- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2-943-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00446-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-650-460/2018, dalies dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo, pagal bankrutuojančios S. L. individualios įmonės administratoriaus J. Š. prašymą taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
S. L. IĮ administratorius J. Š., paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teismo prašė S. L. IĮ taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius nurodė, kad bankrutuojančios įmonės vadovė S. L. administratoriui pateikė visus turimus įmonės dokumentus nuo 2006 iki 2015 m., iš kurių nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo sudaromi ir teikiami, įmonė neturi jokio turto ir lėšų. Administratoriui papildomai kreipusis į VĮ Registrų centrą ir VĮ Regitrą apie S. L. IĮ ir asmeniškai apie S. L. turimą turtą, nustatyta, kad nei įmonė, nei jos savininkė nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Šie duomenys, bankroto administratoriaus teigimu, leidžia daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, o tai sudaro pagrindą taikyti supaprastintą bankroto procesą. Bankroto administratorius, remdamasis ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 (toliau – Vyriausybės nutarimas), teismo prašė patvirtinti 10 MMA (4 000 Eur) sumą administravimo išlaidoms (4 MMA dydžio atlyginimą buhalteriui už perimtų dokumentų sutvarkymą, balanso paruošimą, ataskaitų institucijoms teikimą; 3 MMA dokumentų paruošimui ir jų pateikimui Klaipėdos savivaldybės archyvui; 3 MMA transporto (įmonės buveinė – Klaipėdos miestas, o administratoriaus – Kaunas), ryšių, ūkio ir kt. išlaidoms,) bei 3 MMA (1 200 Eur) bankroto administratoriaus atlyginimui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi: 1) bankrutuojančiai S. L. IĮ taikė supaprastintą bankroto procesą; 2) patvirtino 5 200 Eur administravimo išlaidų sąmatą supaprastinto bankroto procedūrų metu, iš jų 1 200 Eur kaip atlyginimą bankroto administratoriui.Teismo vertinimu, administratoriaus nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonė veiklos nevykdo, turimo turto nepakaks administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, o administravimo išlaidų sąmata – pagrįsta.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde S. L. teismo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl bankroto administravimo išlaidų, jas sumažinant.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismo nutarties dalis dėl patvirtintų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžio nemotyvuota, todėl nėra galimybės nustatyti, kuo remiantis buvo patvirtinta 10 MMA dydžio suma administravimo išlaidoms ir 3 MMA dydžio atlyginimas bankroto administratoriui.Nors teismo patvirtinti administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui dydžiai atitinka minimalius rekomendacinius dydžius, nustatytus Vyriausybės nutarimu, tačiau teismas, nustatydamas administravimo išlaidų dydį, privalėjo atsižvelgti į: 1) įmonės turimą kreditorių skaičių ir jų reikalavimų dydį (bendrovės bankroto byloje patvirtintas vienintelis VSDFV Klaipėdos skyrius su 1 895,43 Eur dydžio reikalavimu), suponuojantį išvadą, kad didelės pašto išlaidos nebus patiriamos; 2) turto ir lėšų nebuvimą, paneigiantį bankroto administratoriaus poreikį vykti į įmonės buveinės vietą, dideles buhalterio darbo apimtis, ir, remiantis šiais duomenimis, teisingumo, protingumo principais, nustatyti mažesnį negu rekomenduojamas bankroto administravimo išlaidų dydį.Bankroto administratorius nuo teismo nuslėpė faktą, kad S. L. 2017-08-29 jam, kaip įmonės bankroto administratoriui, išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 3 000 Eur. Administratoriaus išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad 3 000 Eur paskirtis – bankroto administravimo paslaugos S. L. IĮ. Taigi tokiu būdu bankroto administravimo išlaidos jau yra užtikrintos, todėl skundžiama teismo nutartimi patvirtintos išlaidos turi būti sumažintos.Atsiliepime bankroto administratorius J. Š. teismo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius paaiškino, kad S. L. bankroto administratoriui perdavus dokumentus, jai buvo išaiškinta, kad individualioje įmonėje nesant jokio turto bei lėšų, administravimo išlaidas privalės mokėti įmonės savininkė, todėl, atsižvelgiant į privalomas bankroto procedūras, nepriklausomai nuo finansinio reikalavimo sumos, pasiūlė sutikti su 3 000 Eur administravimo išlaidomis. S. L. su pasiūlymu sutiko, pasirašė administratoriaus išrašytą sąskaitą faktūrą ir šiai sumai išdavė paprastąjį vekselį. Po kelių dienų S. L. nurodė persigalvojusi, nesutinkanti su sąskaita ir vekseliu bei reikalaujanti teismo nutarties su patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriame buvo detaliai išdėstytas jos dydžio pagrįstumas. Teismui skundžiama nutartimi tenkinus bankroto administratoriaus prašymą ir jam įsiteisėjus, apie tai buvo informuota S. L., jai geranoriškai pasiūlyta sutikti su anksčiau pasirašyta sąskaita ir vekseliu, tačiau vietoje atsakymo administratoriui, ji pateikė atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 str.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuota, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiems trūkumams paaiškėjus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata (išlaidos bankroto administravimui ir bankroto administratoriaus atlyginimas), bankrutuojančiai S. L. IĮ taikius supaprastintą bankroto procesą.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad supaprastinto bankroto proceso teisinį reguliavimą reglamentuoja ĮBĮ 13¹ straipsnio nuostatos, tačiau nei jose, nei CPK nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė teikti atskirąjį skundą dėl nutarties (jos dalies), kuria teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą (minėto straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad atskirasis skundas gali būti teikiamas tik dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą), taip pat nelaikytina, kad tokia teismo nutartis (jos dalis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, teismo nutartis (jos dalis), kuria, taikius supaprastintą bankroto procesą, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nėra apeliacijos objektas (CPK 334 str. 1 d., 315 str. 2 d. 3 p.). Tokia pozicija formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-913-330/2018), taip pat išplaukia iš sisteminio ĮBĮ teisės normų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui aktualios ir ĮBĮ 36 straipsnio normos tiek, kiek šis klausimas nėra reguliuojamas ĮBĮ ketvirtojo¹ skirsnio, reglamentuojančio supaprastinto bankroto procesą, normoms. Pagal nuo 2016-05-01 įsigaliojusios ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos nuostatas kreditorių susirinkimas, spręsdamas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo jomis tvarką, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2016-05-01) pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Nors supaprastinto bankroto proceso taikymo atveju teismas, o ne kreditorių susirinkimas, tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką, ją keičia (ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 3 p., 4 d.), ĮBĮ 36 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta taisyklė, pagal kurią teismo nutartis administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos bei mokėtinos sumos administratoriui nustatymo klausimais yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 str. 2, 4 d.), taikytina ir supaprastinto bankroto proceso metu priimtai teismo nutarčiai, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų (nutarties dalies neskundžiamumas apeliacine tvarka), apeliantės atskirasis skundas ir jame nurodyti argumentai nevertintini, tačiau ši apeliacinės instancijos teismo nutartis savaime neužkerta kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo esant (atsiradus) naujoms aplinkybėms, kurios, tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą, neegzistavo ir (ar) nebuvo žinomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-913-330/2018). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos, kartu ir administratoriaus atlyginimo, nustatymo (tvirtinimo), negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutrauktinas, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties dalies dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo.