, skundo argumentai dėl duomenų neišreikalavimo, būtinybės apklausti liudytojus, teisinės reikšmės neturėtų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis