Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-10-28 · Administracinė byla Nr. A-2100-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
A-2100-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03641-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2100-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03641-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. vasario 4 d. (toliu – ir ginčo laikotarpis) jis buvo laikomas Vilniaus PN teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose sanitariniai įrenginiai neatitiko higienos normų reikalavimų, iš jų sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes neįrengtos dušų pertvaros. Dėl to pareiškėjas jautėsi nejaukiai ir nesaugiai, kartais ir maudymąsi nutraukdavo dėl netinkamų sąlygų. Pertvaros dušuose įrengtos tik 2018 m. birželio 25 d., todėl pažeidimas truko 120 parų. Pareiškėjui nepakanka vieno karto nusiprausti duše, jis pageidautų dušu naudotis bent du kartus per savaitę.

2.2. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, jautėsi nevisavertis, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 500 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4. Teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušinėse. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengta dušinė visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas Vilniaus PN jau yra įrengtų dušų su pertvaromis.

5. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę naudotis dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos, kuriose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi galimybę laikytis asmens higienos.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojanti dušu pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti įkalinimo įstaigos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

8. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. vasario 4 d., iš viso 140 kartų, todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas vertino, kad Vilniaus PN pateiktos fotonuotraukos nepaneigia nustatyto pažeidimo, kadangi neaišku, kada jos darytos.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nepakako vieno karto naudotis dušu, nes jis negalėjo užtikrinti savo asmeninės higienos, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo, jog jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl šiuo aspektu jo teisės nebuvo pažeistos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN pareiškėjui sudarė galimybę naudotis sanitariniais mazgais – prausyklomis, todėl jis, naudodamasis šiais įrenginiais, galėjo rūpintis savo asmenine higiena.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir trukmę (ginčo laikotarpis – 1 metai ir 7 mėnesiai), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendė, kad šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 200 Eur.

III.

11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

12. Atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso dušo patalpų nuotraukas nuo 2018 m. antrosios pusės).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Nustatytas teisinis reglamentavimas nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Patalpų įrengimui ir remontui skiriamas papildomas finansavimas. Ginčo laikotarpiu pertvaroms įrengti finansavimas nebuvo numatytas ir nebuvo skirtas.

13.2. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi dušo patalpos, skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalis prausimosi vietų dušo patalpose atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. 2018 m. antroje pusėje, skyrus šiems darbams papildomą finansavimą, visos Vilniaus PN dušo patalpose esančios prausimosi vietos atskirtos pertvaromis.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai pasisakė, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas privatumas. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe nusiprausti duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

13.4. Dėl privatumo naudojantis dušu (pertvarų dušo patalpoje įrengimo) nėra suvienodintos teismų praktikos. Daugelyje teismo sprendimų teismas konstatuoja, kad pertvarų neįrengimas dušuose savaime nesuponuoja privatumo asmenims neužtikrinimo ir neturtinės žalos atsiradimo (žr. pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2837-473/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2477-535/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1144-484/2018).

13.5. Net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo visiškai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti priteista 200 Eur suma. Teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija.

Atsiliepimas

14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Ginčo laikotarpiu pertvarų dušo kabinose nebuvo įrengta ir tai pavirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-4552-575/2018. Nors teisės aktai nereglamentuoja pertvarų duše įrengimo, tačiau yra daugybė bylų, kuriose šiuo aspektu pripažintas pažeidimas.

14.2. Teismas priteisė pakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo patirtiems nepatogumams kompensuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad dėl pertvarų dušinėse neįrengimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 200 Eur kompensaciją.

17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo nustatytu pažeidimu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu. Atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (dušinių fotonuotraukas).

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

20. Atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso dušo patalpų nuotraukas nuo 2018 m. antrosios pusės, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovo atstovo pateiktų naujų įrodymų.

21. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimą (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu) ir sukeltas pareiškėjui neigiamas pasekmes, dėl kurių priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tik dalis dušų nebuvo atskirta pertvaromis (b. l. 12–14,25–26), pareiškėjas nesiskundė atsakovo atstovui, jog nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, kuris yra atskirtas pertvaromis (ar kad jis negalėjo naudotis tokiu dušu), byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai ignoravęs pareiškėjo žmogiškąjį orumą, t. y. kad buvus pareiškėjo prašymui, atsisakė imtis priemonių dėl privatumo jam naudojantis dušu užtikrinimo.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismų praktikoje nustačius, jog Vilniaus PN ne visi dušai atskirti pertvaromis, t. y. jog buvo galimybė pasinaudoti dušu su pertvaromis, nenustatoma, kad buvo pažeistas nuteistųjų privatumas naudojantis dušu ir jie patyrė neturtinę žalą, kuri jiems turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020; kt.).

24. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo privatumo užtikrinimu jam naudojantis dušu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kitą jo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui A. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius