- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-1598-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02095-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Ieškovas
- UAB „Hidrona“
- Trečiasis asmuo
- M. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1598-826/2014
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-02095-2013-3)
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Hidrona“ ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys M. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuotekų sklendę iš ieškovės nuotekų tinklo nuotekų šulinyje, kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti atsakovei 100,00 Lt baudą ieškovės naudai, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei tai padaryti pačiai atsakovės sąskaita ir priteisti iš atsakovės 330,00 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo infrastruktūra, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-05-28 atsakovė, neinformavusi nuotekų tinklo savininkės, neturėdama jos sutikimo, ėmė vykdyti sklendės montavimo darbus ieškovės tinklo dalyje, įkišant apie vieno metro ilgio konstrukciją į ieškovei priklausančią vamzdžio atšaką. Mano, kad atsakovės savavaldžiavimas svetimoje nuosavybėje padarė žalos ne tik teisėtiems ieškovės interesams, bet ir sukėlė nuotekų avariją, dėl kurios įvyko nuotekų išsiveržimas į aplinką. Prie ieškovės prisijungę abonentai buvo priversti mobiliomis transporto priemonėmis išvežti nuotekas į alternatyvias nuotekų valyklas, dėl to ieškovė neteko dalies pajamų. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama išmontuoti sklendę, tačiau atsakovė į prašymą nereagavo. Dėl neteisėtų ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta ne tik atitraukti savo darbuotojus nuo tiesioginio darbo, bet ir iškviesti antstolę faktinių aplinkybių konstatavimui, dėl to patyrė 330,00 Lt išlaidų, kurios laikytinos ieškovės nuostoliais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuotekų sklendę (jos dalį) iš ieškovės nuotekų tinklo nuotekų šulinyje Nr. 221, kuris yra trečiajam asmeniui M. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, priteisė ieškovei iš atsakovės 300,00 Lt nuostolių atlyginimo, nurodė atsakovei, jog jei per nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, jai bus skiriama 10 Lt bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog 2013-08-14 tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudaryta buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r., panaudos sutartis Nr. 2013/SUT.05-66/AS-575. Antstolės A. Ž. 2013-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2013-05-28 Kretingalės miestelyje netoli Klaipėdos gatvės esančiame nuotekų šulinyje AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai montavo sklendę. Ieškovė 2013-05-28 raštu kreipėsi į atsakovę, ragindama iki 2013-05-29 15.00 val. pašalinti neteisėtai įrengtą įrenginį. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad atsakovė dalį sklendės mechaniniu būdu įmontavo į ieškovei nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus. Duomenų, kad dėl šios sklendės sumontavimo ieškovė patyrė nuostolių, į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nebeliko ginčo dėl sklendės išmontavimo, nes atsakovė sutinka išmontuoti sklendę ir tai norėjo atlikti dar 2013 m. vasarą, tačiau taip pat nurodo, kad sklendę sutinka išmontuoti su sąlyga, kad būtų leista atlikti ir kitus papildomus darbus. M. J. sutinka šulinyje Nr. 221, esančiame jo žemės sklype, leisti atlikti sklendės išmontavimo darbus, tačiau nesutinka, kad būtų atlikti papildomi darbai. Atsakovė nuo 2012-01-01 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tai yra atsakovei pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 2 d. yra suteikta išimtinė teisė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktu, viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą, nes tik taip jis gali užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą. Infrastruktūra ir kitas turtas pripažįstami teisėtai valdomais, kai jie valdomi sutarčių pagrindu arba infrastruktūra bei turtas naudojami teismo sprendimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovei, kaip viešąją paslaugą tiekiančiam asmeniui, buvo žinoma, kad viena iš trijų nuotekų atšakų, prie kurios buvo montuojama sklendė, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Duomenų, kad tarp atsakovės ir ieškovės būtų sudaryta kokia nors sutartis dėl naudojimosi ieškovei priklausančia nuotekų linija, ar teismo sprendimo, patvirtinančio tokią atsakovės teisę, byloje nėra. Todėl atsakovė, atlikdama bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais, turėjo apie tai informuoti ieškovę iš anksto ir gauti ieškovės sutikimą arba kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, be ieškovės sutikimo sumontuodama nuotekų sklendę, pažeidė ieškovės, kaip nuotekų vamzdyno savininkės, teises, todėl atsakovė turi pašalinti sumontuotą sklendę (jos dalį), patenkančią į ieškovės nuotekų tinklus. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šioje byloje teismas konstatavo, kad atsakovė be teisinio pagrindo ginčo sklendę įmontavo į ieškovės nuosavybės teise valdomus nuotekų tinklus, tokiais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės, kaip daikto savininkės, interesus. Atsakovė, siekdama užfiksuoti pažeidimą, kvietėsi antstolį, kad šis konstatuotų faktines aplinkybes, dėl to patyrė 330,00 Lt išlaidų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė tik iš dalies įrodė jai padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovei iš atsakovės priteisė 300,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimą priteisti 30,00 Lt už 2013-06-03 antstolės atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą Nr. 75-13-22 teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes šiuo protokolu aplinkybės buvo konstatuotos po sklendės sumontavimo.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti pašalinti sklendę, nes atsakovė dar iki ieškinio pateikimo teismui norėjo tai padaryti. Pagrindinė priežastis, trukdanti išmontuoti sklendę, yra trečiojo asmens M. J. veiksmai, tačiau ieškovė jokių reikalavimų M. J. nereiškia. Taigi ieškovės ieškinys nepagrįstas ir pateiktas siekiant ne apginti ieškovės teises, o piktnaudžiaujant procesu. Be to, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė Civilinio kodekso normas bei specialiųjų įstatymų nuostatas. Teismas neteisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius santykius. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 nustatyti faktai turi reikšmės nustatant šios bylos aplinkybes. Jie rodo, jog: a) tarp šalių nuo 2014-01-01 faktiškai susiklostė tokie santykiai, kad atsakovė naudoja ginčo tinklus viešųjų paslaugų teikimui; b) ieškovė neginčija tinklų naudojimo fakto ir reikalauja atlyginimo už naudojimąsi tinklais nuo 2012-01-01, taip pat prašo pakeisti naudojimosi tinklais tvarką – perleisti jai teisę ir pareigą eksploatuoti tinklus. Kol tinklų eksploatavimo tvarka nepakeista, nėra pagrindo trukdyti viešosios paslaugos tiekėjui vykdyti jo funkcijas, konkrečiai – nustatyti jam pareigą gauti tinklo savininko sutikimą kiekvienam eksploatavimo veiksmui. Teismo išvada, kad antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėta suma yra ieškovės nuostoliai, nepagrįsta, nes tai yra bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Atsakovė nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu nes: 1) ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti pašalinti sklendę, nes atsakovė dar iki ieškinio pateikimo teismui norėjo tai padaryti. Pagrindinė priežastis, trukdanti išmontuoti sklendę, yra trečiojo asmens M. J. veiksmai, tačiau ieškovė jokių reikalavimų M. J. nereiškia; 2) teismas neteisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius santykius; 3) teismo išvada, kad antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėta suma yra ieškovės nuostoliai, nepagrįsta, nes tai yra bylinėjimosi išlaidos.
Dėl ginčo tarp šalių nebuvimo
Atsakovė skunde nurodo, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl nuotekų sklendės pašalinimo, tam trukdo tik M. J. veiksmai, tačiau jokių su tuo susijusių reikalavimų ieškovė M. J. nereiškia. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog byloje ginčo dėl sklendės išmontavimo iš esmės nebeliko, nes atsakovė sutinka išmontuoti sklendę. Taigi atsakovė iš esmės neginčija būtinybės išmontuoti sklendę, tačiau to nedaro, nors nėra objektyvių kliūčių, trukdančių atsakovei šiuos veiksmus atlikti, – M. J. šiam konkrečiam veiksmui neprieštarauja, tik nesutinka, kad būtų atlikti papildomi darbai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad papildomų darbų atlikimo būtinybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškovė reiškia tik reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti sklendę. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovė šioje byloje savarankiškų reikalavimų dėl būtinybės atlikti kažkokius papildomus darbus, susijusius su sklendės išmontavimu, nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią dalį ieškinio tenkino.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo
Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius santykius, susijusius su naudojimusi ginčo nuotekų tinklais. Civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 nustatyti faktai, atsakovės teigimu, rodo, jog: 1) tarp šalių nuo 2014-01-01 faktiškai susiklostė tokie santykiai, kad atsakovė naudoja ginčo tinklus viešųjų paslaugų teikimui; 2) ieškovė neginčija tinklų naudojimo fakto ir reikalauja atlyginimo už naudojimąsi tinklais nuo 2012-01-01, taip pat prašo pakeisti naudojimosi tinklais tvarką – perleisti jai teisę ir pareigą eksploatuoti tinklus. Teigia, kad kol tinklų eksploatavimo tvarka nepakeista, nėra pagrindo trukdyti viešosios paslaugos tiekėjui vykdyti jo funkcijas, konkrečiai – nustatyti jam pareigą gauti tinklo savininko sutikimą kiekvienam eksploatavimo veiksmui. Kolegija pažymi, jog byloje Nr. 2-542-524/2014, kurioje neva nustatytais faktais remiasi atsakovė, sprendimas dar nėra priimtas, o šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir reiškiami reikalavimai, nesant galutinio teismo sprendimo byloje, nesudaro pagrindo teigti šias aplinkybes iš tiesų egzistuojant. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Atsakovės nurodomos aplinkybės neatitinka prejudicinių faktų sąvokos, todėl teismui neprivalu jomis vadovautis.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog atsakovei, kaip viešąją paslaugą tiekiančiam asmeniui, buvo žinoma, kad viena iš trijų nuotekų atšakų, esanti šulinyje Nr. 221, prie kurios buvo montuojama sklendė, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Duomenų, kad tarp atsakovės ir ieškovės būtų sudaryta kokia nors sutartis dėl naudojimosi ieškovei priklausančia nuotekų linija, ar teismo sprendimo, patvirtinančio tokią atsakovės teisę, 2013-05-28 montuojant sklendę, nenustatyta. Panaudos sutartis dėl šulinio Nr. 221 tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės buvo sudaryta jau po sklendės sumontavimo – 2013-08-14. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktą viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą, nes tik taip jis gali užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą. Infrastruktūra ir kitas turtas pripažįstami teisėtai valdomais, kai jie valdomi sutarčių pagrindu arba infrastruktūra bei turtas naudojamas teismo sprendimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis ir teisės aktų nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, prieš atlikdama bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais, turėjo apie tai iš anksto informuoti ieškovę ir gauti ieškovės sutikimą arba kreiptis į teismą, tai yra ginčą spręsti įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo
Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 300,00 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, jog ieškovė, siekdama užfiksuoti jai nuosavybės teise priklausančio daikto valdymo pažeidimą, kvietėsi antstolį, kad pastarasis konstatuotų faktines aplinkybes, už antstolio paslaugas sumokėjo 330,00 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tik iš dalies įrodė jai padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 300,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimą priteisti 30,00 Lt už 2013-06-03 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą Nr. 75-13-22 teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog šiuo protokolu aplinkybės buvo konstatuotos po sklendės sumontavimo. Atsakovės nuomone, ieškovės patirtos išlaidos turėjo būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir paskirstytos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.
Ieškovė pateikė įrodymus, jog antstolei A. R. Ž. už faktinių aplinkybių konstatavimą pervedė 330,00 Lt (tomas I, b. l. 29-32, 131-132). Civilinio proceso kodekso 635 straipsnio, reglamentuojančio faktinių aplinkybių konstatavimą, 4 dalyje numatyta, jog antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju ieškovė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais rėmėsi kaip ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtinančiomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl antstolei sumokėtos sumos yra procesinio pobūdžio ir priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės nurodytos sumos nelaikytinos nuostoliais civilinės atsakomybės taikymo prasme, nes yra pernelyg tolimas atsakovės elgesio padarinys, t. y. šios išlaidos nėra taip susijusios su atsakovės veiksmais, kad pagal savo ir civilinės atsakomybės prigimtį galėtų būti laikomos atsakovės veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Tokią išvadą lemia tas faktas, jog ieškovė šias išlaidas patyrė savo iniciatyva ir jos nebuvo neišvengiama atsakovės veiksmų pasekmė. Nurodytais motyvais ieškovės prašytą priteisti sumą priskyrus prie bylinėjimosi išlaidų, jos paskirstytinos tarp šalių pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 300,00 Lt nuostolių atlyginimo, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuotekų sklendę iš ieškovės nuotekų tinklo nuotekų šulinyje, kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti atsakovei 100,00 Lt baudą ieškovės naudai; 3) atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei tai padaryti pačiai atsakovės sąskaita; 3) priteisti iš atsakovės 330,00 Lt nuostolių atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimų, t. y. įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuotekų sklendę iš ieškovės nuotekų tinklo nuotekų šulinyje, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nustatė atsakovei 10,00 Lt baudą ieškovės naudai ir priteisė iš atsakovės 300,00 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui naikinant sprendimo dalį dėl 300,00 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, taigi atmetant šį reikalavimą, ir paskirstant 300,00 Lt sumą kaip bylinėjimosi išlaidas, konstatuotina, kad buvo patenkinta apie 50 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų.
Taip pat perskirstytinos kitos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1258,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2000,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 216,00 Lt žyminio mokesčio, patyrė 300,00 Lt kitų pagrįstų išlaidų (skundo dėl 30,00 Lt nepriteisimo nebuvo), iš viso – 2516,00 Lt, ieškovei priteistina 50 proc. šios sumos) (tomas I, b. l. 128–130).
Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 750,00 Lt išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (tomas II, b. l. 61–66), todėl jai iš ieškovės priteistina 375,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 883,00 Lt išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1258 – 375).
Valstybė turėjo 39,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovės, tai yra, po 19,60 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kadangi tenkintina apie 30 proc. apeliacinio skundo (atsakovė prašė panaikinti visą sprendimą, kuriuo iš dalies tenkinti trys ieškovės reikalavimai, o apeliacinės instancijos teismas naikina sprendimo dalį dėl vieno reikalavimo tenkinimo), atsakovei iš ieškovės priteistina 664,80 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (tomas II, b. l. 119–121) (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas 140089260, per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuotekų sklendę (jos dalį) iš ieškovės UAB „Hidrona“, įmonės kodas 302466074, nuotekų tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šulinyje Nr. 221, kuris yra trečiajam asmeniui M. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodyti atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“, kad jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, jai skiriama 10,00 Lt (2,90 EUR) bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną ieškovės UAB „Hidrona“ naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovei UAB „Hidrona“ priteisti 883,00 Lt (255,73 EUR) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Iš ieškovės UAB „Hidrona“ valstybei priteisti 19,60 Lt (5 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ valstybei priteisti 19,60 Lt (5 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš ieškovės UAB „Hidrona“ atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ priteisti 664,80 Lt (192,54 EUR) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.